Atsikeli ir nežinai, ar šiandien išaus diena, net sunku suprasti, rytas ar jau vakaras – toks dabar oras už lango. Dangus – cepelininės spalvos, medžių šakos – juodos, o dar rūkas, nuotaiką gali pakelti, ko gero, tik geras pirties garas, o jei dar dzūkiška pirtelė, tai išvis fantastika. Tokiu oru norom nenorom ieškai šildančių malonumų.
Į Znicos kaime gyvenančių pirtininkų Irenos ir Rimanto Silkių pirtelę traukia žmonės iš visos Lietuvos. Net patys pirtininkai trauko pečiais, nesupranta, kodėl taip nutinka, mat, kaip jie patys sako, pirtelė – paprastutė. Atvykėliai visgi kalba ką kita. Sako, kad čia gera aura, o šeimininkų dėmesys paperka. Sugrįžti čia norisi. Juolab, kad prityrusių pirtininkų komandą papildė Rasa Amboltienė, kuri ir masažuoja, ir pirties ritualus jau išmano. Ir kiekvieną kartą atvykęs nežinai, ką ta trijulė bus naujo sumąsčiusi, atrodo, kad tai net specialiai daro. Važiuoji, žinok, išdaigų pirtyje bus: vis kažką naujo, vis įdomesnio pasiūlo. Jie tvirtina, kad taip natūraliai pavyksta, taip pat ir patiems naujovės patinka: nuobodžiauti pirtyje nevalia.
Šįkart Irenos ir Rimanto pirtyje keliauta visais keturiais metų laikais. Tam pasitelktos vantos, specialiai parinkta muzika. Pavasarį priminė ievos – šaldytos vantelės skleidė įstabų kvapą ir iškart pakėlė nuotaiką, žengta į vasarą: prakvipo liepų žiedais, medumi ir, rodos, girdi bites dūzgiant, liepų žiedų vantelės ypač kvapnios, o dar kur vasaros lietūs, kurie ne visada šilti, kartais ir šaltesni, o kartais net liūtis prapliumpa – ir visa tai pirtyje. Paskui ruduo ir paskutinės dar kai kur bežydinčios levandos, jų svaiginantis aromatas. Ir žiema, o smagumo ir čia netrūksta: iš pajūrio vasarą parsivežti akmenukai – glotnūs, o pašildyti maloniai sušildo kūną. Tik štai išėjus iš pirties sekmadienį vaizdas toks, kad jau ir nebežinai, koks tiksliai metų laikas: gervė atskridusi prie tvenkinio ir ji gal pirtin norėjo?
Pirtininkai Irena ir Rimantas Silkės kartu su jaunąja pirtininke Rasa Amboltiene nuolat važiuoja pas kitus Lietuvos pirtininkus, patys semiasi patirties, kitus pamoko, domisi ir kitų šalių pirtimis. Šiuo metu Irena itin domisi Japonija, jos kultūra, mąsto, ką „japoniško“ galima būtų pritaikyti dzūkiškoje pirtyje. Gal todėl ir jų pirtelėje kaskart kažkas naujo, netikėto ir labai malonaus.
Visai neseniai pirtininkai dalyvavo tradiciniame renginyje „Pirties garas 2024“ Druskininkuose. Ten praleido visą savaitgalį. Profesionalūs Lietuvos pirtininkai ir mėgėjai susirinko draugėn iš visos Lietuvos ir net broliukai latviai atvyko. Ši šventė skaičiuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Per daugybę metų pirtyse būta visko – nuo keptuvių iki pjuvenų, nuo šokių roko ritmu iki šokių ant gultų, nuo tradicinių vantų iki egzotiškų augalų vantelių.
Rasai tai buvo dar vienas pirmas kartas gyvenime. „Pirmas pirties vedimas su nuostabiais mokytojais Irena ir Rimantu Silkėmis. Ačiū jiems už palaikymą, ačiū už paskatinimą. Ne tik pirtyje buvo 90 laipsnių. Patyrusių meistrų dėka nesijaučiau kaip pirmokė pirtininkų pasaulyje“, – pasidalino savo įspūdžiais Rasa. Ji jau spėjo įsitikinti: „Kiekvienas apkabinimas, kiekviena kliento padėka man tarsi širdies eliksyras. Žinau, kad darau tai, kas suteikia žmonėms laimės“. Rimantas su humoru, bet viską teisingai nušviečia, taip sakant, kad aiškiau būtų ir kai kas nosytės labai neužriestų: „Prieš pirmą pirties vedimą Druskininkų vandens parke mūsų jaunosios pirtininkės Rasos Amboltienės rankutės gal kiek ir drebėjo, balsas ne toks skardus buvo, bet viskas praėjo puikiai. Žmonių padėkos už gerą pirtį pradžiugino. Apsikeitėme kontaktais, tikėtina, kad pasimatysime mūsų pirtelėje. Pirmas blynas tikrai neprisvilo.“
O sugrįžę namo mūsų krašto žinomiausi pirtininkai vėl už vantų ir pirtin. „Tokiu metų laiku pirtis saugo ir nuo ligų, ir nuo blogos nuotaikos“, – sako pirtininkai, kviesdami pirtin. Pirtyje nurimstama. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų – pavasario, vasaros žiedų vantos savo kvapu užburia, garsų – vantų šnarėjimas, jei kartais kadagine pabado, tik į gera, vanojimo – jei gerai išvanoja, ypač keturiomis rankomis, geriau būti negali, aišku, jau ne kadagine vanta, ir šilumos – pirtelėje jos tiek, kad malonu būtų: nešalta tikrai, bet ir ne per karšta. Sudega pirtelėje žmogaus pyktis, stresas ir nerimas. O kur dar masažai ir kiti malonumai. Tad visi į pirtį deginti pykčio, juk Kalėdos čia pat, o jas reikia pasitikti be pykčio, sveikiems, drūtiems ir geros nuotaikos. „Tebūnie taip!“ – taip pirtyje sako pirties žmonės, kad jų visi patys geriausi palinkėjimai sau ir kitiems išsipildytų.