„Tai buvo ne tik fizinis krūvis – tai buvo kova su savo protu. Nesvarbu, kiek ruošiesi, kiek prisitraukimų padarai prieš iššūkį, tikrasis išbandymas ateina tada, kai atrodo, kad jau nebegali. Tada viską lemia ne raumenys, o psichologinė ištvermė. Aš norėjau sužinoti savo ribas ir jas pasiekiau“, – taip apie savo neįtikėtiną iššūkį kalba Linas Surdokas – 19-metis, kuris ryžosi pagerinti neoficialų Lietuvos prisitraukimų rekordą. Per 19 valandų jis atliko 4031 prisitraukimą, tačiau svarbiausia ne skaičius, o tai, ką jis patyrė šios kelionės metu. Tai buvo ne tik fizinis išbandymas, bet ir gilus savęs pažinimo procesas.
Šiam išbandymui Linas ruošėsi beveik keturis mėnesius, atliko dešimtis tūkstančių prisitraukimų ir mokėsi nugalėti save kasdienėse smulkmenose. Jis žinojo, kad vien tik treniruotės nepadės – reikėjo išmokti susitvarkyti su savo mintimis. Ir būtent tai tapo lemiamu faktoriumi, kai kūnas jau buvo peržengęs įprastas ribas.
Kelias į rekordą: fizinis ir psichologinis pasiruošimas
Norint ištverti 19 valandų ir atlikti tūkstančius prisitraukimų, neužtenka vien tik stiprių rankų ir nugaros raumenų. Reikalinga kantrybė, disciplina ir gebėjimas kovoti su savimi. Per keturis pasiruošimo mėnesius Linas per dieną praleisdavo sporto salėje po 5–6 valandas, atlikdavo šimtus prisitraukimų, tačiau jam buvo aišku – svarbiausia ne kiek kartų gali pakelti save, o kiek kartų gali nepasiduoti, kai smegenys šaukia sustoti.
„Tai reiškė daryti tai, ko nenori daryti: keltis anksti ryte ir eiti bėgioti, susitvarkyti kambarį, kai visiškai nėra noro, laikytis režimo, kai lengviau būtų jo nesilaikyti. Jei kasdien perlipi per save smulkmenose, gali tai padaryti ir per didelius išbandymus“, – kalbėjo pašnekovas.
Pradžia – vienas prieš save
Rekordo dieną Linas pradėjo vienas. Pirmosios 10 valandų buvo skirtos tik susikaupimui – jokių trukdžių, jokios pagalbos, tik prisitraukimai. Laikas neprailgo, nes jis laukė vakaro, kai susirinks draugai. Iki tol nebuvo net minties pasiduoti.
„Jų palaikymas viską pakeitė. Kai aplink tave žmonės, kurie tiki tavo jėgomis, negali sau leisti sustoti“, – kalbėjo sportininkas.
Sunkiausia akimirka – kai pavargo ne kūnas, o protas
Kaip ir tikėtasi, sunkiausia riba buvo ne pradžioje. Apie 18-ą valandą kūnas dar laikėsi, tačiau protas jau beveik pasidavė. Pasidarė sunku susikaupti, kiekvienas prisitraukimas atrodė lyg nesibaigiantis. Bet būtent tada draugų palaikymas ir paties Lino sukaupta psichologinė ištvermė padėjo išsilaikyti.
„Atrodė, kad viskas sustos, bet būtent draugų palaikymas padėjo persilaužti ir grįžti į ritmą“, – minėjo Linas.
Paskutiniai prisitraukimai buvo jau ne jėgų, o tvirto užsispyrimo išbandymas. Kai pagaliau pasiekė 4031 prisitraukimą, nebuvo nei triumfo, nei euforijos – tik palengvėjimas ir tuštuma.
„Nejaučiau didelio džiaugsmo ar pasididžiavimo. Tiesiog buvau išsekęs ir patenkintas, kad viskas baigėsi. Atidaviau apie 95 % savo maksimalių pastangų, nes žinau, kad 100 % dažniausiai reiškia rimtas pasekmes kūnui“, – teigė vaikinas.
Didžiausia pamoka: kūnas seka paskui protą
Po šio iššūkio Linas suprato vieną svarbiausių dalykų – viskas prasideda nuo minties. Kai įveiki vidinį balsą, kuris sako sustoti, gali pasiekti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma: „Jei galiu kažką perduoti kitiems, ypač jaunesniems žmonėms, tai vieną svarbią žinią: kai susitvarkai su savo mintimis, gali pasiekti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Kūnas visada seka paskui protą.“
Nors vaikino pasiekimas įspūdingas, pats Linas į jį žiūri paprastai. Jam tai nebuvo tik skaičiai ar rekordas – tai buvo asmeninis eksperimentas, leidęs geriau suprasti save.
„Galiausiai, tai nebuvo tik dėl rekordo. Tai buvo kažkas daugiau – nors ir pats iki galo negaliu to įvardyti. Aš tai darau ne dėl kažkokio aukštesnio tikslo, ne dėl įkvėpimo kitiems, o todėl, kad man tai yra būtina. Bet po tokių išbandymų tikrai geriau pažįstu save“, – apibendrino pašnekovas.
4031 prisitraukimas – tai ne tik naujas Lietuvos rekordas, bet ir istorija apie žmogaus ryžtą, discipliną ir psichologinės stiprybės galią.