Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Pavasarį Seimas svarstys, ar padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas po pateikimo pritarė paskirtojo premjero parlamentaro Gintauto Palucko siūlymui beveik dvigubai, iki 1100 eurų „į rankas“, padidinti išmoką kiekvienam gimusiam vaikui.
Antradienį tai numatančias jo pateiktas Išmokų vaikams įstatymo pataisas palaikė 110 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. Projektas perduotas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, jį vertins Vyriausybė.
Ar padidinti išmokas šeimoms gimus vaikui, Seimas toliau svarstys kitais metais, pavasario sesijoje.
Projektu siūloma universalią išmoką kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui didinti nuo dabar nustatyto 11 BSI (bazinė socialinė išmoka) iki 20 BSI.
G. Paluckas sako, kad padidėjus kainoms, reikėtų palengvinti finansinę naštą vaikus auginančioms šeimoms.
Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį tvirtina Vyriausybė. Tačiau pats 11 BSI koeficientas, kaip pastebi G. Paluckas, nustatytas dar 2008 m. ir nuo to laiko nesikeitė.
ELTA primena, kad G. Paluckas kadenciją baigusiame Seime siūlė didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, tačiau palaikymo nesulaukė.
Pagal galiojantį įstatymą, kiekvienam gimusiam, įvaikintam vaikui ar vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Šiuo metu tai sudaro 605 eurus.
2024 m. BSI yra 55 eurai. Nuo kitų metų šis dydis turėtų siekti 61 eurą. Tai reiškia, kad išmoka gimus vaikui galėtų didėti iki 1220 eurų.
Seimas svarstys įpareigoti valstybines įstaigas viešinti visų darbuotojų atlyginimą
Seimas svarstys, ar įstatymu įtvirtinti reikalavimą valstybės ir savivaldybės įstaigoms savo internetiniuose puslapiuose viešinti visų darbuotojų atlyginimus.
Po pateikimo šioms premjero Gintauto Palucko siūlomoms Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu, į plenarinių posėdžių salę jos sugrįžti turėtų pavasario sesijoje.
„Siūlomu įstatymo projektu yra siekiama atskleisti valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo užmokesčius visa apimtimi, nes šiandien (…) yra skelbiama tik dalinė informacija“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo premjeras.
Dabar pareiga viešai teikti informaciją apie atlyginimus numatyta tik Ministrų kabineto nutarimu, bet ne įstatymu.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad valstybinės įstaigos turi skelbti savo darbuotojų, kurie eina vienodas pareigas, skaičių ir jų praėjusių bei einamųjų metų praėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius nustatytus darbo užmokesčius.
Tačiau jeigu darbuotojas įstaigoje yra vienintelis, kuris eina atitinkamas pareigas, atlygį viešinti galima tik jam leidus.
Šią tvarką dar 2018 m. kritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siūliusi įpareigoti biudžetines įstaigas skelbti visų darbuotojų kontaktus ir jų metinius atlyginimus. Anot STT, tai padėtų užkirsti kelią fiktyviems įdarbinimams.
„STT nurodo gaunantys pranešimų, kad įstaigose įdarbinami giminės ar kiti artimi asmenys, kuriems sudaromos išskirtinės ar palankesnės sąlygos arba įstaigos vadovai priskiria sau kitų pareigų, vienu metu dirba keliose įstaigose“, – įstatymo projekte teigia G. Paluckas.
Tarnybos vertinimu, pataisos padėtų mažinti galimų piktnaudžiavimų ar korupcijos rizikas, geriau kontroliuoti biudžetines įstaigas, kurios būtų skaidresnės, akyliau stebimos visuomenės ir žiniasklaidos.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Rita Tamašunienė plenarinių posėdžių salėje siūlė įstatymą patobulinti, įpareigojant viešinti darbuotojų užmokestį kartu su gautais priedais.
Jai pritarė ir konservatorius Arvydas Anušauskas, pridurdamas, kad G. Palucko siūlymai prieštarautų Europos Sąjungos (ES) dokumentams dėl privataus gyvenimo apsaugos.
„Be kolegės Tamašunienės minėtų priedų būtų galima įrašyti tiesiog etatą ir atlyginimą. O atskirai skelbiami, be abejonės, darbuotojų sąrašai, kurie dirba tose įstaigose, nes biudžetininkai nėra politikai, jie yra privatūs asmenys“, – sakė A. Anušauskas.
Atsakydamas į siūlymą, kad reikėtų viešinti tik aukščiausias pareigas užiman
ių asmenų atlyginimus, G. Paluckas tikino, kad toks reguliavimas būtų per siauras ir neatlieptų STT keltų rizikų.
Siūlymą toliau tobulins pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) ir papildomi Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.
Pieno supirkimo kaina augo ketvirtą mėnesį iš eilės
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šį lapkritį Lietuvoje didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės.
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, pieno kainos vidurkis lapkričio mėnesį Lietuvoje perkopė 53 centų už kilogramą ribą.
Per keturis mėnesius, skaičiuojat nuo liepos mėnesio (37 centai), iš ūkių superkamo pieno kaina išaugo 45 proc.
Visų laikų aukščiausia vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje užfiksuota 2022 metų spalį – 55 centai už kilogramą.
Nuo šiol Lietuvos aviakompanijos galės vykdyti skrydžius į Artimuosius Rytus
Lietuvai ir Saudo Arabijai pasirašius tarpvyriausybinį susitarimą dėl oro susisiekimo, Lietuvos aviakompanijų keleiviniai ir krovininiai orlaiviai nuo šiol galės vykdyti skrydžius į Artimuosius Rytus.
„Saudo Arabijos aviacijos rinką matome kaip itin perspektyvią, paslaugų poreikis auga, todėl šio susitarimo pasirašymas žymi svarbų žingsnį, siekiant tolesnio dialogo sklandesniam dvišaliam bendradarbiavimui susisiekimo srityje“, – teigė susitarimą pasirašęs laikinasis susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Šis susitarimas atvers galimybes organizuoti tiek keleivių, tiek krovinių pervežimus oro transportu, o Lietuvos kompanijos tam jau pasiruošusios“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministerijos inicijuoto susitarimo tikslas – plėtoti dvišalį bendradarbiavimą oro susisiekimo srityje ir nustatyti sąlygas reguliariajam oro susisiekimui vykdyti.
Ministerijos teigimu, susitarimo nuostatos reglamentuoja ne tik oro linijų bendrovių vykdomą reguliarųjį oro susisiekimą, leidimų išdavimą ir atšaukimą, bet ir tarifų taikymą, aviacijos saugumą, skrydžių saugą, pažymėjimų ir licencijų pripažinimą, antžeminių paslaugų teikimą bei orlaivių nuomą.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 9 oro vežėjai, o jų parką sudaro 68 komercinius skrydžius vykdantys orlaiviai.
Sukčiai iš gyventojų toliau vilioja pinigus, iš sąskaitų dingo 36,4 tūkst. eurų
Sukčiai iš gyventojų įvairiose Lietuvos vietose išviliojo 36,4 tūkst. eurų, pranešė policija.
Pirmadienį, apie 14 val. 30 min., Vilniuje, nepažįstami asmenys iš 76 metų vyro apgaule išviliojo 1 tūkst. 923 eurus.
Tą pačią dieną, apie 17 val. 20 min., Vilniaus rajone, paspaudus gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 39 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliota 2,5 tūkst. eurų.
Apie 13 val. 11 min. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 70-metė moteris.
Ji pareiškė, kad lapkričio 7 dieną su ja per susirašinėjimo platformą „Facebook Messenger“ susisiekė nepažįstami asmenys.
Jie apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir iš banko sąskaitų neteisėtai pervedė 22 tūkst. eurų.
Pirmadienio vakarą, apie 17 val. 37 min., į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 30-metė moteris.
Ji pranešė, kad tą pačią dieną, nuo 10 val. 18 min. iki 17 val. 7 min., Utenoje, telefonu paskambino nepažįstamas vyriškis.
Prisistatęs banko darbuotoju, apgaulės būdu iš jos išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir pasisavino 10 tūkst. eurų.
Policija dėl visų sukčiavimo pradėjo ikiteisminius tyrimus.
LEA: per savaitę pigo elektra ir biokuras, degalai ir dujos – brango
Pastarąją savaitę Lietuvoje pigo biokuras, mažėjo didmeninė elektros kaina. Tuo metu degalai ir gamtinės dujos brango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Pasak agentūros, Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kainų vidurkis per savaitę, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo nuo 43,6 Eur/MWh iki 47,2 Eur/MWh. Skelbiama, kad Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 85,6 proc., o Inčukalnio – apie 75,5 proc.
Lapkričio 18–22 dienomis per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 410 GWh gamtinių dujų. Iš Latvijos gauta 113,5 GWh gamtinių dujų, į Lenkiją išsiųsta 274 GWh gamtinių dujų. Lietuvos biodujų gamyklos pagamino 2,23 GWh dujų. Lietuvoje per savaitę suvartota 256,4 GWh gamtinių dujų.
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 73 USD/bbl ir tai 1,1 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 73,8 USD/bbl.
Benzino vidutinės kainos nagrinėjamu laikotarpiu Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,8–7,8 procento, o dyzelino – 1,1–5,4 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,013 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 15,8 proc., o dyzelino – 10,2 proc. mažesnė.
Biokuro kaina aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje siekė 21,45 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,06 Eur/MWh.
Tuo metu didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę sumažėjo beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 4 proc., Latvijoje 4 proc., o Estijoje – 4 proc. Tuo metu Vokietijoje elektros kainos padidėjo 8 proc., o Lenkijoje didėjo 19 proc.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 51 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.
Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 33,6 proc. Agentūros duomenimis, daugiausiai elektros energijos per nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 80,7 GWh. Tai 39,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Mažiau elektros energijos pagamino ir kitos elektrinės. Saulės elektrinės per savaitę elektros pagamino 39,4 proc. mažiau, hidroelektrinės – 16,5 proc. mažiau, šiluminės elektrinės – 32,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.
„Juodojo penktadienio“ savaitę apsipirkinėdami internete lietuviai išleido beveik 71 mln. eurų
„Swedbank“ klientai šių metų „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną, apsipirkdami interneto parduotuvėse, išleido daugiau nei 12, 6 mln. eurų, o per visą „juodąją“ savaitę – beveik 71 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai.
Remiantis banko duomenimis, per „Juodąjį penktadienį“ klientai atliko apie 200 tūkst. mokėjimų už internetu įsigytas prekes, o per visą savaitę už interneto pirkinius buvo atlikta beveik 1,2 mln. mokėjimų. Palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, apsipirkimų skaičius išaugo atitinkamai 10 proc. ir 6 proc.
Vieno apsipirkimo metu interneto pirkėjai vidutiniškai išleido apie 60 eurų, o ši suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo metu per „Juodąjį penktadienį“ vieno apsipirkimo internetu išlaidos sudarė vidutiniškai apie 62 eurus ir buvo apie 10 proc. mažesnės nei praėjusiais metais.
Tiesa, ne visi per masinius išpardavimus įsigyti pirkiniai pradžiugina. Kaip rodo banko apklausa, tik maždaug penktadalis (22 proc.) per išpardavimus apsiperkančių gyventojų teigia niekuomet nesigailintys dėl įsigytų daiktų. Be to, įsigytus daiktus visada panaudojantys teigia mažiau nei pusė (45 proc.) gyventojų.
Tarp dažniausiai nenaudojamų ar panaudojamų vos kelis kartus daiktų pirmąją vietą užima drabužiai ir avalynė. Jų nedėvintys arba dėvintys juos vos kelis kartus nurodo 43 proc. gyventojų. Antroje vietoje tarp dažniausiai nepanaudojamų išpardavimų pirkinių rikiuojasi kosmetikos ir higienos prekės (31 proc.), trečioje – hobiams skirti reikmenys (28 proc.)
Pirmieji partiniai reitingai po Seimo rinkimų: į lyderio poziciją išsiveržė „Nemuno aušra“
Pirmieji reitingai po Seimo rinkimų rodo, kad gyventojai labiausiai pasitiki „Nemuno aušra“ bei daugiausiai mandatų parlamente iškovojusia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius palaikymas Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai partijai išaugo ryškiausiai – net 7 proc.
Eltos užsakymu 2024 metų lapkričio pradžioje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, „Nemuno aušra“ sulauktų didžiausio – 15 proc. gyventojų palaikymo. Savo
ruožtu rugpjūtį, prieš rinkimus, šią partiją palaikantys teigė 8 proc. apklaustųjų.
Paklaidos ribose nuo „Nemuno aušros“atsilieka rinkimus laimėjusi LSDP – ši partija lapkritį sulaukė 13,9 proc. respondentų palaikymo. Visgi rugpjūčio mėnesį už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę balsuoti 15,7 proc. apklaustųjų.
Trečiojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kurią savo balsą teigė norintys atiduoti 10,4 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 9,4 proc.).
Tuo metu ketvirtieji lentelėje – buvę valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos palaikyti ketino 9,9 proc. respondentų (rugpjūtį – 9 proc.).
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi į valdančiąją koaliciją nepriimta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią lapkritį palaikė 7,5 proc. respondentų (rugpjūtį – 8,3 proc.), bei į opoziciją perėjęs Liberalų sąjūdis, už kurį balsuoti ketino 5,1 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 4,1 proc.).
Kiek prasčiau reitingų lentelėje vertinamos Seime be mandatų likusios politinės jėgos: už Darbo partiją balsuotų 2,5 proc. apklaustųjų, už Laisvės partiją – 2,2 proc., Lietuvos regionų partiją – 1,8 proc.
Savo ruožtu tris atstovus Seime turinčią Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) palaikytų 2 proc. apklaustųjų, vieną atstovą parlamente turinčią partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 1,4 proc., o vieną mandatą laimėjusį Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc.
Taip pat 1,1 proc. respondentų tikino, kad savo balsą atiduotų Lietuvos žaliųjų partijai, o 0,2 proc. rinktųsi Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus).
Ketvirtadalis apklaustų gyventojų (26 proc.) nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė akcentuoja, kad lapkričio mėnesio partinių reitingų rezultatai yra susiję su porinkiminėmis gyventojų emocijomis. Sociologės teigimu, rinkėjų nuotaikoms didžiausią įtaką padarė nusivylimas V. Blinkevičiūtės apsisprendimu nesiimti premjerės pareigų bei vieša kritika R. Žemaitaičiui.
„Nemuno aušros“ rezultatą reitingų lentelėje nulėmė geras partijos pasirodymas rinkimuose (…), o aktyvi kritika šiai partijai tik pagerino jos pozicijas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, pabrėždama partijos pirmininko R. Žemaitaičio matomumą viešoje erdvėje.
„O toliau daug kas priklausys nuo to, kokie bus ministrai paskirti. Nes tas užsitęsęs svarstymas, kas nuo partijos eina į ministrus, jis nebeprideda pliuso“, – pridūrė ji.
Tuo metu socialdemokratų rezultatas reitingų lentelėje, pasak sociologės, yra nulemtas tiek V. Blinkevičiūtės sprendimo atsisakyti premjerės pareigų, tiek ir partijos apsisprendimo atsitraukti nuo rinkėjams žadėtos koalicijos sudėties.
„Turbūt labiausiai pakenkė užsitęsęs premjero klausimas, kuris daliai jų rinkėjų galbūt buvo netikėtas ir nepatiko. Kita vertus, galėjo prisidėti ir derybos dėl koalicijos – nes buvo žadėta viena sudėtis, o po rinkimų apsispręsta dėl kitos“, – svarstė R. Ališauskienė.
Visgi, sociologė mano, kad ilgainiui LSDP vertinimas turėtų nusistovėti.
„Manyčiau, kad tai buvo labiau emocinė reakcija, nes paties paskirtojo premjero Gintauto Palucko vertinimas yra neblogas. Manau, kad ilgainiui rinkimus laimėjusios partijos vertinimas nusistovės“, – sakė jis.
Naujausi reitingai: pažadą premjerauti sulaužiusios V. Blinkevičiūtės reitingas krito 21 procentiniu punktu
Po to, kai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nesutiko tapti premjere, ją palankiai vertinančių gyventojų dalis per vieną mėnesį sumažėjo 21 procentiniu punktu. Naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, iš viešosios erdvės dingusią politikę palaikančių gyventojų skaičius sumažėjo nuo 54 proc. iki 33 proc. Savo ruožtu nepalankiai apie politikę atsiliepiančių gyventojų dalis išaugo iki 57 proc. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 36 proc.
V. Blinkevičiūtė iki šiol buvo viena iš 4 Lietuvos politikų, kuriuos šalies gyventojai visada vertindavo labiau teigiamai nei neigiamai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, palankiausiai V. Blinkevičiūtė buvo vertinama 2006 metų balandį–gegužę. Tuo metu ji sulaukė 73 proc. šalies gyventojų palankumo.
Visgi, rekordinis palankių vertinimų kritimas tebepriklauso apkaltos būdu nušalintam prezidentui Rolandui Paksui, kai 2003 metais per mėnesį jo palaikymas sumažėjo 44 procentiniais punktais.
Spalio 30–lapkričio 12 dienomis atlikta apklausa rodo, kad po pasibaigusių Seimo rinkimų 11 procentinių punktų pablogėjo Širvintų merės Živilės Pinskuvienės vertinimas (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 48 proc.). Tuo metu po pralaimėtų rinkimų iš Lietuvos regionų partijos pirmininko posto trauktis nusprendusio Jono Pinskaus palaikymas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Šį politiką paskutinių apklausų duomenimis palankiai įvertino 28 proc., o nepalankiai 49 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimas sumažėjo 5 procentiniais punktais. Rudenį teigiamai apie jį atsiliepė 34 proc., o 51 proc. respondentų turėjo priešingą nuomonę. Tuo metu europarlamentarą Virginijų Sinkevičių (palankiai 44 proc. ir 35 proc. nepalankiai), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderį Petrą Gražulį (22 proc. palankiai ir 66 proc. nepalankiai) bei iš pareigų pasitraukusią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (17 proc. palankiai ir 72 proc. nepalankiai) gyventojai įvertino 4 procentiniais punktais blogiau.
Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, jis sulaukė 80 proc. palaikymo. Priešingai manančių – 11 proc. Nuo jo nedaug atsilieka šalies vadovas Gitanas Nausėda, kurį palankiai vertina 73 proc. gyventojų. 20 proc. respondentų šiuo metu šaliai vadovaujantį G. Nausėdą įvertino neigiamai.
Labiau palankiai nei nepalankiai gyventojai taip pat vertina kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę – ji sulaukia 58 proc. palaikymo ir 32 proc. neigiamų reakcijų. Partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį palankiai įvertino 52 proc., o neigiamai – 36 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį 48 proc. gyventojų įvertino palankiai ir 43 proc. nepalankiai. Savo ruožtu buvusį eurokomisarą V. Sinkevičių – 44 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, tarp visų partijų lyderių šiuo metu palankiausiai yra vertinamas „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Naujai paskirtą premjerą Gintautą Palucką vienoda dalis gyventojų vertina tiek palankiai, tiek ir nepalankiai – po 40 proc. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, naujojo Vyriausybės vadovo palankus vertinimas išaugo 4 procentiniais punktais.
Tokio pat palankumo padidėjimo susilaukė ir europarlamentaras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 42 proc., nepalankiai 44 proc.).
Apklausos duomenimis, lapkričio pradžioje daugiau nei pusė gyventojų nepalankiai įvertino po rinkimų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio posto pasitraukusį Gabrielių Landsbergį – 78 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai.
Į šią kategoriją patenka ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, sulaukęs 74 proc. nepalankių vertinimų. Tuo metu A. Armonaitę neigiamai įvertino 72 proc., kadenciją baigiančią premjerę Ingridą Šimonytę – 72 proc., P. Gražulį – 66 proc., Lietuvos liaudies partiją rinkimuose vedusį Eduardą Vaitkų – 63 proc., buvusią Seimo pirmininkę, liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen – 52 proc., R. Karbauskį – 51 proc., Kauno merą Visvaldą Matijošaitį – 51 proc. gyventojų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją