Tuometiniame Ekonomikos skyriuje savo darbinę karjerą savivaldoje pradėjęs, Andrius Karlonas Alytaus rajono savivaldybėje skaičiuoja jau 13-us darbo metus. Ketveri iš jų – einant Butrimonių seniūno pareigas.
Paklaustas, ar kada svajojęs būti visos seniūnijos galva, Andrius nusijuokia ir sako, jog vaikystėje svajojęs apie nuosavą restoraną. Tiesa, vadybinis darbas irgi atrodė patrauklus – planavo dirbti galbūt mokykloje, tuometiniame paukštyne ar kitoje srityje.
Butrimonyse augęs A. Karlonas visada norėjo dirbti savam kraštui, o seniūno pozicija šį norą atliepia visu šimtu procentų.
„Prisipažinsiu, iš pradžių tikrai nemąsčiau apie šią poziciją, bet, kai ilgamečiui seniūnui išėjus užtarnauto poilsio prireikė naujo seniūno, sulaukus ne vieno žmogaus klausimų, ar eisiu, pradėjau mąstyti, o gal ir verta pabandyti…“ – apie lyg savaime gimusį sprendimą pasakoja A. Karlonas.
Gyvenimas seniūnijos žmonių rūpesčiais
Butrimonių seniūnas svarsto, kad devynerių metų patirtis vietos savivaldoje jam leido pakankamai nesunkiai pradėti darbą seniūnijoje. Žinoma, veiklos pradžią ir planus koregavo pandemija. 2020 metų pavasarį pareigas pradėjusiam eiti Andriui teko susidurti su kiek kitokiais iššūkiais, nei jis tikėjosi. Teko mokytis gyventi ir dirbti pasaulinės pandemijos sąlygomis.
„Turbūt tuo ir yra įdomus seniūno darbas, nes jis nėra monotoniškas, gali darbus vienaip planuoti, bet nežinai, kas tavęs laukia ryte atėjus į darbą, kokių sulauksi gyventojų prašymų ar skundų, o galbūt gamtos stichijos pridarytų problemų“, – svarsto vienas jauniausių Alytaus rajono seniūnų.
„Kažkodėl daugeliui žmonių atrodo, kad seniūnas – tai jau pagal amžių turi būti vyresnis žmogus, bet aš visada pajuokauju, kad čia tik tokia žodžio seniūnas šaknis „sen“, – sako humoro jausmo nestokojantis A. Karlonas.
Pats Andrius atvirauja, kad „artimieji nelabai pritarė šiam mano žingsniui, nes tapdamas seniūnu tu pradedi gyventi visų seniūnijos žmonių gyvenimus, asmeninis gyvenimas nueina į antrą planą, o ir visi žiūri į tave tarsi pro padidinamąjį stiklą, nors esi toks pats žmogus.“
Įsiklausyti ir atliepti kiekvieno seniūnijos gyventojo rūpesčius išties nelengva misija. Andrius sako, kaip ir kiekviename darbe, dienų būna visokių, ypač kai šiandieninis tempas toks intensyvus, kad sukiesi lyg pagreitintame filme. „Nieko nenustebinsiu, – sako A. Karlonas – po protinio darbo norisi išvėdinti galvą, tad geriausia pailsiu lauke, namų aplinkos darbuose – net ir sniegą žiemos metu mėgstu kasti.“
Nors mintys nuo seniūnijos reikalų nepabėga, tačiau, kaip pastebi Butrimonių seniūnas, darbuojantis vakarais kieme mintys ir planai lengviau susidėlioja, surikiuojami galvoje ir laukiantys darbai. Seniūną dažnai sutiksi ir krašto renginiuose, daug laiko skiria ir visuomeninei, bendruomeninei veiklai, tad laisvų savaitgalių beveik neturintis.
„Savam gyvenimui išties nedaug laiko belieka“, – šypsosi A. Karlonas. Ir pomėgių išskirtinių, sako, neturintis: „Nieko išskirtinio negaminu, nekepu ir nekuriu, tiesiog mėgaujuosi kasdieniu gyvenimu, paprastai, čia ir dabar.“
Vienas lauke – ne karys
Džiugina A. Karloną „paprasti kasdieniai dalykai, kai gali kažkam padėti, padaryti gero, nes ir maži darbai žmonėms suteikia šypseną“. Ir nors noras padėti žmonėms kasdieną įkvepia naujiems darbams, pats seniūnas pripažįsta, yra jo darbe ir neįmanomų dalykų, ir neįveikiamų problemų.
„Labiausia vargina nesibaigiantys žmonių tarpusavio nesutarimai ir bandymai juos spręsti valdiškomis rankomis, skundžiant vieni kitus… Taip norėtųsi juos sutaikyti, bet supranti, kad tai jau neįmanoma“, – su apmaudu balse pasakoja Andrius.
Kasdienių iššūkių nestokojantis darbas A. Karlono nevargina, o pasitaikę iššūkiai – labiau šypsnį spaudžiantys nei nervų ląsteles naikinantys. „Būna, kad ir gėles į gėlyną su plastikiniais vazonėliais susodina, bet pats kaltas, nepaaiškinau; ar žiemą kelią rangovas ne tą nuvalo, bet vis tiek kažkur nuvalo. Kad tik didesnių kuriozų nebūtų, tai viskas bus gerai“, – sako visame kame teigiamą pusę įžvelgti besistengiantis seniūnas Andrius.
Butrimonys – gyvybės pilnas, gražiai besitvarkantis miestelis. Čia vietos gyventojų ir turistų netrūksta tiek ir šiltuoju laiku – kuomet smalsuolius traukia vienintelis toks Lietuvoje, sūkurį primenantis fontanas, tiek įžiemojus. Šiemet kalėdiškai pasipuošę Butrimonys fontane įtaisė besisukančią baleriną. Užburiantis vaizdas traukia atvykti apžiūrėti savomis akimis.
Iš kur tiek idėjų? A. Karlonas sako, jog kai žmonės mėgsta savo kraštą, yra čia gimę ir augę, viskas gaunasi lyg savaime, natūraliai.
„Vienas lauke ne karys, tai daugelio žmonių bendras darbas. Iš tikrųjų po įvykusios miestelio trikampės aikštės rekonstrukcijos ir vietos gyventojai pradėjo gražiau tvarkytis savo aplinką, padidėjęs turistų skaičius verčia pasitempti, norisi, kad miestelis būtų „gyvas“, – pasakoja seniūnas.
Gražiausių metų švenčių proga A. Karlonas linki mažiau apkalbų, pykčio ir pavydo, o daugiau palaikymo vienas kito atžvilgiu, pagarbos ir šypsenos. Ir nepamiršti savo krašto!
Darbuose įsisukęs ir seniūnijos džiaugsmais bei rūpesčiais kvėpuojantis seniūnas apie asmeninį gyvenimą neatvirauja, o paklaustas, kas jam teikia laimės, atsako labai paprastai ir žmogiškai: „Kai visi yra sveiki ir laimingi. Ir šypsosi – nedirbtinai.“