„Dzūkai ne tik grybus miške gali rinkti“, – sakė alytiškis verslininkas, alpinistas Mindaugas Šatkauskas, nusprendęs mesti sau neįtikėtiną iššūkį – per trejus metus įkopti į keturiolika aukščiausių pasaulio viršukalnių, viršijančių aštuonių kilometrų aukštį, ir tapti pirmuoju tai padariusiu Lietuvos žmogumi.
Praėjusį pavasarį Mindaugas įkopė į Everestą, taip pat įveikė dar dvi 8000 metrų viršijančias viršukalnes, o dabar ryžosi neįtikėtinam žygiui. Jau po mėnesio, kovo 20-ąją, Mindaugas skris į Nepalą ir pradės savo istorinį žygį.
Apie tai, kodėl jis metė sau tokį iššūkį, apie pasirengimą žygiui, laukiančius pavojus „Dzūkų žinios“ kalbasi su M. Šatkausku.
– Kaip kilo mintis per trejus metus įkopti į 14 aukščiausių pasaulio viršukalnių?
– Tokia mintis man kilo būnant alpinistų aplinkoje, kopiant į viršūnes, tai tam tikras tęstinumas. Jau žingsnis žengtas, kodėl neiti iki galo? Pavasarį įkopiau į tris viršukalnes, liko tik… vienuolika. Tai visos aukščiausios pasaulio viršukalnės. Į visas jas yra įkopę nemažai žmonių, gal apie šimtas, bet nė vienam lietuviui iki šiol to padaryti nepavyko.
– Tai būsite pirmas lietuvis?
– Kad Jūsų žodžiai būtų Dievui į ausį.
– Ar ilgai svarstėte imtis šio projekto? Juk tai daug viršūnių per trumpą laiką.
– Apie tai kalbėjau su įvairiais žmonėmis. Paprastam žmogui, kuris niekada nekopė, tai atrodo sudėtingai, bet, kai bendrauju su žmonėmis, kurie yra tai padarę, kai esi toje aplinkoje, tai viskas atrodo šiek tiek kitaip. Įgyvendinama.
– Kiek užtrunka pasiruošti tokiam žygiui?
– Jam ruošiuosi nuo praėjusių metų spalio, intensyviai sportuoju. Jį atliksiu kartu su kalnuose veikiančia vietine kompanija, su kuria dirbau iki šiol, tai jie man padės ir šiuo atveju. Turėsiu savo šerpą (vedlį), kuris ne vieną kartą yra įkopęs į visas keturiolika viršūnių. Tai labai patyręs ir patikimas specialistas.
– Kaip su alpinizmo įranga?
– Turiu patikimą įrangą, stengiuosi pirkti tik kokybišką produkciją. Ją esu išbandęs ankstesniuose kopimuose.
– Jūs kopsite į viršūnes, kurios yra Nepalo, Pakistano ir Kinijos valstybėse. Ar nebus problemų gauti vizas?
– Vizomis rūpinasi mano žygio organizatoriai. Į Nepalą ir Pakistaną nereikia vizų, o dėl Kinijos vizos teks padirbėti.
– Šiemet numatyta nemažai kopimų. Kai išvažiuosit iš Lietuvos kovą, ko gero, ilgai negrįšit?
– Pirmas kalnas buvo numatytas Kinijoje, bet dabar ten sustabdytas kopimas, tai pirmos trys viršūnės bus Nepale. Po jų vasarą turėtų būti kopimas Pakistane, o paskui matysim. Rudenį vėl Nepale. Kinija gali nusikelti į kitus metus. Planas labai dinamiškas, šiemet bus penkios viršūnės.
– Ar yra kokia nors speciali alpinisto maitinimosi schema, kopiant į tokius kalnus?
– Dietų nėra, bet valgomas kaloringas maistas, su angliavandeniais, svarbiausia, reikia daug valgyti.
– Kokią įtaką sėkmingam kopimui turi oro sąlygos?
– Orai – vienas iš labiausiai lemiančių sėkmės faktorių, labai daug kas priklauso nuo orų, ypač saugumas. Orai vienas pagrindinių reguliuotojų. Geri orai garantuoja saugumą.
– Esate įkopęs į aštuonias įvairaus aukščio viršūnes. Kiek laiko užtrunka įkopti į aštuonių tūkstančių metrų aukščio viršūnę?
– Pirmasis kopimas trunka nuo mėnesio, o į kitas viršūnes kopi jau trumpiau, nes esi aklimatizavęsis, turi patirties, tai gali užtrukti ir dešimt dienų. Žinoma, jei orai geri ir leidžia sveikata. Nusileidi nuo kalno, atsigauni ir lipi į kitą. Teorinį planą gali turėti, bet praktiškai viskas keičiasi. Dabar pasaulio rekordas yra per 92 dienas įveikti visi aštuntukai (8000 metrų viršijančios viršukalnės, – aut. past.), o gali ir nė į vieną neįkopti. Kaip Dievas duos.
– Tokiam projektui įgyvendinti kyla ir rimti finansiniai iššūkiai.
– Taip, išlaidos didelės, bet kiekvienas savaip leidžia savo uždirbtus pinigus.
– Ką galėtumėte pasakyti apie emocijas, kurios užplūsta, pasiekus viršukalnę?
– Emocija, įkopus į viršūnę, yra stipri, bet būna, kad viską jauti lyg per rūką. Taip pat žinai, kad turėsi sugrįžti, kad turėsi eiti per pavojingas vietas, todėl visai neatsiriboji, negali mėgautis neribota euforija. Kai įkopiau į Everestą, jutau euforiją, nes buvo prieš tai daug kliūčių, šlubavo sveikata, užpuolė kovidas.
– Kokių pasekmių gali sulaukti organizmas, per trumpą laiką įkopiant į tokį didelį skaičių viršukalnių?
– Aktyviai tam ruošiuosi, mano organizmas gauna dideles apkrovas, treniruočių lygis kaip profesionalaus sportininko, o kokios bus liekamosios pasekmės, sunku pasakyti. Po kopimo į Everestą pajutau, kad pasilpo atmintis, tai, ko gero, nuo deguonies trūkumo. Kaip bus dabar, pamatysim.
– Linkime, kad Jums pavyktų šis planas, ir, kaip juokavote, įrodykite, jog dzūkai gali ne tik miškuose grybus rinkti.
M. Šatkausko planas
2025 metų planas šiuo metu atrodo taip:
– Šišapangma #14 (Shishapangma) – 8027 m (Kinija, Himalajai) (jeigu pavyksta gauti Kinijos vizą, jei ne – planas keičiasi į:
– Annapurna I #10 – 8091 m (Nepalas, Himalajai).
– Makalu #5 – 8485 m (Nepalas, Himalajai).
– Kančendžanga #3 (Kangchenjunga) – 8586 m (Nepalas, Himalajai).
– Nanga Parbat #9 – 8126 m (Pakistanas, Himalajai).
– Čo Oju #6 (Cho Oyu) – 8188 m (Kinija, Himalajai).
– Dhaulagiri I #7 – 8167 m (Nepalas, Himalajai).
– Pirmi trys – pavasarį (balandis–gegužė), ketvirtasis – birželį–liepą, du paskutiniai – rugsėjį–spalį.
– Tiesa, penktoji viršūnė dėl tam tikrų niuansų gali būti neįveikta, todėl tikėtina, kad eigoje bus ir daugiau pokyčių.
– Likusias viršūnes planuojama pasiekti 2026 metais.