Senos statybos daugiabučio namo renovacijos nauda yra įvairialypė: gyventojai gauna mažesnes sąskaitas už šildymą, žymiai pagerėja gyvenimo kokybė. Tai patvirtina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atliktas atnaujintų pastatų monitoringas.
Naujausiam monitoringui buvo atrinkti 10 daugiabučių iš Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos ir Vilniaus miestų. Tirtų namų statybos metai svyravo nuo 1960 iki 1988 m., pastatuose esančių butų skaičius tarp 10–144, o po atnaujinimo pastatų energinio naudingumo klasės pasiekė B ir A.
„Monitoringo metu įvertinome statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių, tokių kaip apšiltintos sienos, stogas, perdangos, pakeisti langai ir durys, kokybę. Kartu buvo vykdomas šių pastatų energinis auditas, matuojamas mikroklimatas butuose. Monitoringo metu gauti rezultatai yra geri – energija naudojama efektyviai, palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Būstuose šilta ir jauku
APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto teigimu, renovuotame name visuose butuose šiluma paskirstoma vienodai, nes atnaujinta, subalansuota šildymo sistema užtikrina komfortą visiems namo gyventojams.
„Dažna senos statybos daugiabučių problema yra ta, kad vienuose butuose yra per karšta, o kituose – per šalta, šiluma namuose paskirstoma nevienodai. Renovacijos metu tinkamai subalansavus šildymo sistemą, užtikrinamas tolygus šilumos pasiskirstymas tarp pastato aukštų ir kartu sumažinama oro sausėjimo rizika“, – sako E. Petrauskas.
Atlikus monitoringą nustatyta, kad daugumoje tirtų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną.
Pagerėjo santykinės drėgmės rodiklis
Kitas gerai gyvenimo kokybei butuose itin svarbus elementas yra subalansuota oro drėgmė. Ji ne tik sumažina diskomfortą, pelėsio atsiradimo riziką, bet ir daro teigiamą įtaką žmogaus sveikatai ir darbingumui. Nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną.
„Renovuotame name santykinė oro drėgmė priklauso nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tinkamai sureguliuotos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi oro drėgmės lygį leidžia sumažinti iki 5–10 proc., tačiau net ir natūraliai vėdinamuose, gerai užsandarintuose butuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl prireikus, svarbu imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, reguliariai vėdinti patalpas“, – tikina E. Petrauskas.
Sumažėjo oro užterštumas
Monitoringo metu buvo įvertinta ir anglies dioksido (CO2) koncentracija ore. 78 proc. tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų CO2 verčių neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.
„Siekiant išvengti per didelės CO2 koncentracijos patalpose, kaip ir siekiant optimalių santykinės drėgmės reikšmių jose, turėtų būti svarstoma rekuperacinės sistemos įrengimo galimybė. Žinoma, net ir esant natūraliai vėdinimo sistemai yra galimybė užtikrinti tinkamą patalpų oro kokybę, orui iš išorės patenkant per orlaides, bet esant šiai vėdinimo sistemai, neišvengiamos didesnės šiluminės energijos sąnaudos“, – sako E. Petrauskas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
