Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Lietuvoje darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų siekia 13 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje 2024 m. siekė 13 proc., teigia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Ziteikytė. Tuo metu Vilniaus universiteto profesorė Jelena Stankevičienė tvirtina, kad nors šis skirtumas po truputį mažėja, vyrų ir moterų atlygiams susilyginti prireiktų kone šimtmečio.
„Pastaruosius 7 metus fiksavome vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio mažėjimą. Pernai ir užpernai tas atotrūkis sustojo ir vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys. Šiuo metu didesnį sumažėjimo pamatyti sudėtinga“, – antradienį LRT radijui teigė K. Ziteikytė.
„Tas rodiklis nuolatos svyruoja apie 13 proc. Ir yra skaičiavimai, kad jei nebus daroma ekonominių intervencijų, atotrūkis sumažės tik per 100 metų“, – kalbėjo J. Stankevičienė.
„Sodros“ duomenimis, vienas iš didžiausiu atotrūkiu pasižymintis sektorius – IT veikla, kur skirtumas siekia 38 proc.
„Yra tokių pasikeitimų, kaip informacijos ir ryšių veikla, kai programavimo srityje tie skirtumai buvo daug didesni 2019 m., kai vyrai uždirbdavo 55 proc. daugiau. Dabar tas skirtumas siekia apie 38 proc. Ir šioje veikloje atsiranda vis daugiau dirbančių moterų. Jei 2019 m. jų buvo 5 tūkst. Tai dabar šioje srityje jų yra 11 tūkst.“ – kalbėjo K. Ziteikytė.
Kaip aiškino J. Stankevičienė, mažesni atlyginimai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad beveik pusė pagyvenusių moterų yra atsidūrusios ties skurdo riba. Pasak jos, dėl mažesnių atlyginimų moterys negali investuoti tiek pat, kiek vyrai ir užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas išėjus į pensiją.
„Kuo moteris ilgiau uždirba mažesnę algą, turint omenyje dešimtmečiu ilgesnę moterų gyvenimo trukmę Lietuvoje, tuo didesnė tikimybė, kad jos vėlesniame amžiuje atsidurs ties skurdo riba. Fiksuojame 43 proc. moterų ties skurdo riba, tuo metu vyrų – 23 proc. Ir valstybė turės ilgiau teikti socialinę pagalbą“, – kalbėjo J. Stankevičienė.
„Kitas dalykas yra tai, kad moterys turi mažiau galimybių dalyvauti investicinėse veiklose, investuoti į geresnes sąlygas pasiekus pensinį amžių“, – teigė ji.
„Sodros“ duomenimis, darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje 2024 m. siekė 13 proc.
Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis – IT ir ryšių, finansų ir draudimo bei sveikatos sektoriuose, kur vyrai uždirba maždaug 600–700 eurų į rankas daugiau. Tuo metu mažiausias atotrūkis švietime, čia vyrai uždirba 12 eurų daugiau.
Be to, anot „Sodros“, moterys sudaro tik 39 proc. asmenų, užimančių vadovų pozicijas.
Kone 70 visuomenininkų kreipėsi į valdžios institucijas, prašydami baltarusių bendruomenėms neleisti naudoti Vyčio
Antradienį 69 visuomenininkai viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Užsienio reikalų ministeriją (URM) bei Seimą, prašydami Europos Sąjungoje (ES) veikiančioms baltarusių bendruomenėms neleisti naudoti lietuviškų valstybingumo simbolių.
„Mes, pasirašiusieji visuomenininkai, istorikai, gidai, paramos Ukrainai teikėjai ir kiti visuomenės atstovai, raginame neleisti naudoti lietuviškų valstybingumo ir tautiškumo simbolių ES teritorijoje veikiančioms baltarusių bendruomenėms, kurių narių reikšminga dalis yra nusiteikusi prieš Lietuvą ir atkartoja Rusijos
skleidžiamos dezinformacijos litvinizmo naratyvus, siekiančius iškraipyti mūsų tautos istoriją“, – rašoma viešame kreipimesi.
Laiško autorių teigimu, šiuo metu suaktyvėjus hibridinėms ir informacinėms Baltarusijos atakoms, itin svarbu rimtai įvertinti litvinizmo naratyvo keliamas grėsmes.
„Valstybės vienas iš strateginių tikslų privalo būti Lietuvos kaip senos istorinės valstybės su svarbiu indėliu Europos istorijoje įtvirtinimas, istorinės tiesos gynimas. Tik griežta, atsakinga ir laiku mūsų reakcija užtikrins Lietuvos saugumą ir stabilumą ateityje. Palaikome baltarusių kovą už laisvę ir demokratiją, tačiau esame kategoriškai nusiteikę prieš istorijos iškraipymus, Lietuvos valstybingumo istorijos neigimą (…) ir simbolių savinimąsi“, – teigia kreipimosi iniciatoriai.
ELTA primena, kad sausio viduryje Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pranešė, kad sausio 26-ąją šalies demokratinės jėgos vizito Varšuvoje metu planuoja pristatyti naujosios Baltarusijos pasą.
Baltarusijos opozicionieriams paskelbus apie iniciatyvą išduoti dokumentus, kurių viršelyje naudojamas į Vytį panašus „Pagonios“ simbolis, keletas Seimo konservatorių kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Politikai paragino imtis priemonių dėl esą Lietuvos valstybės simbolikos naudojimo.
Savo ruožtu URM pabrėžė, kad Lietuva prie šios iniciatyvos įgyvendinimo neprisideda. Taip pat Eltai perduotame komentare akcentuota, jog problemos dėl dokumento viršelyje vaizduojamo „Pagonios“ simbolio institucija nemato.
S. Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis taip pat pabrėžė – „Pagonios“ herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai.
Dar 2023 metų rugpjūtį Baltarusijos opozicija pristatė iniciatyvą dėl alternatyvaus šios šalies paso. Tuomet buvo pranešta, kad vyksta derybos ir su Europos Sąjunga, siekiant šį dokumentą legitimizuoti. Tuomet S. Cichanouskaja pirmą kartą pasidalijo paso maketu.
„Sodra“: vidutinė alga pernai padidėjo daugiau nei 10 proc. – iki 1407 eurų į rankas
Per 2024 m. vidutinės darbo pajamos į rankas Lietuvoje padidėjo 132 eurais (10,3 proc.) ir pasiekė 1407 eurus, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tuo tarpu vidutinė mėnesinė alga prieš mokesčius antrąjį 2024 metų ketvirtį siekė 2291 eurus.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė, kaip ir paskutiniais metais, vis didinama minimali mėnesinė alga (MMA), kurios augimas pernai siekė apie 10 proc. Palyginus su ankstesniais metais, darbo pajamų augimas išliko panašus. Kaip ir 2023 metais, darbo pajamos į rankas padidėjo apie dešimtadaliu“, – apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo, o metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.
„Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis“, – aiškino K. Zitikytė.
Sparčiausią darbo pajamų augimą pernai patyrė vyresni darbuotojai – 51–60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25–30 metų žmonių – 8,1 proc.
„Sodros“ vertinimu taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, kuriuose dirba santykinai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų.
„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pažymėjo „Sodros“ analitikė.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statybose – pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc., o transporto sektoriuje – apie 18 proc.
„Sodra“ informuoja, kad darbo rinkos aktyvumas ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors įdarbinimų skaičius beveik nekito, atleidimų buvo 4 proc. daugiau. Jei 2023 m. teigiamas įdarbinimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkst. žmonių, pernai priimta tik 1,2 tūkst. žmonių daugiau nei atleista.
Gruodį bendras darbuotojų skaičius šalyje sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkst. žmonių, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius (8,9 tūkst.), taip pat prekybos (8,1 tūkst.) ir statybos (2,1 tūkst.) sektoriai. Tuo tarpu didžiausias darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje (6,2 tūkst.).
Praėjusiais metais išaugo nedarbo išmoką gaunančių asmenų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkst. žmonių arba 5,1 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Labiausiai nedarbas augo jaunimo tarpe – iki 25 metų amžiaus grupėje 2024 m. lapkritį siekė 12,6 proc., o 25–30 metų amžiaus grupėje – 8,8 proc. Per metus šiose amžiaus grupėse nedarbas padidėjo atitinkamai 1,2 proc. ir 0,9 proc.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas“, – teigė Kristina Zitikytė.
Tuo tarpu 41–50 metų amžiaus grupėje tik apie 5,6 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.
Seimui vėl bus pasiūlyta iš brakonieriaujančių žvejų konfiskuoti transporto priemones
Pernai kadenciją baigusiam Seimui nepritarus siūlymui iš brakonieriaujančių žvejų konfiskuoti transporto priemones, šios iniciatyvos autorius parlamentaras Linas Jonauskas siūlo ją vėl sugrąžinti į politikų darbotvarkę. Jis pakartotinai įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siūlo iš pažeidėjų konfiskuoti automobilį.
Transporto priemonės, kuri buvo panaudota neteisėtų žvejybos įrankių ir žuvies gabenimui, konfiskavimas grėstų asmenims, padariusiems žalos žuvų ištekliams už daugiau nei 2450 eurų.
Kodekso pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas L. Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius, kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala žuvų ištekliams.
Iniciatyvos autorius tikisi, kad automobilio konfiskavimas galėtų sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.
„Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta automobiliais, kuriais išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – Eltai sakė L. Jonauskas.
Jis pastebi, kad dažnai už brakonieriavimą sulaikomi jau gerai aplinkosaugininkams žinomi, ne kartą už tą patį nusikaltimą bausti asmenys.
„Pavyzdžiui, šių metų sausio pabaigoje aplinkosaugininkai Molėtų ežere sulaikė tris asmenis, žvejojusius tinklais. Brakonieriai veikė organizuotai – teritoriją stebėjo termovizoriais ir kameromis, o prie vandens telkinio kontroliavo skirtingus privažiavimus, naudodami dvi transporto priemones. Vienas iš sulaikytųjų pareigūnams yra gerai žinomas – per pastaruosius šešerius metus jis padarė 12 pažeidimų, susijusių su neteisėta žvejyba tinklais ir draudžiamų žvejybos įrankių laikymu. Per šį laikotarpį vien jo veikla gamtai padarė daugiau nei 78 tūkstančių eurų žalą. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigia L. Jonauskas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nors nuo visų nustatomų žalų padarytų žuvų ištekliams, didelės žalos sudaro 12,2 proc., tačiau jų suma pinigine išraiška (didelių žalų procentas nuo visų paskaičiuotų žalų) sudaro 72,9 proc.
Vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o tuo tarpu vidutinė didelė žala yra 5951 euras (25 lydekos arba 59 karšiai, arba 6 lašišos).
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2022 m. buvo nustatyti 35 atvejai, o 2023 m.– 10 atvejų, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2450 eurų.
Galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės iš brakonierių konfiskuoti transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ar žuvies gabenimui. Tačiau tai gali grėsti už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus.
Šiuo metu mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 600 iki 1500 eurų.
Taip pat limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 550 eurų.
ELTA primena, kad pernai kovo mėnesį kadenciją baigęs Seimas nepritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlančioms iš brakonieriaujančių žvejų mėgėjų konfiskuoti transporto priemones. Tuomet šias L. Jonausko pateiktas kodekso pataisas po pateikimo palaikė 39 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 41. Projektas buvo grąžintas iniciatoriui tobulinti.
NVSC: praėjusią savaitę nuo gripo ir COVID-19 mirė 7 asmenys
Praėjusią savaitę gripas nusinešė 6, o COVID-19 – 1 gyvybę, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Visi nuo gripo mirę asmenys turėjo lėtinių ligų ir buvo pasiskiepiję, o nuo COVID-19 miręs žmogus priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus asmenų grupei.
NVSC duomenimis, per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis kiek nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Lyginant 8-osios šių metų savaitės duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu skaičius padidėjo, COVID-19 liga ir ŪVKTI – sumažėjo“, – rašoma NVSC pranešime.
Mažiausias sergamumas fiksuotas Alytaus apskrityje (1307, 2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2011,1100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 27-ose šalies savivaldybėse.
Kaip praneša specialistai, minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 200 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 16. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų.
NVSC primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu.
Taip pat siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
S. Skvernelis nepritaria idėjai visiems vairuotojams taikyti 0 promilių reikalavimą
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kritiškai vertina idėją visiems vairuotojams taikyti 0 promilių reikalavimą. Anot jo, neblaivūs vairuotojai nėra didžiausia grėsmė, tad ir keisti dabartinės tvarkos, parlamento vadovo manymu, nėra reikalo.
„Reikia kažkuo užpildyti darbotvarkę. Tai tada įmeti į diskusiją tai, kas buvo tiek metų diskutuota – ir mes kažkada apie tai diskutavome, ar verta“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis, paklaustas, kaip vertina idėją visiems vairuotojams taikyti 0 promilių reikalavimą.
Anot jo, šiuo metu galiojanti tvarka, kai didžiajai daliai vairuotojų leistina alkoholio koncentracija organizme iki 0,4 promilės, yra pagrįsta, ji leidžia išvengti klaidų. Be to, S. Skvernelio įsitikinimu, neblaivūs vairuotojai nėra didžiausia grėsmė keliuose. Taigi, pasak parlamento vadovo, kalbėti apie 0 promilių reikalavimą nėra prasmės.
„Yra praktika susiklosčiusi, yra tos ribos ne šiaip nustatytos, jos yra pagrįstos, kad nebūtų atsitiktinių klaidų. Nėra taip, kad neblaivūs vairuotojai keltų didžiausią grėsmę šalies keliuose – tą ir statistika rodo. (…) Vėl grįžti prie to (0 promilių reikalavimo vairuotojams – ELTA) nematau prasmės. (…) Man atrodo, nėra reikalo keisti tai, kas puikiai veikia“, – teigė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamente vykusios diskusijos apie alkoholio kontrolės politiką metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, partijos „Nemuno aušra“ atstovė Lina Šukytė-Korsakė užsiminė apie idėją visiems vairuotojams taikyti 0 promilių alkoholio reikalavimą. Anot jos, toks sprendimas sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vairuotojų organizme didžiausia leistina alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės. 0 promilių reikalavimas taikomas pradedantiems vairuotojams, taip pat keleivius vežantiems žmonėms, motociklų, mopedų, triračių ir keturračių vairuotojams.
LTG grupė atliks integracijos į Europos standarto geležinkelio vėžę studiją
Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė „LTG Infra“ pradeda geležinkelių tinklo architektūros studiją, skirtą įvertinti sąlygas šalies geležinkelių tinklo perėjimui į Europos standarto geležinkelių tinklą.
Studija apims integracijos į Europos standarto 1435 mm pločio vėžę vertinimą, susisiekimo geležinkeliu sistemos efektyvinimo galimybes bei optimalaus plačiosios 1520 mm vėžės poreikio nustatymą.
Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, studijos rezultatai leis įmonei kryptingai ir nuosekliai planuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtrą.
„Tai istoriškai svarbus žingsnis, padėsiantis Lietuvai efektyviai integruotis į europinį transporto tinklą. Studija pateiks aiškias ir pagrįstas gaires, kaip optimaliai išnaudoti geležinkelių potencialą, prisitaikant prie šiuolaikinių krovinių ir keleivių logistikos reikalavimų“, – teigia V. Žalimas.
„LTG“ grupė skelbia, kad Lietuvos geležinkelio tinklo architektūros studijos metu bus parengta viešosios geležinkelių infrastruktūros vystymo strategija su aiškiai apibrėžtais įgyvendinimo etapais, leidžiančiais grupei optimaliai planuoti investicijas.
Taip pat bus atliktas socialinis, ekonominis, sąnaudų ir naudos vertinimas. „LTG“ grupė pabrėžia, kad atlikta studija leis kryptingai planuoti Europos Sąjungos lėšas, skirtas 1520 mm vėžės migracijai į 1435 mm tinklą.
Pirmuoju darbų etapu bus atliekama strateginė, ekonominė ir politinė analizė bei parengti trys preliminarūs geležinkelių tinklo vystymo scenarijai. Vėliau žadama suformuoti perspektyvinę Lietuvos geležinkelių tinklo architektūrą, įvertinti galimybės tiesti naujas geležinkelių linijas, įskaitant Kaunas–Klaipėda, Kaunas–Alytus–Druskininkai, Klaipėda–Palanga ir kitas linijas.
Darbus pagal pasirašytą sutartį atlieka bendrovė „Ernst & Young Baltic“.
Projekto vertinimą, atsižvelgdama ir į verslo bei pramonės sektoriaus strateginius planus ir poreikius, vykdys koordinavimo grupė, kurią sudarys LTG grupės ir Susisiekimo ministerijos specialistai.
Kovą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko posto sieks ne tik S. Skvernelis: kandidatai yra du
Kovo mėnesio pradžioje Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ planuojant rinkti naują vadovybę, į partijos pirmininko pareigas šiuo metu yra keliamos dvi kandidatūros.
Tai Eltai šią savaitę patvirtino politinės jėgos administracijos direktorius Liutauras Vičkačka.
„Partijos suvažiavimą turime kovo 8 dieną. Kandidatų kėlimas baigsis savaitę iki jo. Šiuo metu kandidatai yra du“, – sakė L. Vičkačka, tvirtindamas, kad konkrečių pavardžių atskleisti negali, kadangi kandidatų kėlimo procedūra nėra pasibaigusi.
Dabartinis šios valdančiajai koalicijai priklausančios partijos lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę informavo sieksiantis antrosios kadencijos poste.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ priklausantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius Eltai tikino į šias pareigas kandidatuoti nesiruošiantis. Visgi jis neatmetė galimybės tapti politinės jėgos pirmininko pavaduotoju.
„Savo kandidatūros neplanavau kelti. (…) Žinau, kad keliolika skyrių yra iškėlę mano kandidatūrą kaip galimo pavaduotojo. Jeigu partiečiai matys mane tarp pavaduotojų, tą garbę prisiimsiu“, – tikino V. Sinkevičius.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Seime šiuo metu turi 15 atstovų. Po spalį vykusių rinkimų drauge su socialdemokratais ir „Nemuno aušra“ ji suformavo valdančiąją centro-kairės koaliciją.
Per metus situaciją šalyje pesimistiškai vertinančių gyventojų skaičius išliko panašus, taip mano daugiau nei du trečdaliai
7 iš 10 Lietuvos gyventojų galvoja, kad situacija šalyje prastėja, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Visgi, lyginant su prieš metus atlikta visuomenės nuomonės apklausa, situacijos vertinimas pakito nežymiai – 2024-ųjų sausį pesimistiškai nusiteikusių gyventojų buvo 1 proc. mažiau.
Sausio pabaigoje – vasario pradžioje Eltos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 70 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į blogąją pusę, o 28 proc. nurodė, jog situacija šalyje gerėja. 2 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Per paskutinius du mėnesius manančių, kad reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę, padaugėjo 6 proc. (pernai lapkričio pabaigoje tokios nuomonės laikėsi 64 proc.)
Manančiųjų, kad situacija šalyje gerėja, skaičius per metus išliko panašus – 2024-ųjų sausį tokios nuomonės laikėsi 30 proc. respondentų, šį sausį – 28 proc. Panašus išliko ir situaciją kaip blogėjančią vertinančių respondentų skaičius, pernai sausį siekęs 69 proc.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mano jaunimas iki 30 metų (37 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (41 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (33 proc.), besimokantis jaunimas (42 proc.), vadovai (34 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (33 proc.).
Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau mano 50–64 metų amžiaus gyventojai (77 proc.), gyvenantys kaime (74 proc.), darbininkai ir ūkininkai (76 proc.), pensininkai (74 proc.), lenkų (86 proc.) bei rusų (85 proc.) tautybių gyventojai.
Tyrimas parodė, kad šiuo metu visų politinių partijų rėmėjai nurodo, kad reikalai šalyje krypsta labiau į blogąją nei į gerąją pusę.
Geriau už kitus situaciją šalyje vertina tik Lietuvos socialdemokratų partijos (36 proc. iš jų nurodė, kad gerėja ir 63 proc., kad blogėja) rinkėjai ir palaikantys Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (atitinkamai 40 ir 58 proc.) gyventojai.
Pesimistiškiausiai nusiteikę Liberalų sąjūdžio (21 proc. nurodė, kad gerėja ir 79 proc. – kad blogėja), partijos „Nemuno aušra“ (atitinkamai 19 ir 78 proc.) bei Darbo partijos (15 ir 85 proc.) rinkėjai.
Apklausa vyko 2025 m. sausio 25 – vasario 8 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
STT: pernai 23 asmenims už pranešimus apie korupciją išmokėta daugiau nei 22 tūkst. eurų paskatinamųjų išmokų
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad praėjusiais metais pagal gautus žmonių pranešimus apie galimą korupciją pradėti 72 ikiteisminiai tyrimai. Anot tarnybos, 2024 m. apie galimus nusikaltimus pranešusiems asmenims išmokėtos daugiau nei 22 tūkst. eurų paskatinamųjų išmokų.
Kaip nurodo STT, praėjusiais metais tarnyba gavo mažiau pranešimų (5 529 pranešimai) apie galimą korupciją, lyginant 2023 m. (6 599 pranešimai), tačiau pastebima, kad pranešimai tampa išsamesni, didesnė dalis informacijos naudojama korupcijos prevencijos tikslais, taip pat perduodama kitoms atsakingoms institucijoms, kurios imasi atitinkamų veiksmų.
Dažniausiai STT gaunami pranešimai susiję su galimomis korupcinėmis apraiškomis valstybės valdymo, regioninės politikos ir viešojo administravimo (įskaitant savivaldą ir politinę veiklą, lobizmą), teisingumo, aplinkos, miškų ir klimato kaitos, viešųjų finansų ir oficialiosios statistikos, sveikatos, socialinės apsaugos ir užimtumo srityse.
„Lyginant dominuojančias pranešimų sritis su prioritetinėmis STT veiklos sritimis, kaip jos buvo apibrėžtos 2024 metams – didžioji dalis sutampa, tai leidžia daryti išvadą, jog tarnyba ir visuomenė antikorupcinės veiklos prioritetus mato panašiai.
Kalbant apie gaunamų pranešimų skaičių, nors jų ir buvo mažiau nei 2023 m., tačiau pastebime, kad pranešimai tampa išsamesni, dėl ko efektyviai informacija gali būti naudojama ne tik atliekant ikiteisminius tyrimus, bet ir įgyvendinat korupcijos prevenciją“, – STT pranešime cituojama tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos vadovė Rūta Kaziliūnaitė.
STT primena, jeigu asmens suteikta informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra vertinga, padėjo atskleisti, užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, toks asmuo gali būti paskatinamas vienkartine pinigine išmoka.
2024 m. už vertingą informaciją apie galimą korupciją buvo atlyginta 23 asmenims – jiems išmokėta daugiau nei 22 tūkst. eurų.
STT duomenimis, praėjusiais metais iš gautų asmenų pranešimų pradėta 39 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų (2024 m. pradėti 72 ikiteisminiai tyrimai, 2023 – 44).
Anonimiškai buvo pateikti 420 (7,6 proc.) pranešimų. Taip pat gauti 34 pranešimai iš viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų, kurie pagal Korupcijos prevencijos įstatymą privalo pranešti teisėsaugos institucijoms (prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai) apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. STT nagrinėti 4 pranešimai, pateikti asmenų, kurie pripažinti pranešėjais, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Policija atsitraukia nuo komisariatų stambinimo reformos
Policijos vadovybė atsitraukia nuo komisariatų pertvarkos, nes šiuo metu šiai reformai nėra politinio palaikymo, Eltai patvirtino policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
„Atsakysiu atvirai – šiandien mes to nesvarstome. Tam reikia stipraus politinio palaikymo, šiandien jo nėra. Tai yra turbūt visai normalu: vieni politikai situaciją mato vienaip, kiti – kitaip“, – penktadienį sakė A. Paulauskas.
Jis teigė esantis įsitikinęs, kad policijos sistema galėtų veikti penkių apygardų principu, tačiau, pasak A. Paulausko, įvertinus ne tik politinės paramos stoką reformai, bet ir jos rizikas, pareigūnų nuotaikas, pertvarka šiuo metu nebus vykdoma.
„Esu įsitikinęs, kad policija galėtų veikti penkių apygardų principu, bet, žinote, kiekviena reforma turi teigiamų ir neigiamų tam tikrų aspektų, sukeliamų rizikų, tai ir darbuotojų nepasitenkinimas, tai yra suprantama. Šiandien turbūt tos naudos, galimų rizikų ir žalos santykis nėra palankus reformą vykdyti, tai tikrai turbūt ją reikia dėti į stalčių“, – komentavo policijos vadovas.
A. Palauskas tvirtino, kad policijai šiuo metu svarbiausia kuo labiau sumažinti pareigūnų trūkumą sistemoje, tai yra pritraukti kuo daugiau naujų darbuotojų.
„Kaip sakoma, reikia užsiauginti tam tikrus raumenis ir po to, galbūt po kažkiek metų galima būtų prie to klausimo (policijos reformos – ELTA) grįžti, žiūrėti“, – aiškino policijos generalinis komisaras.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienį paskelbė, kad atšaukia 2020 metais pradėtą reformą – Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sujungti su Šiauliais.
Ši pertvarka susilaukė kritikos tiek iš vietos valdžios, tiek iš ir dabartinių valdančiųjų parlamente.
A. Paulauskas Eltai sakė, kad Telšių komisariato jungimo prie Šiaulių policijos eksperimentu buvo siekiama įsitikinti, ar policija galėtų veikti apygardų principu, tai yra tokia forma, kuria anksčiau siūlyta reformuoti visą policijos sistemą.
„Reikia pripažinti, kad eksperimentas užtruko akivaizdžiai per ilgai. Jis negalėjo tiek vykti, jį reikėjo vykdyti iki kokių dviejų metų, bet, deja, tas padaryta nebuvo“, – sakė A. Paulauskas.
Policijos generalinis komisaras tvirtino, kad Telšių policijos jungimo prie Šiaulių komisariato metu buvo vertinami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, nusikalstamumo rodikliai, saugumo situacija regione ir panašiai. Pasak A. Paulausko, dalis rezultatų rodo, kad situacija, apjungus policijos pajėgas, nesuprastėjo. Vis dėlto, anot pašnekovo, atsižvelgiant į vietinės valdžios, pareigūnų nuotaikas, eksperimentas nutrauktas.
„Šiandien turiu pasakyti, kad nemaža dalis tų parametrų indikavo teigiamus pokyčius per tuos penkerius metus. Taip, kai kurios sritys buvo blogesnės negu 2020 metais, tai čia yra kai kurių nusikalstamų veikų išaiškinamumas, sukčiavimai, bet su sukčiavimais visoje Lietuvoje turime prastą situaciją…
Reikia suprasti, kad kažkuria dalimi tai yra ir politinis sprendimas. Matyt, atsižvelgiant į tam tikras pareigūnų nuotaikas, į vietos savivaldos norus ir nuotaikas, buvo priimtas toks sprendimas, koks priimtas“, – dėstė A. Paulauskas.
Pasak policijos generalinio komisaro, grąžinant Telšių komisariato veiklą, vis dėlto dalis funkcijų liks Šiaulių policijai.
„Šiandien nebematome galimybės atstatyti operatyvaus valdymo padalinį Telšiuose, (…) nes Šiaulių apskritis puikiai susitvarko su ta funkcija ir bus palikta Šiaulių apskrity. Administracinių bylų nagrinėjimo funkcija irgi bus palikta Šiaulių apskrity, nes ten puikiai veikia mechanizmai“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Jis pažymėjo, kad kriminalinės ir kelių policijos padaliniai, atšaukus eksperimentą, išliks Telšių policijoje.
ELTA primena, kad buvusi VRM vadovybė kartu su policija yra inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas.
Ministerijos teiktais įstatymo projektais siūlyta reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policija“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės r., Utenos r. ir Alytaus m. ir r. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūyta Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Lietuvos policijos generalinis komisaras, VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Įstatymo projektams, kuriais numatyta VST pertvarka, praėjusios kadencijos Seime buvo pritarta po pateikimo, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai pateikti nebuvo.
Naujoji valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“, ne kartą kritikavo minėtus planus dėl policijos sistemos pertvarkos.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją