Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
D. Trumpo inauguracijoje dalyvavo du lietuviai – J. Neliupšienė ir G. Žiemelis
Pirmadienį vykusioje naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijoje dalyvavo du lietuviai – Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Valstijose Jovita Neliupšienė ir „Avia Solutions Group“ savininkas Gediminas Žiemelis.
Apie tai, kad J. Neliupšienė buvo pakviesta į ceremoniją, pranešė portalas „Euronews“.
Savo ruožtu G. Žiemelis apie dalyvavimą inauguracijoje paskelbė pranešime žiniasklaidai.
„Šis kvietimas simbolizuoja mūsų įmonės sėkmę stiprinant ryšius su JAV ir rodo, kad Lietuvos verslas gali užimti reikšmingą vietą pasauliniame kontekste“, – teigė G. Žiemelis.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir technologijų sektoriaus magnatai, tokie kaip milijardierius Elonas Muskas, „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Visgi Lietuvos ir daugelio kitų valstybių vadovai į D. Trumpo inauguraciją nebuvo pakviesti.
„Pagal JAV valstybinį protokolą užsienio valstybių vadovai nėra kviečiami į JAV prezidento inauguracijos iškilmes“, – komentare Eltai nurodė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.
Elta primena, kad pirmadienį D. Trumpas prisiekė ir tapo 47-uoju JAV prezidentu. Prisaikdinimo ceremonija vyko Kapitolijaus rotondoje dėl lauke tvyrančio šalčio. Kartu prisiekė ir naujasis viceprezidentas J. D. Vance‘as.
Tyrimas: fizinį smurtą prieš vaiką pateisina trečdalis gyventojų
Trečdalis šalies gyventojų ausies užsukimo vaikui nelaiko viena iš smurto išraiškų, o beveik pusė jų sako, kad liktų abejingi, matydami parduotuvėje tėvų purtomą vaiką, atskleidė penktus metus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inicijuota reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Apklausos duomenimis, pernai už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų. 2023 m. taip manančių buvo 35 proc., o 2022 m. – 42 proc.
Tyrime pateiktą situaciją, kai parduotuvėje tėvai pakelia ir purto stiprių emocijų apimtą mažametį vaiką, šįkart pateisino ir neįžvelgė smurto 45 proc. tyrimo dalyvių. 2023 m. tokios pačios nuostatos laikėsi 42 proc., o 2022 m. – 47 proc. apklaustųjų.
Pasak tarnybos, ženklią fizinio smurto toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu. Pernai 45 proc. apklaustųjų pasisakė, jog jų veiksmai priklausytų nuo konkrečios situacijos bei dalis pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“. Per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes nuo 58 proc. sumažėjo iki 45 proc.
Tyrimo duomenimis, fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardijo moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų manė, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie būtų linkę pateisinti.
Tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigia, jog visuomenei svarbu būti atsakingai ir jautriai kiekvieno vaiko atžvilgiu, o pastebėjus nerimą keliančius ženklus, reikėtų nedelsiant apie juos pranešti bet kuriuo veikiančiu pagalbos kanalu.
„Vaiko teisių gynėjai yra pasiruošę sureaguoti į galimą vaiko teisių pažeidimą bet kuriuo paros metu ir visomis savaitės dienomis. Tad žmonės į mus gali kreiptis tiek skambindami ar rašydami į Vaiko teisių liniją, tiek atvykdami tiesiogiai ar registruodami galimą pažeidimą internetu arba pateikdami skubią informaciją policijos pareigūnams. Bet kuris būdas, kurį žmogus bepasirinktų, yra sveikintinas ir rodo, jog pamažu judame nulinės tolerancijos smurtui prieš vaiką keliu“, – pranešime sakė ji.
Į Lietuvą naujai atvykusiems ukrainiečiams bus skiriamos vienkartinės 221 euro dydžio išmokos
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva) į Lietuvą naujai atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos skirs vienkartines išmokas, kurios sieks 221 eurą.
Pasak organizacijos, pernai išmokoms buvo skirta 85 tūkst. eurų, o pagalba suteikta 240 ukrainiečių.
Vienkartines išmokas galės gauti Ukrainos ar trečiųjų šalių piliečiai, atvykę į Lietuvą iš Ukrainos pirmą kartą, kirtę Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius bei užsiregistravę Migracijos departamente.
Viena mokėjimo kortelė bus išduodama visai šeimai.
IOM duomenimis, nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko beveik 93 tūkst. ukrainiečių.
D. Šakalienė apie kariuomenėje taikomus išvaizdos standartus: lyginsime, kaip elgiasi kitos NATO šalys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai rekomenduojant suvienodinti karinę tarnybą atliekantiems vyrams ir moterims taikomus išvaizdos standartus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad apie tai bus svarstoma tik po suplanuotos analizės.
„Natūralu, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna skundus ir juos nagrinėja pagal savo kompetenciją. Dėl šios situacijos kalbėjomės su kariuomenės vadu – atliksime lyginamąją analizę, kokia yra situacija būtent dėl šių, su išvaizda susijusių, reikalavimų kitose NATO šalyse“, – pirmadienį surengtose spaudos konferencijoje tikino D. Šakalienė.
„Taip pat įvertinsime funkcine prasme, kiek tai atliepia arba netrukdo reikalavimams, susijusiems su tiesioginiu kario funkcijų atlikimu. (…) Taigi, kai palyginsime, kaip elgiasi kolegos kitose Aljanso šalyse ir kaip funkcine prasme tai atrodo, pasidarysime savo išvadas“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, apie ne tokių griežtų taisyklių taikymą karinę tarnybą atliekantiems vyrams būtų galima svarstyti, jeigu tai netrukdytų jų karinėms funkcijoms.
„Mano požiūris yra per funkciją, kad tai – skirtingas plaukų ar nagų ilgis – netrukdytų mūšio lauke. (…) Saviraiškos laisvės aspektai, jeigu jie netrukdo funkcijos atlikimui, gali būti svarstomi. Tačiau pirmiausia karys turi būti efektyvus mūšio lauke. Visa kita yra detalės“, – pabrėžė D. Šakalienė.
„Dabar yra labai aiškiai nustatyta, kaip, pavyzdžiui, reikėtų elgtis su ilgais plaukais, kad jie turėtų būti surišti tam tikru būdu, o jau ant kieno galvos tie plaukai yra, man atrodo, yra diskusija apie detales, prie kurių prieisime vėliau“, – sakė ji.
ELTA primena, kad rekomendaciją suvienodinti tarnybą atliekantiems vyrams ir moterims taikomus išvaizdos standartus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė po to, kai sulaukė nepatenkinto nustatyta tvarka kario skundo. Jo tvirtinimu, nėra teisinga, kad tarnybą atliekantiems vyrams yra taikomos griežtesnės taisyklės nei moterims.
„Kariuomenėje nustatyti skirtingi išvaizdos reikalavimai kariams ir karėms. Vyrams draudžiama turėti ilgus plaukus, susirišti juos į kaseles, kuodus ir panašiai. Draudžiama lakuotis nagus, turėti įsivėrus auskarus. Moterims visi šie reikalavimai nėra taikomi“, – nurodė vyras, įsitikinęs, kad tai yra diskriminacija.
Vis dėlto, kariuomenės atstovų aiškinimu, lankstesni išvaizdos reikalavimai moterims nustatyti remiantis nusistovėjusiomis kultūrinėmis tradicijomis, prisitaikymu prie „individualaus tapatumo“. Be to, pažymima, jog taip siekiama motyvuoti bei pritraukti daugiau moterų į karo tarnybą.
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės teigimu, tam tikri išvaizdos standartai kariuomenėje turi būti nustatyti, tačiau, anot jos, nebuvo gauta pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad daugiau individualumo turėtų būti leista būtent karėms.
NVSC: per savaitę gripas pražudė penkis žmones, koronavirusas – tris
Pastarąją savaitę nuo gripo mirė penki žmonės, dar tris pražudė koronavirusas, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Centro duomenimis, vienas nuo gripo miręs asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, keturi – 80–89 m. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Tuo metu nuo koronaviruso mirę žmonės priklausė 60–69 m., 80–89 m. ir vyresnių nei 90 amžiaus grupėms.
Pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), COVID-19 rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 19 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu.
Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Š. Birutis situaciją dėl neperlaidotų partizanų palaikų vadina skandalu: yra tam tikri šventi dalykai, kuriems turime rasti lėšų
Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose ir nėra perlaidojami, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad ši Vyriausybė bandys atrasti lėšų klausimo sprendimui. Socialdemokratas pažymi, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje itin svarbu pagerbti už Lietuvą žuvusius kovotojus.
„Aš manau, kad mes tikrai diskutuosime, net neabejoju. Tai yra tam tikri šventi dalykai, kuriems mes būtinai turime atrasti lėšų ir atlikti tuos darbus, kuriuos privalome“, – Eltai teigė Š. Birutis.
„Tai yra pagarba mūsų laisvės kovotojams. Ypač šių dienų aktualijose turbūt nėra svarbesnio dalyko, kaip pagerbti žuvusius už Lietuvą“, – akcentavo jis.
Šią situaciją skandalu vadinantis ministras tikina, kad buvusi Vyriausybė turėjo atrasti lėšų kolumbariumo-memorialo statymui.
„Čia yra skandalas. Jeigu jie taip guli surasti ir nepalaidoti – čia yra neįtikėtina. Aišku, kad Vyriausybė turėjo atrasti pinigų. Savivaldybė irgi, matyt, prisidėtų“, – kalbėjo Š. Birutis.
„Man keista, kad tai iki šiol nėra padaryta. Dar keisčiau, kad nemačiau, kad praeitoji Vyriausybė biudžete tai būtų numačiusi“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu buvusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė anksčiau Eltai teigė, kad Ministrų kabinetas nebuvo tinkamai informuotas apie situaciją Leipalingyje. Be to, anot jos, Vyriausybė neturėtų tinkamo teisinio pagrindo tiesiogiai skirti lėšų atskirų savivaldybių projektams.
Elta primena, kad Vyriausybei neskiriant lėšų kolumbariumui-memorialui, Leipalingyje rasti daugiau nei 40 partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).
Centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjo Rimanto Zagrecko teigimu, Druskininkų savivaldybės sudaryta laidojimo komisija kreipėsi į Vyriausybę dėl finansavimo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Visgi, situaciją Eltai komentuodama buvusi Ministrų kabineto kanclerė Giedrė Balčytytė tikino, kad tokio atsakymo Vyriausybė savivaldybei neteikė.
„Pagal įstatymą, tas perlaidojimas yra jau savivaldybių atsakomybė“, – Eltai teigė R. Zagreckas.
Projektui įgyvendinti reikia maždaug 150 tūkst. eurų.
Anot R. Zagrecko, daugiau kaip 100 partizanų palaikai Leipalingyje dar gali būti nerasti. Taip pat ne visi jau atrasti palaikai yra identifikuoti.
I. Ruginienė: esame pasiryžę iš esmės peržiūrėti tiek bazinę, tiek individualią pensijų sistemos dalį
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad būtų galima peržiūrėti visą pensijų sistemą, o ne tik antrąją pakopą, dėl kurios verda diskusijos viešumoje. Pasak jos, „Sodros“ pensijos yra per menkai finansuojamos, tad vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) prioritetų bus išmokų didinimas.
„Mes pasiryžę eiti giliau. Šiuo metu dėliojamės priemones ir tikrai manome, kad pensijų sistemą iš esmės galime peržiūrėti, pasižiūrint bazinę ir individualią dalį. Ir ne vieną kartą sakiau, kad individualioje dalyje vieneto dalies didinimas būtų geras kelias spartinti pensijų augimą“, – interviu „Verslo žinioms“ teigė I. Ruginienė.
„Iš tikrųjų mes savo pirmąją pakopą – „Sodros“ sistemą finansuojame per menkai ir gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Ir tikrai šį dalyką galėtume peržiūrėti ir pradėti finansuoti labiau“, – pridūrė ji.
Ministrė patvirtino, kad taip pat bus svarstomi ir Lietuvos banko (LB) siūlymai, tarp jų ir darbdavių įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje.
„Tai darbdavių prisidėjimas yra svarstytina idėja. Ir džiaugiuosi, kad LB, kaip ekspertų grupė, įsitraukė į šią diskusiją. Tai tie pasiūlymai yra svarstytini ir tikrai nuguls ant mūsų stalo“, – sakė ji.
„Darbdavių prisidėjimas galėtų būti vertybė, nes tai būtų žingsnis priartėjant prie Šiaurės šalių modelio. Ten yra profesinių fondų pagrindas ir sistema. Tai matau tikrai gerą pagrindą pradėti diskusijas. Nes jei kiekvienoje darbovietėje yra „bonusinė“ sistema – sveikatos draudimai, sporto klubai ir pan., tai kodėl mūsų darbdaviai negalėtų prisidėti prie oresnės darbuotojų senatvės?“ – klausė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Paklausta, ar darbdavių įtraukimas į kaupimą nereikš, kad jie sumažins mokamus atlygius, I. Ruginienė teigė „sunkiai įsivaizduojanti“ tokią situaciją.
Taip pat, I. Ruginienės vertinimu, kartu su būsima mokestine pertvarka galėtų būti peržiūrėta ir tai, kokia valstybės parama skiriama kaupiantiesiems antrojoje pakopoje. Tačiau, jos vertinimu, ši parama nesugebėjo masiškai pritraukti žmonių kaupti antroje pakopoje, nors toks buvo jos tikslas.
„Valstybės prisidėjimas turėtų eiti kaip būsimos mokestinės pertvarkos dalis. Nes viskas yra susiję. Tu negali tempti vieno siūlo ir nesitikėti efekto kitoje pusėje. Bet kuomet buvo įvestas valstybės prisidėjimas 2019 m., jis buvo susietas su automatiniu įtraukimu, tikintis, jog daug žmonių bus įtraukta. To masiškumo, kurio buvo tikėtasi, kaip ir neįvyko. Ir niekas nesakė, kad tai iki gyvenimo pabaigos ir būtent toks procentas. Tai man atrodo, kad reikia pereiti prie sistemos, kai sukuriamas darbdavio ir darbuotojo santykis“, – sakė I. Ruginienė.
Kaip Elta skelbė anksčiau, siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą Lietuvos Bankas (LB) sausį pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus.
Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.
Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.
Be to, LB siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, didinti automatinio įtraukimo lankstumą ir suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims
LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.
TS-LKD pirmininko rinkimuose balsuoti užsiregistravo 12 tūkst. partijos rėmėjų
Balsuoti atviruose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose užsiregistravo beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių rėmėjų.
Tiesa, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. rinkėjų partijos rėmėjais yra tapę ankstesnių atvirų balsavimų metu, todėl galės balsuoti renkant naująjį partijos pirmininką be papildomos registracijos – kaip ir visi kiti TS-LKD partijos nariai.
„Toks užsiregistravusiųjų skaičius ir džiugina, ir įpareigoja. Todėl visus TS-LKD rėmėjus labai norime paprašyti kantrybės, kol, pagal partijos patvirtintą tvarką, iki sausio 31 d. užsiregistravę rėmėjai sulauks atsakymų dėl įtraukimo į balsuojančiųjų sąrašą“, – akcentuoja TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.
Partijos rėmėjų registracija dalyvauti atviruose pirmininko rinkimuose vyko sausio 1–19 dienomis.
TS-LKD pirmininko rinkimuose varžosi šiuo metu laikinosios partijos pirmininkės pareigas einanti Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis bei partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.
TS-LKD pirmininko rinkimai vyks vasario 9 d., balsavimas internetu – vasario 4–5 dienomis. Jeigu prireiks, antrasis turas numatytas vasario 23 d.
Tyrimas: padaugėjo moters teisę pasirinkti nutraukti nėštumą palaikančių gyventojų
8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad moteris turi teisę pasirinkti nutraukti nėštumą, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta visuomenės apklausa.
Apklausos duomenimis, su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys, kurių dalis siekia 82 proc. Tuo metu šią moterų pasirinkimo teisę palaikančių vyrų yra 74 proc.
Palyginti su 2021 metų duomenimis, moters teisę į nėštumo nutraukimą pripažįsta daugiau žmonių – 2021 m. taip linkusių manyti buvo 7 iš 10 gyventojų.
Anot tarnybos, dabar šiam teiginiui nepritaria kur kas mažesnė gyventojų dalis: 2024 metais moters teisei pasirinkti nutraukti nėštumą nepritarė 11 proc. žmonių, o 2021 metais – net 23 proc.
„Prie gerėjančių visuomenės nuostatų prisideda nuoseklus lyčių lygybės srityje dirbančių organizacijų darbas šviečiant gyventojus, nuolat keliant moterų reprodukcinės sveikatos temas į viešumą, skatinant apie tai kalbėti ir kalbėtis“, – pranešime teigė lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
2024-ųjų balandį Europos Parlamentas išleido rezoliuciją, kuria siūloma įtraukti teisę į nėštumo nutraukimą į ES pagrindinių teisių chartiją. Nors rezoliucija teisiškai neįpareigoja valstybių narių, tai svarbus simbolinis postūmis – Europos Parlamentas teisę į saugų nėštumo nutraukimą laiko viena iš pamatinių žmogaus teisių.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų liepos 19–29 dienomis. Ją atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje iš viso dalyvavo 1 007 vyresni nei 18 metų amžiaus asmenys.
I. Ruginienei siūlant įvesti papildomą nedarbo dieną, darbdaviai nesutinka: kainuotų iki 200 mln. eurų
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina verslo bendruomenės atstovai – jie pabrėžia, kad darbdaviai turėtų patys nuspręsti dėl papildomų laisvų dienų skyrimo.
I. Ruginienė nedetalizavo, ar pritartų būtent Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, tačiau patikino, jog šiuo klausimu bus toliau diskutuojama su darbdavių ir profesinių sąjungų atstovais.
„Ministrė pasisako už papildomą nedarbo dieną, tačiau šį klausimą iš pradžių nori aptarti Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais bei susitarti dėl bendros pozicijos“, – Eltai komentavo ministrės atstovas Ignas Dobrovolskas.
Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad kiekviena laisva diena gali turėti dešimčių milijonų eurų nuostolį šalies ekonomikai.
„Dėl darbo dienos kainos – tai mes girdime įvairius ekonomistų skaičiavimus, kad ta diena yra vertinama nuo 50 mln. eurų iki 200 mln. eurų“, – Eltai teigė A. Maldutytė.
„Suprantu, kad jei norime išryškinti tą dieną, tai mes turime turbūt mąstyti taip, kad mes padarytume tai su mažiausia įtaka ypač dabar jautriai ekonomikai, kai mums reikalingos lėšos gynybai“, – pažymėjo ji.
LDK vadovė tikino, kad papildomų nedarbo dienų skelbimas taip pat apriboja darbdavių galimybę patiems nuspręsti, kada ir kiek jie galėtų skirti laisvų dienų savo darbuotojams.
„Mes esame labiau už tai, kad pats darbdavys galėtų nuspręsti, kada jis gali ir kiek jis tų laisvų dienų norėtų duoti. Tai būtų kaip papildoma motyvacinė priemonė“, – aiškino A. Maldutytė.
Darbdavių atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva laisvų dienų skaičiumi išsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių.
„Turbūt tiek poilsio dienų, kiek mes Europoje visi žmonės turime, kurios yra užgarantuotos, turbūt mažai pasaulyje yra. Pažiūrėkime į produktyviausias šalis, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, tai nei tiek daug šventinių dienų, nei tiek daug atostogų. Ten daugiau palikta pačiam verslui spręsti, kiek laisvų dienų yra reikalinga ir turbūt negirdime, kad ten žmonės būtų labiau išsekę“, – tvirtino darbdavių atstovė.
Tuo metu „Investors‘ Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis pabrėžė, kad, įvedus papildomą nedarbo dieną, darbai tam tikruose sektoriuose nesustotų, tačiau darbdaviams kainuotų daugiau.
„Dažniausiai didieji investuotojai ir didžiosios gamyklos per laisvas dienas nestabdo savo gamybos procesų. Jie toliau vyksta, tiesiog žmonės gauna didesnius atlyginimus dėl darbo laisvadienių metu. Tai automatiškai yra papildomi kaštai, kurie yra įvertinami“, – Eltai dėstė V. Tamkvaitis.
„Tai sumažintų dienų, kada mes galime dirbti ir uždirbti, laiką“, – pridūrė jis.
Ekspertas nemano, kad papildoma nedarbo diena galėtų paveikti Lietuvos investicinį klimatą, tačiau pridūrė, kad ji neišvengiamai sudarytų papildomus kaštus.
„Tai nėra lemiantis faktorius, bet kai kalbame apie investicijas, yra planuojama, kiek bus ko padaroma ir kiek tai kainuos, ir tos laisvos dienos neišvengiamai į tai atsiremia, nes tai yra papildomi kaštai“, – sakė V. Tamkvaitis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis teigė iš esmės pritariantis Sausio 13-osios paskelbimui valstybine švente, tačiau pridūrė – kalbėti apie kitos šventės atsisakymą yra neskoninga.
„Tai, kad Sausio 13-oji turi būti įtraukta į valstybinių švenčių sąrašą, mes vienareikšmiškai už, nes tai yra labai svarbi nacionalinė šventė. O tai, kad prekiautume nacionaline švente su kitomis tarptautinėmis ar religinėmis šventėmis, kaip kai kurie siūlo, tai tikrai yra neskanu“, – Eltai teigė A. Gelžinis.
„Labai negražu, kad iš Sausio 13-osios, tokios reikšmingos ir svarbios mums dienos, darome turgų. Kažkokius mainus, keisti kažką į kažką. Aš labai atsiprašau, nesutinku dalyvauti ir neturiu noro dalyvauti tokių mainų programoje“, – aiškino jis.
Profesinių sąjungų atstovas suabejojo ir tuo, ar papildomos nedarbo dienos sukurti ekonominiai kaštai būtų reikšmingi – pavyzdžiui, šiemet vos 5 valstybinės šventės yra darbo dienų metu.
„Ekonominių kaštų klausimu jie painioja – nežinau, ar sąmoningai, ar netyčia – valstybinių švenčių dienas su laisvadieniais. Jie puikiai mato kalendorių, kad šiemet tik 5 valstybinės šventės yra per darbo dieną. Visos kitos valstybinės šventės yra savaitgalio dienomis“, – nurodė A. Gelžinis.
„Ar čia daug? Pažiūrėkite, kiek išeiginių ir švenčių dienų yra Danijoje ar Anglijoje?“ – kėlė klausimą profsąjungų vadovas.
Elta primena, kad antradienį po pateikimo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva paskelbti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – nedarbo diena sulaukė parlamentarų pritarimo.
Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Todėl, pažymi jis, šiuo klausimu pirmiausia reikia rasti bendrą parlamentarų sutarimą.
Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, optimalu būtų kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą.
Savo ruožtu dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo klausimu neslepia turintis abejonių. Anot jo, dėl Sausio 13-osios įtraukimo į šventinių dienų sąrašą dar būtina plačiai diskutuoti.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė šią savaitę LRT radijui sakė, jog, net svarstant Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena bei atsisakyti vieno iš esamų laisvadienių, Gegužės 1-osios statuso niekas nekeis.
„Vaikišką“ šampaną sugrąžinti pasiūliusiam A. Nedzinskui pastabų turi Seimo etikos sargai ir teisininkai
Pernai gruodį Seimo nario Antano Nedzinsko įregistruotas kontroversiškai viešoje erdvėje vertinamas siūlymas sugrąžinti prieš 5 metus Lietuvoje uždraustą „vaikišką“ šampaną sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento kritiško vertinimo. Savo ruožtu Seimo etikos sargai patarė parlamentarui atsakingiau ir etiškiau teikti informaciją apie šią iniciatyvą viešojoje erdvėje.
Seimo teisininkai abejoja, ar A. Nedzinsko parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos atitinka „geriausių vaiko interesų prioriteto principą“, kuris įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, anot teisininkų, tėvai, kiti vaiko atstovai, valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis „geriausių vaiko interesų prioriteto principu, t. y. priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai“.
„Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo atsisakoma draudimo verslo subjektams gaminti ir parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą, t. y. yra skatinama vaikus ir paauglius imituoti alkoholio vartojimą, atitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principą“, – pernai gruodį paskelbtoje išvadoje pažymi Seimo teisininkai.
Jiems kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju vaiko interesų prioriteto principas galėtų būti paneigiamas grindžiant „verslo ir ūkio interesais“.
Sugrąžinti „vaikišką“ šampaną pasiūliusiam A. Nedzinskui turi pastabų ir Seimo etikos sargai. Šią savaitę posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija dar kartą patarė parlamentarui atsakingiau ir etiškiau skleisti informaciją ir savo įsitikinimus viešojoje erdvėje šiuo klausimu.
Pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Aušrinės Norkienės, su šia, dar pernai gruodį pateikta, rekomendacija nesutikęs A. Nedzinskas prašė ją atšaukti, tačiau komisija paliko ją galioti.
„Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai. Todėl parlamentarui A. Nedzinskui rekomendavome atsakingai ir etiškai skleisti informaciją ir savo įsitikinimus viešojoje erdvėje bei užtikrinti, kad ši informacija atitiktų įstatymuose nustatytus reikalavimus“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Taip etikos sargai reagavo į gautą Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio narių skundą, kuriame jie nurodė, kad A. Nedzinskas vyko į užsienio valstybę, pirko ten „vaikišką šampaną“, planavo jį dalinti Lietuvos vaikams, nes esą iš vaikų „buvo pavogtos Kalėdos“ ir „vaikiškas šampanas“.
Elta primena, kad pernai gruodį Seimo narys Antanas Nedzinskas įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, siūlančias sugrąžinti prieš 5 metus uždraustą „vaikišką“ šampaną.
Parlamentaras siūlo panaikinti draudimą įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvoje gaminti ir parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ar jų tarą.
Draudimas gaminti ir parduoti „vaikišką“ šampaną, žaislus ir kitas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą, Lietuvoje įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d.
Tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė 2019 metų birželio 6 d. Tuomet projektą inicijavę Seimo „valstiečiai“ teigė, kad vaikiškomis aplikacijomis apipavidalintas šampanas ar punšas ugdo jaunimo įprotį vartoti alkoholį.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją