Dariaus ir Girėno gatvėje stovintis paminklas „Laisvės angelas“ – vienas svarbiausių Alytaus miesto simbolių, įprasminantis pagarbią atmintį žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, primenantis, jog tautos laisvė nėra duotybė, ją saugoti ir ginti reikia visada.
Žuvusiems atminti
„Laisvės angelas“ – pagrindinis turizmo objektas, su kuriuo supažindinu visas į Alytų atvykusias turistų grupes“, – skulptūros svarbą pabrėžė muziejininkė, Alytaus turizmo informacijos centro vyr. turizmo specialistė Birutė Malaškevičiūtė.
Anot jos, 1918 metais vasario 16-ąją paskelbus Nepriklausomybės aktą, buvo pradėta įamžinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas. 1928 metais, švenčiant Nepriklausomybės dešimtmetį, daugelyje miestų ir miestelių ta intencija buvo atidengti paminklai, ateities kartoms primenantys laisvės kovotojų auką. Toks paminklas turėjęs būti pastatytas ir Alytuje, didžiausiame Pietų Lietuvos mieste ir apskrities centre, tačiau jis pastatytas prabėgus metams.
Paminklo pastatymas užsitęsė, nors apie tai buvo prabilta dar 1922-siais, atidengiant paminklą Antanui Juozapavičiui, pirmajam karininkui, žuvusiam už nepriklausomybę. Ceremonijoje dalyvavęs .prezidentas Aleksandras Stulginskis bei kiti aukšto rango vadovai kalbėjo, kad reikia atskiro paminklo Alytaus apylinkėse žuvusiems savanoriams pagerbti.
Šios idėjos įgyvendinimui buvo pradėtos rinkti aukos. Paminklui pinigus skyrė prezidentas A. Stulginskis (10 tūkst. auksinų), dainininkas Kipras Petrauskas (15 tūkst. auksinų), tuometinis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1000 auksinų), Juozas Tumas-Vaižgantas (1000 auksinų), aukojo įvairūs bankai, organizacijos, žinomi Alytaus žmonės. Viso buvo surinkta 210 252 auksinų. „Auksinas nieko bendro su auksu neturėjo. Tai buvo laikinasis popierinis pinigas, kurį Lietuvos Vyriausybė 1919 metais buvo įteisinusi auksino pavadinimu. Jis galiojo iki 1922 metų spalio, kol buvo įvestas litas“, – paaiškino B. Malaškevičiūtė.
Sukurti paminklą buvo patikėta iš Simno apylinkių kilusiam skulptoriui Antanui Aleksandravičiui. „Nutiko taip, kad paminklą leista statyti tik po tam tikrų korekcijų, nes nusiuntus brėžinius statybų inspekcijai tvirtinti, buvo gautas atsakymas, jog paminklo projekto angelo figūra neatitinka proporcijos nuostatoms“, – pasakojo B. Malaškevičiūtė. Būtent dėl šių trikdžių paminklas buvo pastatytas metais vėliau.
Suniokojo ir gamta, ir sovietai
Paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę iškilmingai buvo atidengtas 1929 metais spalio 27 dieną, minint apskrities XIX šaulių rinktinės veiklos dešimtmetį. „Susisiekimo ministras truktelėjo apdangalą, iškilmingai atidengdamas gražuolį „Laisvės angelo“ paminklą. Buvo sakomos proginės kalbos, svečiai pasirašė ant specialaus akto, kuris kartu su smulkiomis lietuviškomis monetomis buvo įdėtas į stiklinį indą ir įmūrytas paminklo postamente. Paminklas buvo 13 metrų aukščio, iš kurių 4 metrai teko angelo skulptūrai, kainavo 15000 litų.
Visų iškilmių metų grojo ulonų orkestras, o „Tautišką giesmę“ giedojo gimnazijos auklėtiniai. Šaulių namuose buvo suvaidintas spektaklis „Savanorio duktė“, – kalbėjo muziejininkė.
1934 metų kovo 26-osios rytą Alytuje siautusios audros su perkūnija metu, žaibas trenkė į gelžbetoninį „Laisvės angelo“ paminklą. „Numušė paminklo viršuje buvusią statulą – laisvę simbolizuojantį angelą. Liko tik apatinė statulos dalis – angelo kojos su kyšančiomis geležimis, o visa gelžbetoninė figūra sutrupėjo į gabalus ir išlakstė plačiu ratu. Paminklo pjedestalas liko sveikas“, – rašė to meto spauda. Buvo ir paaiškinta, kodėl taip nutiko – aukštas paminklas nebuvo apsaugotas perkūnsargiu.
1937 metais Alytų papuošė antroji „Laisvės angelo“ skulptūra. Dar kartą paminklas nukentėjo sovietmečiu – pasikeitus politinei santvarkai, jis XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo nugriautas. Antrojo pasaulinio karo metu prie „Laisvės angelo“ paminklo buvo pradėti laidoti sovietinės armijos kariai. Netrukus čia buvo pastatytas obeliskas su raudona penkiakampe žvaigžde, o po kurio laiko „Laisvės angelo“ paminklo nebeliko. „Atgimė jis 1991 metais lapkričio 23 dieną – tai trečiasis miestą saugantis „Laisvės angelas“, ir pirmasis – išlietas iš bronzos“, – akcentavo B. Malaškevičiūtė.
Turi savų paslapčių
B. Malaškevičiūtė pasidalino ir įdomiomis „Laisvės angelo“ paminklą ir jo kūrėją gaubiančiomis paslaptimis: „Angelas yra belytė būtybė su sparnais. Tačiau jeigu atidžiau pasižiūrėsime į Alytaus „Laisvės angelą“ – tai angelas-moteris. Mat skulptorius A. Aleksandravičius buvo žavingas vyriškis ir sakė, kad kiekviena moteris ar mergina – tai angelas, o kiekvienas vyras – velnias, todėl Alytų turi saugoti angelas-moteris. Beje, pats skulptorius vedė būdamas beveik 60 metų ir suspėjo užauginti du vaikus.
Pasakojama, kad skulptorius A. Aleksandravičius angelo skulptūrai pozuoti buvo įkalbėjęs jaunutę gražuolę Alytaus gimnazijos mokytoją. Kai 1937 metais buvo atnaujinama angelo skulptūra, mieste sklandė gandai, jog skulptoriui vėl pavyko prisikalbinti pozuoti tą pačią mokytoją. Tik tuomet ji jau buvo ištekėjusi ir augino du vaikučius, todėl nenuostabu, kad ir jos figūra buvo apvalesnė.
Pats A. Aleksandravičius suskubo paneigti šiuos gandus, tačiau akylesni miestiečiai kalbėjo, jog pirmojo ir antrojo paminklo figūros iš tikrųjų skyrėsi… Kiek tame pramano ir miestiečių fantazijos, o kiek teisybės – sunku atsakyti.
Statant paminklą, A. Aleksandravičius nukrito nuo pastolių, susilaužė koją ir atsidūrė Alytaus apskrities ligoninėje, kur negalėjo atsižavėti paslaugiomis ir gražiomis medicinos seselėmis. Viena iš kritimo versijų, kad pradėjus statyti paminklą, vienas inžinierius pradėjo pirštis į bendraautorius. A.Aleksandravičius nesutiko, todėl buvo nusamdytas žmogus, kuris paslapčia pastolius įpjovė ir, vykdant darbus, šie lūžo. Šiandien to niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti.“
