Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Tęsiantis įtampoms valdančiųjų gretose, pirmadienį socialdemokratai šaukia koalicinę tarybą: aptars bendravimo kultūrą
Tęsiantis įtampoms valdančiosios daugumos gretose, pirmadienį socialdemokratų iniciatyva šaukiama koalicinė taryba.
Apie tai Eltai patvirtino premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas.
„Taip, galiu patvirtinti, kad pirmadienį socialdemokratai šaukia koalicinės tarybos posėdį“, – teigė jis.
Pasak ministro pirmininko patarėjo, posėdžio metu numatoma aptarti politines aktualijas, Vyriausybės programos priemonių planą, siūlomus pokyčius antrajai pensijų pakopai bei kitus klausimus.
Savo ruožtu antradienį žurnalistams apie būsimą posėdį užsiminė ir premjeras G. Paluckas.
„Kitą savaitę, pirmadienį, bus koalicinė taryba. Mes pirmiausiai šnekėsime apie pensijų kaupimo pertvarką, apie galimas mokestines pertvarkas ir panašius dalykus. Bet tame tarpe aptarsime ir retoriką, pasisakymus ir šiaip bendravimo kultūrą“, – antradienį žurnalistams sakė jis.
Dalis valdančiosios daugumos atstovų pastaruoju metu kalbėjo apie būtinybę šaukti koalicinės tarybos posėdį ir aptarti viešojoje erdvėje rezonansą kėlusius „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus.
R. Žemaitaitis viešai kritikavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai. Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, R. Žemaitaitis pareiškė nematąs prasmės to daryti.
„Aušriečių“ pirmininkas dėmesio centre atsidūrė ir dėl pasisakymų apie prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip praėjusią savaitę skelbė LNK žinios, susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus šalies vadovui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas aiškino, jog krašto apsaugą būtų galima finansuoti iš lėšų, kurias Lietuva galėtų gauti atšaukusi sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.
S. Skvernelis šiuos R. Žemaitaičio pasisakymus pavadino besitęsiančia dezinformacijos kampanija ir nurodė, jog „aušriečio“ pozicijos neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.
Tuo metu pats šalies vadovas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau tokiais pasisakymais diskredituos Lietuvą, pokyčiai dabartinės koalicijos gretose bus neišvengiami.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas toliau kartoja, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių neturi.
Paskutinį kartą koalicinė taryba buvo sušaukta dar praėjusiais metais – gruodžio pabaigoje.
Prezidento patarėjas apie iniciatyvą švelninti bausmes „čekiukų“ bylose: tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog galima diskutuoti apie Seime bręstančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams. Visgi šalies vadovo patarėjas pažymi, jog pastaroji iniciatyva yra neišdiskutuota ir neturėtų „atrodyti kaip gelbėjimasis“ nuo šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų.
„Tikrai tą iniciatyvą dar reikėtų labai aiškiai aptarti ir apibrėžti, apie ką mes kalbame, dėl kokių priežasčių kalbame. Tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis nuo šiuo metu vykstančio tyrimo ar dar kažko. Bet jeigu yra bendras sutarimas, kad nusikaltimas ir bausmė yra pernelyg atitolę vienas nuo kito ir bausmės yra per didelės už tam tikrus nusikaltimus – turbūt galima apie tai kalbėti, bet ne taip išsitraukus iš kepurės ir staiga“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Čia reikalinga aiški diskusija, nes tyrimai vyksta. Ir bandymas įstatymais juos stabdyti nebūtų geras sprendimas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad grupė valdančiojoje koalicijoje ir opozicijoje dirbančių Seimo narių registravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma diferencijuoti atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, atsižvelgiant į padarytą žalą. Įstatyminiais pokyčiais taip pat norima siauriau taikyti draudimą eiti pareigas.
Projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį – jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei žala būtų didesnė, bet neviršytų 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Šiuo metu BK numatyta, kad valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taip pat numatyta, kad į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų renkamas ar skiriamas pareigas.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų. „Čekiukų“ bylose kaltiems pripažintiems vietos politikams teismai skyrė baudas bei atėmė teisę dirbti savivaldybėse.
„Pricer“: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 3,1 proc.
Pirmąjį šių metų mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su gruodžiu, šalies parduotuvėse brango 2,13 euro (3,1 proc.) ir buvo 5,16 euro (7,9 proc.) brangesnis nei 2024 metų sausį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje ir antroje pozicijose sausio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“ (brango 1,18 euro) ir „Barbora“ (brango 0,06 euro). Trečioje vietoje taip pat išliko „Lidl“, brangindamas krepšelį 0,89 euro. Ketvirtoje ir penktoje reitingo pozicijose – „Rimi“ ir „E-Rimi“. Šiose parduotuvėse krepšelis atitinkamai pigo 0,37 euro ir brango 1,97 euro. Tuo metu prekybos tinklas „Norfa“ nusileido į šeštąją vietą (brango 3,09 euro).
Paskutinėse reitingo pozicijose – septintoje ir aštuntoje – prekybos tinklas „Iki“ ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“. Šiose parduotuvėse pigiausių maisto prekių krepšelis atitinkamai brango 3,52 euro ir 4,71 euro.
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 20,80 euro (34,1 proc.).
Iš „Pricer“ stebimų 52 prekių kainų brango 38 prekės, pigo 11, 3 kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 15 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausi obuoliai, pigiausias jogurtas, pigiausi ryžiai, pigiausia malta skrudinta kava, pigiausias sviestas, pigiausia juodoji biri arbata, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, silkių filė „Zigmas“, bananai, pigiausias juodasis šokoladas, malta kava „Jacobs Kronung“, pigiausia varškė, pigiausia degtinė, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas.
Tuo metu pigo 15 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 3. Tai pigiausi avižiniai dribsniai, virta „Samsono“ daktariška dešra, pigiausios pomidorų sultys.
Portalas „Pricer“ kainas užfiksavo šių metų sausio 27 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.
Tyrimas: pernai pasaulio žiniasklaidoje Lietuva nušviesta kaip „pafrontės“ valstybė
Praėjusiais metais Lietuva buvo paminėta šimto pasaulio valstybių žiniasklaidoje, teigia naujausią tyrimą „Lietuva pasaulio akimis“ atlikę duomenų bendrovės „Repsense“ specialistai. Visgi, pasak jų, nušviestų temų spektras nedžiugina – dažniausiai pasaulyje pranešama apie Lietuvoje nutikusius kriminalinius įvykius.
„Lietuvos įvaizdis yra labai akivaizdus. Labai aiškiai matosi, kad tai „pafrontės“ valstybė – kažkas dega, kažkas nukrito, gal teroras, gal ne teroras. Pagrindinės naujienos apie mus pritraukia dėmesį, deja, tik kriminaline kronika“, – pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusiame tyrimo pristatyme teigė „Repsense“ komunikacijos specialistas Mykolas Katkus.
Analizės duomenimis, ryškiausios istorijos apie Lietuvą visame pasaulyje pernai buvo DHL lėktuvo katastrofa, Lietuvos kreipimasis į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą dėl Baltarusijos režimo nusikaltimų, netikėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vilniuje ir ryšiai su Ukraina, žala telekomunikacijų kabeliams Baltijos jūroje, Rusijos opozicijos politiko Leonido Volkovo užpuolimas Vilniuje.
Taip pat – įtampa su Rusija dėl sienų ir kibernetinio šnipinėjimo, FIFA čempionato G grupės burtai, bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos linija Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, dar daugiau futbolo naujienų ir Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Lino Linkevičiaus pareiškimas, kad Rusijos Kaliningrado regionas bus „neutralizuotas“.
Tačiau, pasak M. Katkaus, sąjungininkai Lietuvą mini kiek pozityvesniame kontekste.
„Kai kuriose šalyse situacija skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vyrauja šiek tiek geresnės temos – kalbama apie „Rheinmetall“ gamyklą, vokiečių brigadą“, – vardijo „Repsense“ komunikacijos specialistas.
Tyrimas atskleidė, kad JAV žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta beveik 150 tūkst. kartų, nuo jos nedaug atsiliko Rusija – čia Lietuva minėta 141 tūkst. kartų. Elektroninėje žiniasklaidoje Lietuvai daug dėmesio skyrė ir Ukraina (77 tūkst. paminėjimų), Vokietija (58 tūkst.), Lenkija (57 tūkst.). Be to, į pirmąjį dešimtuką pateko Ispanija, Latvija, Italija, Turkija ir Rumunija.
Vidaus politika dėmesio nesulaukė. M. Katkaus teigimu, 2024-aisiais Lietuvoje vykę prezidento ir Seimo rinkimai plačiai užsienio žiniasklaidoje nebuvo aptarti.
„Prezidento rinkimai sulaukė šiek tiek daugiau dėmesio. (…) Tačiau tiek jie, tiek Seimo rinkimai liko antrame plane“, – nurodė tyrimą atlikęs „Repsense“ specialistas.
Taip pat, anot jo, pasaulinėje žiniasklaidoje nepastebėtas ir didelis susidomėjimas antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Visgi, pažymi M. Katkus, šis politikas sulaukė išskirtinai daug neigiamo dėmesio.
„Remigijus Žemaitaitis netapo pasauline superžvaigžde. Tačiau susilaukė pakankamai daug negatyvaus dėmesio“, – renginio metu pasakojo M. Katkus.
„Labiausiai R. Žemaitaičiu domisi Rusija. (…) Iš pradžių Rusija labai džiaugsmingai sakė, kad R. Žemaitaitis yra „atviras antisemitas“. Dabar labai džiaugsmingai domisi jo nesutarimais (valdančiojoje koalicijoje – ELTA)“, – pridūrė jis.
Naudodamiesi „Repsense“ sukurtu medijų analizės DI įrankiu Adler specialistai gali akimirksniu įvertinti svarbiausias paminėjimų temas, sugrupuoti turinio vienetus pagal kontekstą ir panašumą, išskirti svarbiausius naratyvus, herojus ir greičiau atrasti propagandinius ar dezinformacinius teiginius.
Šis elektroninėje žiniasklaidoje vykdytas tyrimas apėmė 100 pasaulio šalių, jo metu išanalizuoti 761 tūkst. tekstų, buvo atlikta apie 900 paieškos simuliacijų.
LEA: pastarąją savaitę atpigo elektra, nafta ir degalai, pabrango dujos
Per praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 9 proc., o šalyje iš viso buvo pagaminta 80 proc. visos suvartotos elektros energijos. Gamtinių dujų kainos pastarąją savaitę išaugo kone 3 proc., biokuro kainos sumažėjo 7,6 proc., Brent nafta atpigo 2,7 proc., o dyzelinas ir benzinas atitinkamai atpigo 1,3 ir 0,8 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške per pastarąją savaitę padidėjo nuo 47,5 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius, šiais metais gamtinių dujų kainos gali svyruoti tarp 40–53 Eur/MWh, pažymi LEA.
Agentūros duomenimis, prieš metus, 2024-ųjų sausio pabaigoje, vidutinė savaitės gamtinių dujų kaina TTF siekė 29,9 Eur/MWh, o 2023-ųjų sausio pabaigoje ir vasario pradžioje kainų vidurkis buvo 59,3 Eur/MWh.
Nurodoma, jog šiuo metu dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 53,1 proc. (praėjusią savaitę šis skaičius siekė 56,1 proc.), o prieš metus saugyklų užpildymas siekė 69,6 proc. Dabartinis saugyklų užpildymas, LEA teigimu, yra artimas daugiamečio užpildymo vidurkiui. Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 55,9 proc., prieš savaitę jis siekė 57,3 proc., o prieš metus – 56,7 proc.
LEA duomenimis, pastarąją savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 474,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 461,3 GWh), į Latviją išsiųsta 132,4 GWh (ankstesnę savaitę – 84,7 GWh), o į Lenkiją išsiųsta 48,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 17,9 GWh). Tuo metu Lietuvos biodujų gamyklose buvo pagaminta 2,22 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,13 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, kaip praneša agentūra, per savaitę sumažėjo 17,7 proc. – suvartota 286,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 347,7 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 77 USD/bbl ir buvo 2,7 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad šiais metais jų kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir svyruos tarp 70–76 USD/bbl.
LEA teigimu, praėjusią savaitę pirmą kartą po akcizų padidinimo mažėjo vidutinės degalų kainos. Per savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,2–0,8 proc., Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai padidėjo 2,2 proc. ir 0,6 proc.
Tuo metu dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,2–1,7 proc., o Lietuvoje ir Vokietijoje atitinkamai sumažėjo 1,3 proc. ir 1,4 proc. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo ir šiuo metu sudaro 0,13 Eur/l.
LEA skaičiavimais, tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Lenkijoje degalų vidutinės kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 12,6, o dyzelino – 1,2 proc. mažesnė.
Įpusėjus 2024–2025 m. šildymo sezonui, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, pradėjo mažėti ir krenta jau dvi savaites: praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 7,6 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,61 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,09 Eur/MWh, o 2023 m. – 33,23 Eur/MWh.
Biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. Tuomet, LEA teigimu, ji siekė 25,64 Eur/MWh. Nurodoma, jog šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai gruodžio ir sausio mėnesiais negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginus su ankstesne savaite, dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. LEA teigimu, Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 9 proc. ir siekė 101,2 Eur/MWh.
Socialdemokratas siūlo leisti visiems vartotojams grįžti į visuomeninį elektros tiekimą
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, socialdemokratas Arūnas Dudėnas siūlo sudaryti galimybę visiems buitiniams vartotojams grįžti į visuomeninį elektros tiekimą.
Tuo tikslu su grupe frakcijos kolegų jis įregistravo Elektros energetikos įstatymo pataisas.
„Šiuo metu gyventojai, kurie pateko į I ir II rinkos liberalizavimo etapus ir buvo priversti pasirašyti sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, neturi galimybės sugrįžti į visuomeninį tiekimą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, apie pusė milijono Lietuvos gyventojų permoka už elektrą. Buitiniai vartotojai, kuriems buvo privaloma pasirinkti nepriklausomą tiekėją, dažnai moka daugiau nei vartotojai, kuriems buvo leista likti visuomeniniame tiekime“, – sako parlamentaras.
Jis pažymi, kad praktiškai visiems nepriklausomų tiekėjų vartotojams yra taikomas abonentinis mokestis, kuris nėra taikomas visuomeniniame tiekime esantiems vartotojams.
„Dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja gyventojus, kurie neturi galimybės rinktis visuomeninio elektros energijos tiekėjo, negina vartotojų intereso, verčia vartotojus net ir nepalankiomis sąlygomis rinktis tik nepriklausomą tiekėją. Be to, nesuteikiama galimybė rinktis visuomeninį tiekėją, kurio kainą reguliuoja valstybė. Siūlome keisti Elektros energetikos įstatymą, kad visi buitiniai vartotojai galėtų grįžti į visuomeninį tiekimą“, – sako projekto iniciatorius A. Dudėnas.
Parlamentaras pabrėžia, kad pakeitimai niekaip neapribotų vartotojams galimybės rinktis nepriklausomą tiekėją, tiesiog buitiniams vartotojams būtų suteikiama galimybė rinktis visuomeninį elektros energijos tiekėją, taip skatinant didesnę konkurenciją rinkoje.
Seimo narys A. Dudėnas tikisi, kad pavasario sesijoje parlamentarai pritars jo iniciatyvai. Eltai jis sakė, kad tokiu atveju įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
Sausį 28 proc. išaugo Lietuvoje užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičius
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, sausio mėnesį 28 proc. išaugo Lietuvoje užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičius. Skaičiuojama, jog pastarąjį mėnesį jų šalyje buvo užregistruota daugiau nei 3 tūkst.
„Kaip jau įprasta, trumpalaikio registravimo mastai praeitą mėnesį buvo nedideli: 9 įregistruoti nauji automobiliai (…) buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 12 bus išregistruota artimiausiu metu“, – rašoma pranešime.
Nurodoma, jog minėtu laikotarpiu asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 33,8 proc. ir siekė kone 2,9 tūkst., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis smuko 9,1 proc. iki 288.
„Kalbant apie atskiras darbo dienas, pati sėkmingiausia buvo sausio 7 d., kuomet įregistruoti 239 automobiliai, o prasčiausia buvo sausio 20 d., kuomet įregistruoti 64 automobiliai“, – pažymi „AutoTyrimai“.
Duomenys rodo, jog praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje ir toliau pirmavo „Toyota“ markė (589 įregistruoti automobiliai), antrąją vietą užėmė „Škoda“ (437), o trečiąją – „Volkswagen“ (420). Tarp prestižinių markių aukščiausią poziciją ir toliau išlaikė „Audi“ (180).
„Sausį tarp asmeninės paskirties (M1) modelių pirmavo „Volkswagen Tiguan“ (229 vnt.), „Toyota Corolla / Corolla Cross“ (149). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) populiariausi buvo „Citroen Berlingo“ (60) ir „Volkswagen Caddy“ (35)“, – skelbia bendrovė.
Pažymima, kad sausio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 169 tikrieji elektromobiliai (EV) – 29 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis buvo „Škoda Enyaq“ (24 įregistruoti automobiliai).
Naujasis ŽŪT pirmininkas sieks teisingesnių sąlygų žemdirbiams: bendrausime su naujais ministrais
Sausio pradžioje Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininku buvo paskirtas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Naujasis pirmininkas teigia, kad vadovaudamas organizacijai jis sieks Lietuvos žemės ūkio išsaugojimo ir teisingesnių sąlygų žemdirbiams.
„Bendrausime su naujais ministrais ir žiūrėsime, kaip padaryti, kad Lietuvos ūkininkai būtų pilnateisiai Europos žemdirbiai, kad išmokos būtų padorios, kainos bent savikainą padengtų“, – Eltai teigė J. Vilionis.
Jis tikino, kad žemės ūkiui reikia šimtų milijonų eurų investicijų, jei norima sustabdyti jo traukimąsi Lietuvoje ir užtikrinti konkurencingumą su aplinkinėmis šalimis.
„Jeigu pinigai ir investicijos neateis į kaimo plėtros programas, į pienininkystę, kooperacijos kūrimui, paukštynams ir kiaulėms (…). Mes jau neturime linų, smarkiai traukiasi kiaulių auginimas, pienininkystė (…). Dabar šnekame ir turime parašę savo pageidavimus, kad reikia 300 mln. eurų“, – aiškino jis.
„Su ministru beveik kasdien kalbamės, bet jei neatsiras reikalingų pinigų, tai žemės ūkis eis į susinaikinimą“, – sakė jis.
J. Vilionis LPGA vadovauja nuo 2006 m. ŽŪT pirmininko postą jis yra užėmęs ir anksčiau. Pastarasis pareigose pakeitė šiuo metu žemės ūkio ministro postą užimantį Igną Hofmaną.
Siūlo grąžinti buvusią paramos skyrimo tvarką: GPM dalį gautų mokyklos ir religinės bendruomenės
Grupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms.
Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai siekia išsaugoti galimybę gyventojams prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir paremti religines bendruomenes.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Taip pat galimybės gauti dalies GPM neteko ir religinės bendruomenės.
„Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, ženkliai bloginama jų finansinė padėtis (…). Be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais organizuojant neformalius mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai ar meno projektai. Tai gali paveikti įvairias veiklas, kurios anksčiau buvo finansuojamos iš šių lėšų, pvz., popamokinė veikla, įrangos atnaujinimas“, – sako projektą inicijavęs Seimo LSDP frakcijos narys Audrius Radvilavičius.
Pasak jo, iš dalies GPM gautos lėšos buvo naudojamos mokyklų renovacijai, klasėms, sporto salėms ir kitoms patalpoms atnaujinti, knygų, laboratorinės įrangos ir kitų ugdymo priemonių pirkimui.
Kaip pastebi projekto autoriai, privačios mokyklos dažnai remiasi mokinių tėvų įmokomis ir privačių rėmėjų parama, turi daugiau lankstumo pritraukiant lėšas iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, įmonių, fondų ir labdaros organizacijų. Tuo metu valstybinės ir savivaldybių mokyklos daugiausiai priklauso nuo valstybės biudžeto lėšų ir savivaldybių finansavimo.
„Finansavimo pokyčiai gali dar labiau padidinti skirtumus tarp privačių ir valstybinių mokyklų“, – sako pataisų autoriai.
Anot įstatymo pataisas parengusių socialdemokratų, didelei daliai Lietuvos tikinčiųjų gyventojų galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms skirti nedidelę dalį GPM buvo įprastas būdas jas paremti. Šios teisės suvaržymas, paliekant galimybę skirti dalį nuo GPM tik nevyriausybinėms organizacijoms, jų nuomone, neatitinka nei tikinčiųjų, nei visuomenėje susiklosčiusių rėmimo tradicijų bei poreikių.
„Šios paramos netekimas neigiamai paveiks tikinčiųjų galimybę nevaržomai naudotis konstitucine teise į religijos laisvę, kuri yra glaudžiai susijusi su kulto pastatų, dvasininkų išlaikymu bei religinės veiklos vykdymu“, – mano projekto iniciatoriai.
Jų nuomone, nuo metų pradžios įsigaliojusiomis įstatymo pataisomis sukuriamas dirbtinis spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms siekti joms nebūdingo NVO teisinio statuso.
„Pakeitus įstatymą, paramos gavimo galimybė religinėms bendruomenėms buvo susieta su joms nebūdingo naujo teisinio statuso įgijimu pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros (NVO) įstatymą, kuris nėra skirtas reguliuoti šių bendruomenių veiklą. Toks spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti teisinį statusą pagal jų veiklos nereguliuojantį įstatymą, yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta religijos laisvės samprata bei konstitucine nuostata, kad „bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pabrėžiama, kad to nereikalauja nei Konstitucija, nei Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartys, taip pat ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas.
Be to, kaip pastebi parlamentarai, didelė dalis religinių bendrijų ir bendruomenių dėl savo veiklos specifikos (pvz., kaimo parapijos, kurias po kelias aptarnauja tik vienas kunigas, vienuolijos ir pan.) iš viso negalėtų pretenduoti į NVO statusą.
„Atėmus iš gyventojų galimybę remti religines bendruomenes skiriant 1,2 proc. nuo GPM ženkliai sumažėtų pačių religinių bendruomenių galimybės tinkamai išlaikyti joms priklausantį istorinį ir kultūrinį paveldą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse GPM dalimi gali naudotis ir religinės bendruomenės. Kai kuriose valstybėse, pvz.,Vokietijoje, Suomijoje, religinės bendruomenės turi atskirą biudžeto eilutę.
Pagal galiojantį įstatymą, 1,2 proc. GPM gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją