Praūžus šv. Kalėdoms ir Naujųjų metų sutikimui, daugelį Lietuvos gyvūnų prieglaudų papildė džiaugsmą ir meilę turėjusios teikti gyvosios dovanos. Alytaus gyvūnų prieglaudai „Keturkojo viltis“ to pavyko išvengti.
„Prieglauda netikėtai gautų šventinių gyvųjų dovanų atsisakymo išvengė“, – džiaugėsi asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovė Roberta Bernatavičiūtė ir iš karto pridūrė, jog šiuo metu prieglaudai labai sunkus metas. Nėra nė vienos laisvos vietos šunims, jei reikėtų skubiai priglausti kokį nors nabagėlį, neturėtų kur.
R. Bernatavičiūtės teigimu, prieglaudoje gyvena apie 150 šunų nuo dviejų mėnesių amžiaus iki garbių senjorų. Didžiąją dalį globotinių sudaro surasti dėl vienokių ar kitokių priežasčių gatvėse atsidūrę ir besiblaškę gyvūnai.
Pasitaiko ir kitokių istorijų. „Paskutinis šunelis į prieglaudą pateko šių metų pirmą savaitgalį. Mergina Simne ant pagrindinio kelio rado automobilio patrenktą ir likimo valiai paliktą neženklintą, nekastruotą šunelį. Kūnelis jau buvo sušalęs. Smūgis nelaimingam gyvūnui kirto į dešinę kūnelio pusę.
Vietinėje klinikoje suteikę pirmąją pagalbą ir stabilizavę būklę jį nugabenome į Kauno klinikas. Paaiškėjo, kad vidaus organai nepažeisti, kraujo tyrimai buvo pakankamai geri, išskyrus kepenų rodiklius, rodžiusius nedidelis pakitimus. Be to, jam buvo sutrikusi koordinacija. Kelias dienas praleidęs klinikoje šunelis buvo vėl parvežtas į prieglaudą“, – pasakojo R. Bernatavičiūtė.
Šuneliui prieglaudos darbuotojai davė Simniaus vardą ir pradėjo ieškoti jo šeimininkų. Deja, kol kas jų surasti nepavyko.
Anot prieglaudos vadovės, kačių šiek tiek pastaruoju metu sumažėjo, jų yra apie 180. Katės, kaip ir šunys, prieglaudoje dažniausiai atsiranda dėl tos pačios priežasties – iš gatvės, vienos ten ir gimusios, kitos joje atsidūrė tapusios nereikalinga ir sunkia našta šeimininkams.
„Ar pasitaiko tokių atvejų, kad naujus namus suradęs gyvūnas vėl sugrįžta į prieglaudą? Taip, bet gera, kad tokių atvejų nebūna daug, žymiai daugiau tokių, kad kai kuriems žmonėms atsisakome dovanoti gyvūnus. Dovanodami gyvūną, stengiamės kuo daugiau išklausinėti būsimą šeimininką, įsitikinti, ar jis tikrai gerai rūpinsis augintiniu, tačiau pasitaiko visko“, – apgailestavo R. Bernatavičiūtė.
Padovanoję gyvūną, prieglaudos darbuotojai domisi jo likimu, prašo atsiųsti nuotraukų, vaizdo įrašų, pasakojančių apie naują gyvenimą. Jei kyla kokių nors neaiškumų, važiuoja patikrinti. Kartais tenka naujus namus radusį gyvūną dėl prastų sąlygų vėl parsivežti į prieglaudą.
„Viena iš pagrindinių problemų – pinigų stygius, ypač jų trūksta veterinarijos paslaugoms apmokėti. Negelbėti negalime, bet apmokėti neturime kuo, o kur dar išlaidos maistui, skiepams, ženklinimui. Išsilaikome tik iš žmonių aukų ir jų skiriamų 2 proc. pajamų mokesčio, jokios valstybinės paramos negauname. Prieglaudoje be manęs dirba 8 etatiniai darbuotojai – gyvūnų prižiūrėtojai, tačiau darbo rankų labai trūksta, ypač savanorių. Vis tik, kad ir kaip sunku būna, rankų nenuleidžiame, nes mūsų veikla yra reikalinga – per praėjusius metus naujus namus mums padedant surado apie 800 gyvūnų“, – pabrėžė R. Bernatavičiūtė.