
Jau šią vasarą Alytaus gyventojai ir miesto svečiai galės pasimėgauti atgimsiančia nauja poilsio zona – atkurtu istoriniu pliažu šalia didžiausios Lietuvos upės – Nemuno. Istorikas, muziejininkas Vilmantas Dunderis primena šio ir kitų miesto paplūdimių istorijas.
Pliažas bus atkurtas senojoje vietoje, tačiau tai bus ne tik maudynėms skirta vieta – kadangi šalia driekiasi pėsčiųjų ir dviračių takas, bus įrengti dviračių stovai, modernūs gultai, patogūs suolai, persirengimo kabinos, vietoje senų, pavojingų laiptų atsiras natūralus serpantinas.
„Norime, kad ši vieta vėl taptų jaukia alytiškių ir miesto svečių poilsio oaze. Miestas keičiasi, ir mes kuriame aplinką, kurioje norisi patogiai ir maloniai leisti laiką. Atnaujinta erdvė taps ne tik patrauklia vieta atsipalaiduoti pavieniams lankytojams, bet ir puikia susitikimų vieta šeimoms su vaikais, draugų kompanijoms ar aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Čia bus galima sustoti po ilgesnio pasivaikščiojimo, atsikvėpti po dviračių žygio ar tiesiog ramiai praleisti popietę su knyga rankose, mėgaujantis Nemuno tėkme ir gamtos ramybe“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
Anot V. Dunderio, Alytaus pliažas buvo pradėtas kurti XX a. 4-jame dešimtmetyje. Ko gero, tai buvo susiję ir su tuo, kad 1932 metais Alytui buvo suteiktas kurorto statusas.
„Miesto valdžia pliažo įrengimui skyrė labai daug dėmesio. Buvo pastatytos dvi bujos, akmeninės užtvaros, kad būtų užtikrinta rami upės tėkmė, prie kranto suformuota sala, kuri vėliau apaugo ir susijungė su krantu. Pliaže budėdavo gelbėtojai. Vienu metu netgi buvo išleistas nurodymas, kad poilsiautojai – tiek suaugusieji, tiek vaikai – paplūdimyje privalo būti su maudymosi kostiumais“, – pasakojo V. Dunderis.
Paplūdimys veikė ir po Antrojo pasaulinio karo, jis buvo prižiūrimas, kad būtų patogiau – įrengti laiptai, pliaže budėjo gelbėtojai. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje dėl didelio Nemuno užterštumo upėje ties Alytumi maudytis buvo uždrausta, o pagrindinis ir svarbiausias miesto pliažas buvo uždarytas.
„Iš vaikystės prisimenu nerašytą taisyklę – kol neperplauksi Nemuno, netapsi vyru. Todėl kiekvienas paauglys stengdavosi upę perplaukti. Aš taip pat jį perplaukiau“, – prisiminimais dalinosi V. Dunderis.
Mieste būta ir daugiau pliažų. 1939 metais Alytui plečiantis, prie Dainų slėnio buvo pradėtas kurti antras paplūdimys. Miesto valdžia jo įrengimui taip pat skyrė nemažai dėmesio ir lėšų: sutvarkyta pakrantė, pastatytos bujos, siekta sukurti patogų maudymosi baseiną. „Jį galutinai sutvarkė vokiečių kareiviai, todėl jis buvo vadinamas vokiečių pliažu, tačiau šis neturėjo oficialus pliažo statuso“, – pabrėžė V. Dunderis.
Dėl užterštumo Alytuje uždarius pliažą, buvo ieškoma alternatyvų, kur įrengti naują paplūdimį. Tinkamiausia vieta pasirinkta žemiau Kaniūkų tilto. „Nepaisant to, kad maždaug 200 metrų ilgio smėlėta pakrantė atrodė ir labai tinkama tokiai paskirčiai, po kelerių metų, 1986 metais, pliažas buvo uždarytas, nes buvo labai nepatogus – Nemuno vaga labai staigiai gilėjo. Šiandien buvusį pliažą mena likę gelbėtojų namelio pamatai. Dabar maždaug toje vietoje 2023 metais savivaldybė įrengė nudistų pliažą“, – kalbėjo V. Dunderis.