Dainavos žodis

Bendradarbystės centro „Spiečius“ Alumni narė Inga Lisauskienė: „Kurdama galvoju apie tai, kaip papuošalas gali tapti mažyte drąsos, meilės sau ar vidinės stiprybės išraiška“

„Esu alytiškė – čia gimiau ir augau. Alytų labai myliu. Manau, kad tai puikus miestas gyventi, kurti ir auginti vaikus. Jis jaukus, apsuptas gamtos, o ramybė ir lėtesnis gyvenimo tempas suteikia galimybę
mėgautis kiekviena diena. Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus miškuose ir palei Nemuną – gamta man yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. Ji padeda sustoti, įkvėpti ir grįžti į kūrybinį procesą su nauja energija. Net ir dirbdama pro langą matau lėtai tekantį Nemuną – tereikia pakelti akis, ir ta akimirka tampa mažu poilsio ritualu“, – apie savo santykį su Alytumi sako Inga Lisauskienė, Medelyno gatvėje kurianti minimalistinius papuošalus – „sidabro taškelius“.

Inga, ar vaikystėje mėgote puoštis įvairiais papuošalais? Buvote kūrybiška?

– Kaip ir dauguma mergaičių, mėgau puoštis – turbūt tam įtakos turėjo mano mama, kuri visada buvo ir yra stilinga moteris. Jos dėka papuošalai man tapo ne tik grožio, bet ir saviraiškos dalimi.

Augdama pradėjau ieškoti originalumo, norėjosi išsiskirti, atrasti kažką savo. Būtent iš to noro gimė pirmieji mano sukurti papuošalai. Tuo metu rankdarbių priemonės nebuvo lengvai prieinamos, tad kūrybiškumas tapo būtinybe – pirmuosius papuošalus gaminau iš sagų, suvenyrinių figūrėlių ir visko, kas pasirodydavo tinkama mano sumanymams.

O kaip prasidėjo Jūsų kelias į juvelyriką?

– Vėliau, kai rankdarbių priemonės tapo prieinamesnės, atėjo natūralių akmenėlių vėrimo era. Tuo metu dirbau architekte, tačiau atsidūriau tokiame taške, kai darbas nebeteikė džiaugsmo, o stresas ir nuovargis buvo nuolatiniai palydovai. Vis dėlto bijojau kažką keisti, juk darbas lygu stabilumas. Bet kartu žinojau, kad taip tęstis nebegali.

Artimiausių žmonių palaikoma atsigręžiau į tai, kas yra mano esmė – kūrybą. Juvelyrika tapo mano ramybės uostu, kuriame pagaliau atradau pusiausvyrą ir grįžau į save. Manau, kad kaip tik todėl nekuriu trendinių papuošalų, o ieškau gilesnės prasmės ir būdo stabtelėti bei pajausti gyvenimo grožį.

Jūsų kūryba – minimalistiniai sidabro papuošalai. Ką minimalistinis dizainas reiškia jums asmeniškai?

– Man patinka minimalizmo estetika, nes kartais mažiau iš tiesų reiškia daugiau. Minimalizmas man nėra tik vizualinis sprendimas – tai ir būdas išgryninti esmę, paliekant tik tai, kas svarbiausia.

Kadangi kuriu papuošalus su simbolinėmis prasmėmis, minimalistinis dizainas tampa iššūkiu – lengviau būtų sudėti mintis į įmantresnį, detalesnį kūrinį. Tačiau man įdomiausia atrasti būdą, kaip mažytis papuošalas gali nešti kuo didesnę žinutę. Kiekviena linija, forma ir detalė turi prasmę – tai lyg subtilus kodas, kurį kiekvienas gali perskaityti savaip.

Kas Jus paskatino pasirinkti sidabrą kaip pagrindinę medžiagą? Ar jis nėra „per šaltas“? Eksperimentuojate su kitomis medžiagomis?

– Sidabras mane žavi savo plastiškumu, maloniu darbo procesu ir gebėjimu lengvai derėti su kitomis medžiagomis. Dabartinės stiliaus tendencijos yra labai liberalios, todėl sidabras puikiai atrodo ir šalia
aukso. Tačiau svarbiausia – jis turi stiprias simbolines sąsajas su mėnuliu, kuris mano kūryboje užima ypatingą vietą.

Man svarbu, kad mano kūryba atspindėtų mane pačią – negaliu kurti vien tam, kad tam tikro dizaino papuošalas būtų populiarus. Taip jausčiausi išduodanti savo vertybes. Todėl sidabras vis dar yra
arčiausiai mano širdies. Vis dėlto po truputį į mano kūrybą ateina ir auksas – kai kuriuose darbuose atsiranda subtilūs auksiniai akcentai. Bus įdomu pamatyti, kur tai nuves mane toliau.

Kalbant apie kitas medžiagas, retsykiais kuriu ir žalvario papuošalus. Žalvarį taip pat naudoju suvenyrams – gaminu paveikslėlius su prasmingais užrašais, o jų rėmeliai, kuriami mano pažįstamos popieriaus menininkės, yra iš popieriaus, kas suteikia jiems ypatingo jaukumo.

Spalviniu požiūriu sidabras gali atrodyti šaltas, tačiau tikiu, kad jį sušildo suteikta simbolika ir ypatinga reikšmė.

Kaip manote, kas žmones labiausiai patraukia prie minimalistinių papuošalų?

– Minimalistiniai papuošalai turi ypatingą savybę – jie išlieka aktualūs, nepaisant laiko ar mados tendencijų. Jie neerzina, neįpareigoja, lengvai dera prie bet kokio stiliaus, todėl tampa kasdieniu
palydovu.

Manau, kad žmones traukia ne tik jų estetinė harmonija, bet ir galimybė suteikti jiems asmeninę prasmę. Minimalizmas palieka vietos interpretacijai – kiekvienas gali matyti ir jausti papuošalą savaip.

Tai subtili detalė, kuri tyliai, bet užtikrintai tampa dalimi žmogaus istorijos.

O Jums pačiai priimtinas minimalistinis gyvenimo būdas?

– Savo gyvenimo būdo nepavadinčiau minimalistiniu – mėgstu jaukumą, detales, asmeniškas smulkmenas, kurios sukuria savitą atmosferą. Tačiau papuošaluose ieškau minimalizmo kaip atsvaros ir balanso. Jis padeda išryškinti esmę, palikti erdvės kvėpavimui, pajautimui.

Kūryboje mane labiausiai atspindi japoniška wabi sabi filosofija – netobulumo grožis, natūralumas, laiko paliekamos žymės. Tai požiūris, kuris leidžia priimti medžiagą tokią, kokia ji yra, neperkraunant jos bereikalingomis detalėmis, leidžiant jai kalbėti pačiai.

Neapdorotas, natūralus žavesys – taip ir pristatote savo kūrinius. Kokias technikas dažniausiai naudojate dirbdama su sidabru? Ar turite mėgstamiausią metodą?

– Labai mėgstu organiškas formas – jos atspindi mano ryšį su gamta ir jos natūraliu, nevaržomu ritmu.

Gamta man yra ne tik įkvėpimo šaltinis, bet ir būdas pajusti harmoniją, todėl ir savo kūryboje ieškau būdų, kaip įprasminti šį ryšį. Man ypač artimos nekontroliuojamos, gyvos medžiagos transformacijos.

Viena mėgstamiausių technikų – retikuliacija, kai sidabras kaitinamas aukštoje temperatūroje, kol jo paviršius įgauna unikalią, „mėnulišką“ faktūrą. Tai procesas, kurio negali iki galo suvaldyti, ir būtent tai man atrodo žavu. Ši technika atspindi mano troškimą kuo mažiau kištis į gamtos procesus, leisti medžiagai kalbėti pačiai. Tokiu būdu sukurtas papuošalas neša savyje gamtišką, gaivališką jėgą, tarytum būtų atėjęs tiesiai iš laukinės gamtos.

O kur dar semiatės įkvėpimo?

– Įkvėpimo semiuosi visur! Gamta – be konkurencijos mano didžiausias įkvėpimo šaltinis. Ji suteikia ramybę, o jos formos ir tekstūros dažnai persikelia į mano kūrinius. Bet ne mažiau mane įkvepia ir žmonės – jų istorijos, išgyvenimai, pokalbiai. Mėgstu į savo studiją kviestis žmones lėto, prasmingo pokalbio, kuris neretai tampa naujo kūrinio pradžia.

Didelę įtaką daro ir knygos – ypač tos, kurios turi išskirtinę atmosferą ir gilų emocinį užtaisą. Tarp tokių – Françoise Sagan „Sveikas, liūdesy“, Hannah Kent „Paskutinės apeigos“, Oscaro Wilde’o „Doriano
Grėjaus portretas“. Taip pat mane veikia kinas, muzika, įvairūs seminarai ir mokymai, po kurių jaučiu stiprią kūrybinę energiją ir norą veikti.

Savo kurtiems papuošalams suteikiate viso gyvenimo garantiją, nes „kūryba čia teka lėtai“?

– Kūryboje man svarbu lėtumas ir išjautimas – tai ne tik darbo procesas, bet ir būdas būti, jausti, kurti ryšį su medžiaga ir mintimis. Man kūryba yra tarsi meditacija, natūrali gyvenimo dalis, todėl kiekvienas papuošalas gimsta su ypatingu dėmesiu ir ramybe.

Manau, kad šis lėtumas persiduoda ir mano kūriniams – daugelis žmonių, apsilankę mano dirbtuvėse, pajunta tą atmosferą, kurią sąmoningai kūriau, rūpindamasi kiekviena, net ir mažiausia detale. Tikiu, kad šis jausmas išlieka ir papuošaluose, lydėdamas žmogų kasdien.

Viso gyvenimo garantiją suteikiu todėl, kad man svarbu, jog papuošalai būtų nešiojami, o ne dulkėtų stalčiuje sulūžę ar pakeitę formą. Noriu, kad jie gyventų kartu su žmogumi, pasakotų jo istoriją ir
bėgant laikui taptų dar brangesni.

Ką Jums labiausiai patinka kurti?

– Labiausiai patinka kurti papuošalus, turinčius simbolinę prasmę. Man svarbu, kad tai nebūtų tiesiog dar vienas aksesuaras – lengvai pametamas, pakeičiamas ar užmirštas. Noriu, kad mano kūriniai taptų
dalimi žmogaus istorijos, primintų jam apie jo unikalumą, jausmus, išgyvenimus.

Kurdama galvoju apie tai, kaip papuošalas gali tapti mažyte drąsos, meilės sau ar vidinės stiprybės išraiška. Kad neapsikabinėtume vienadieniais nekokybiškais blizgučiais, o rinktumėmės tai, kas tikra,
prasminga ir artima mums patiems.

Socialiniame tinkle „Facebook“ savo kūrinius palydite meniškomis miniatiūromis. Taip išreiškiate savo pasaulį? Esate rašto žmogus? O kartu ir fotografijos?

– Socialiniai tinklai man dar viena kūrybos erdvė, kur išreiškiu savo pasaulį per meniškas, minimalistines miniatiūras. Jos – lyg mano papuošalų papildymas, kuriame atsispindi tas pats minimalizmo pojūtis: paprasta, bet kartu labai atmosferiška.

Fotografija, kurią pamėgau neseniai, greitai tapo neatsiejama mano kūrybos dalimi – kai sujungi žodį, vaizdą ir dizaino detales, viskas susilieja į vientisą, autentišką pasakojimą.

– „Mėnulis nusileido. Kartais mažos akimirkos sužadina jausmus ir prisiminimus. Kai pamačiau šią Mėnulio instaliaciją, pajutau, kaip į širdį grįžta sena meilė Mėnuliui – paslaptingam ir ramiam, visada esančiam šalia, kad ir kur būtume. Šis ryšys persikėlė ir į mano papuošalus. Kiekvienas kūrinys sukurtas taip, kad būtų tarsi gabalėlis dangaus, kurį gali nešioti su savimi. Kaip žvaigždės nakties danguje, taip ir šie papuošalai skirti priminti apie magiją, kuri yra mumyse. Leisk Mėnulio šviesai lydėti tave kasdien.“

Rašėte, kai, Alytuje vykstant Tarptautiniam teatro festivaliui, Rotušės aikštę puošė Mėnulis. Jūsų kūryboje irgi yra Mėnulio simbolis.

– Mėnulio kolekcija – tai mano pirmoji su simbolika susijusi kolekcija. Nuo tada į mano kūrybą atėjo ir kiti simboliai, tačiau Mėnulis išliko ypatingu. Jis visada traukė mane savo mistika, cikliškumu ir paslaptingumu, o per laiką įgavo tiek daug prasmių, kad tapo tarsi visos mano kūrybos simboliu. Kiekvieną kartą, pamačiusi vaizduojamą Mėnulį, džiaugiuosi kaip vaikas – jis primena, kad net mažose akimirkose slypi stebuklai.

Jūsų papuošalus galima pamatyti socialinėse medijose, svetainėje www.silverdot.lt, pavadinimas irgi minimalistinis – „sidabro taškelis“, arba apsilankius dirbtuvėse. Kur esate įsikūrusi?

– Esu įsikūrusi šalia Nemuno, Medelyno gatvėje, Alytuje. Čia buvo senas apleistas garažas, kuris dabar yra neatpažįstamai jaukus ir šiltas.

Netrukus čia pakviesiu norinčius stabtelėti ir atsigręžti į save – susikurti sau pakabuką su įkaltu simboliu – leisti sau per kūrybą pasinerti į savo mintis, jausmus ir išreikšti tai unikaliame papuošale.

Tai bus patyriminės dirbtuvės, sujungiančios meną, emocinę saviraišką ir simbolių terapiją į vieną prasmingą patirtį. Dalyviai išsineš ne tik savo rankų darbo papuošalą, bet ir vidinio pasaulio tyrinėjimo akimirkas.

Pavadinimą pasiūlė mano vyras, pastebėjęs mano meilę mažiems burbuliukams, kurie subtiliai papildo mano kūrinius. Taip gimė „sidabro taškelis“ – pavadinimas, atspindintis mano siekį subtilumo ir asmeniškumo.

Kas yra Jūsų klientė? Ar yra buvęs koks ypatingas užsakymas, kuris Jums įsiminė?

– Mano klientė yra moteris, vertinanti rankų darbą, gyvenanti šioje akimirkoje ir ją išgyvenanti visu savo vidumi. Nesitapatina su pilka mase, išlaiko individualumą, savitumą ir stilių. Yra jautri asmenybė su
turtingu vidiniu pasauliu.

Yra keli ypatingi užsakymai, kuriuos lydi asmeninės istorijos ir intymios patirtys, ir kurie man įsiminė ypač giliai. Deja, šiomis istorijomis dėl privatumo negaliu viešai dalintis, tačiau jos visada primena, kaip svarbu kurti ne tik papuošalus, bet ir prasmingas, asmeniškas istorijas.

Ar kartais imatės ir ne minimalistinio papuošalo kūrimo, tarkim, panaudojant seną žiedą ar likusį vieną auskarą?

– Mėgstu dirbti su savo medžiaga ir tik kai kuriais atvejais priimu kliento sidabrą. Dažniausiai tai aptariame susitikimo ar skambučio metu.

Imuosi ir ne minimalistinių papuošalų, tačiau man svarbu, kad klientas būtų susipažinęs su mano kūrybos estetika ir stiliumi, kad pasitikėtų procesu.

O kokius juvelyrinius dirbinius nešiojate pati? Ar visada pastebite kitų žmonių papuošalus?

– Taip, žvilgsnis nejučia praslysta per sutiktų žmonių papuošalus, tačiau grynai iš profesinio smalsumo – įdomu konstrukcija, dizainas, medžiaga.

Pati dažniausiai nešioju savo kūrybos papuošalus, bet priklauso nuo nuotaikos, kartais pasipuošiu ir vintažiniais gaminiais.

Ką jums apskritai reiškia būti kūrėja? Kaip derinate kūrybą ir kitus gyvenimo aspektus? Ar turite ritualų ar įpročių, kurie padeda jums susikaupti ir kurti?

– Būti kūrėja yra mano gyvenimo būdas. Apie kūrybą sukasi visas mano gyvenimas. Manau, kad apskritai visos žmogaus gyvenimo sritys yra kūryba. Juk mes nuolat kuriame santykius, darbo projektus ar net gamindami vakarienę kuriame. Tad kiek meilės įdedame į įvairias gyvenimo sritis, taip ir formuojame savo gyvenimą.

Esu ritualų žmogus, mėgstu kurti atmosferą su apšvietimu, muzika, smilkalų kvapais… Šie dalykai padeda susikaupti, nukeliauti į kūrybos plotmę.

Esate ir bendradarbystės centro „Spiečius“ Alumni narė. Dalyvavote jo akceleravimo programoje. Kuo ši programa Jums buvo naudinga, įdomi? Kaip dalyvavimas „Spiečiaus“ akceleravimo programoje paveikė Jūsų veiklą? Ar tapote drąsesnė verslo pasaulyje? Kaip sužinojote apie „Spiečių“?

– Apie „Spiečių“ sužinojau karantino pabaigoje, nuotolinio renginio metu, tada mane ir pakvietė tapti nare.

Prieš ateidama į „Spiečių“, buvau gan vieniša kūrėja. Jaučiau, kad dirbti vienai jau tampa liūdna, kad nėra noro tobulėti, buvo atsiradusi stagnacija.

Netrukus sudalyvavau akceleravimo programoje, kuri buvo be galo naudinga ir padėjo atsikratyti tam tikrų klaidingų įsitikinimų, leido įsivertinti savo verslo situaciją, suprasti, kaip veikia tam tikri verslo dėsniai.

Yra mitas, kad verslu užsiimti gali tik verslumo gyslelę turintys žmonės. Tačiau būtent šioje programoje aš supratau, kad verslininkas yra tokia pati profesija, kaip bet kuri kita, ir visko galima išmokti. O žinios suteikia drąsos veikti.

Negana to, atėjęs į „Spiečių“ tu gauni nepaprastai palaikančią, draugišką bendruomenę. Čia užsimezgė ir labai tvirtų, naujų draugysčių, bendradarbiavimo galimybių. Linkiu visiems naujiems verslams čia pabūti, gauti žinių ir įkvėpimo.

***

Norite tapti Alytaus „Spiečiaus“ nariu?
Susisiekite su projektų vadove Iveta Dimšiene: tel. +370 658 75 610, el. p. i.dimsiene@inovacijuagentura.lt
Arba užpildykite narystės anketą: https://spiecius.inovacijuagentura.lt/narystes-anketa/
Daugiau informacijos: https://spiecius.inovacijuagentura.lt/

Bendradarbystės centrai „Spiečius“ – tai Inovacijų agentūros sukurtos aktyvaus verslo erdvės, pritaikytos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, kurios teikia nemokamas paslaugas siekiant auginti ir plėsti savo verslus, stiprinti verslumo kompetencijas, bendradarbiauti tarpusavyje ir taip rasti naujus verslo partnerius.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: