61-erių metų Simno krašto muzikantas Petras Stankevičius pobūviuose muzikuoja jau 40 metų ir planų sustoti – neturi. Kviečiamas į jubiliejus, vestuves. Savamokslis muzikantas moka groti įvairiais instrumentais, bet dažniausiai groja sintezatoriumi ir akordeonu.
Vyras gimė Šarkiškių kaime, Simno seniūnijoje. Baigė Simno vidurinę mokyklą. „Muzikinius gebėjimus paveldėjau iš tėvų – Vytauto ir Danutės Stankevičių. Mano tėtė grojo cimbolais ir turėjo puikią muzikinę klausą ir švelnų balsą. Mama dainavo. Abu tėvai kartu padainuodavo savo malonumui“, – pasakoja Petras. Vyras muzikinį kelią pradėjo ne nuo grojimo, bet nuo dainavimo. Jis prisimena, kaip vyresnysis brolis Vitas buvo mėgiamas jaunimo tarpe, nes gražiai dainavo, o kartu su broliu padainuoti kviesdavo ir jį – 7 metų Petrą. Akordeoną jis į rankas paėmė gal 11-kos. „Esu savamokslis muzikantas, muzika man patiko. Groti visada norėjau. Klausydavausi kitų muzikantų kaip jie groja ir intensyviai mokiausi iš jų. Visa širdimi norėjau išmokti groti“, – sako Petras. Vyras linko prie muzikos, tad besimokydamas Simno vidurinėje mokykloje jau dalyvaudavo muzikiniuose pasirodymuose. Jo atmintyje įsiminusi atlikta „Nerijos“ ansamblio daina „Raganų puota“.
Mokėsi iš kaimyno
Paauglystėje kaimo merginų neerzindavo, o skubėdavo pas kaimynus Ažukus, kurie buvo vestuvių muzikantai ir repetuodavo prieš vestuves. Petro atsidavimas muzikai davė rezultatų. P. Stankevičius sulaukė kaimyno Kazimiero Ažuko kvietimo kartu groti vestuvėse. Ir jį priėmė. Prieš atlikdamas karinę tarnybą, 19-metis Petras su kaimynais grojo keturiose vestuvėse. „Mūsų pirmosios vestuvės buvo dvigubos, t. y. per vieną dieną grojome Kalvarijoje ir Biržuose. Mus vežė kolūkio autobusas, kuriame susikrovėme aparatūrą, o dainos netilo visą kelią. Išvykome penktadienį, o namo grįžome pirmadienį“, – sako pašnekovas, tuomet grojęs bosine gitara.
Kariuomenėje muzikavo
P. Stankevičiui pasisekė – jis nebuvo nublokštas karinės tarnybos atlikti svetur, bet liko Lietuvoje. Petras tarnavo Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijos pulke, dalinyje, įsikūrusiame prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Daliniui buvo priskirtas garsus Maskvos „Aleksandrovo“ ansamblio filialas. „Vykstant atrankai į ansamblį, man liepė sudainuoti lietuvišką dainą „Keitėsi ir miestai, ir veidai“ rusų kalba. Atranką praėjau. Buvau antras balsas ansamblyje“, – pasakoja Petras. Pusmetį vyras grojo gitara, vėliau dainavo estradinėje grupėje. Jis džiaugiasi, kad tarnyba buvo lengvesnė, o koncertuoti su ansambliu vykdavo ir į Latviją, Estiją. „365 kartus esu koncertavęs profesionalioje scenoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Po tarnybos grįžęs į gimtąjį kaimą, darbų maratone grojimo nepamiršo. „Daug išmokau iš muzikanto Stasio Juškausko“, – tęsia Petras, pažymėdamas, kad jam per daugelį metų teko groti su įvairiais muzikantais.
Perkalbėjo jaunosios motiną
Vestuvių muzikantas nepertraukiamai groja jau 40 metų. Vien Punsko krašte grojo 65 vestuvėse! „Ten žmonės kultūringi, jiems labai svarbios lietuviškos tradicijos. Per vestuves daug lietuviškų liaudies dainų skambėdavo“, – prisimena P. Stankevičius, pažymėdamas, kad tuometinės vestuvės būdavo gausios, vienoje jų – net 320 žmonių susirinko! Paklaustas apie dabartines ir anuomet vykusias vestuves, pašnekovas tvirtina, kad jos labai skirtingos. „Ankstesnės vestuvės pasižymėjo tradicijomis, kuriose reikšmingą vietą užėmė maršai, labarytis, jaunųjų išlydėtuvės. Dabar tradicijos pasikeitę – atėjo visai kita mada“, – sako muzikantas. Petras atviras – vienose vestuvėse teko jaunosios motiną perkalbėti, kuri kategoriškai buvo nusiteikusi prieš jaunųjų sutikimą, valsą ir šeimos židinio perdavimo tradicijas. „Pasakiau, kad jeigu nieko nereikia, tai ir manęs nereikia. Tuomet ji nusileido ir vestuvės buvo labai šaunios, svečiai liko patenkinti“, – prisimena muzikantas.
Kaziuko kapela
Įdomu tai, kad Petras Stankevičius, keičiantis santvarkoms, Alytaus studijoje „Ritmas“ ėmė ir įrašė tuo metu turinčią didžiausią pasisekimą dainų kasetę „Kaziuko kapela“. Šiandien Petras tik šypsosi prisimindamas tą kapelą. „Visa ši kapela – tai beveik aš vienas. Tik bendrapavardis Romas Stankevičius padėjo groti, aranžuoti, o visų kapelos narių vokalai mano vieno, trijų ar net keturių žmonių balsais atlikti“, – apie tuometę didelę sėkmę, išleidus kasetę, prisimena muzikantas. „Visi kartu grojantys muzikantai buvo užsiėmę, tai aš užsispyręs vienas tą padariau, buvau beprotiškas entuziastas, vadovas visiems ir pats sau“.
Planai ateičiai
Tobulėti ir mokytis muzikantas visada stengiasi, nes šiuolaikinių dainų repertuaras platus. Dabar Petras groja sintezatoriumi. Pasak Petro, žmonės renkasi muzikantą pagal balso tembrą. „Dabar daug dainuojančių ir grojančių, tad klausytojus galima sužavėti tik balso tembru, o reikia mokėti ir užimti publiką“, – įsitikinęs Petras. Vyras su žmona Inga užaugino du sūnus. Vaikai turėjo polinkį muzikai, mokėsi muzikos mokykloje Alytaus rajone, bet tėvo pėdomis nepasekė.