Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
„Pricer“: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 0,5 proc.
Vasario mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su sausiu, šalies parduotuvėse brango 0,33 euro (0,5 proc.) ir buvo 2,45 euro (3,6 proc.) brangesnis nei praeitų metų vasarį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje vasario mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 3,06 euro. Antroje vietoje – prekybos tinklas „Lidl“, (pigo 1,78 euro), trečioje – „Barbora“ (brango 4,93 euro). Ketvirtoje ir penktoje reitingo pozicijose – „Norfa“ ir „Rimi“. Šiose parduotuvėse krepšelis atitinkamai pigo 2,43 euro ir brango 1,71 euro. Šeštoje vietoje atsidūrė „E-Rimi“ (brango 2,31 euro).
Paskutinėse reitingo pozicijose – septintoje ir aštuntoje – prekybos tinklas „Iki“ ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“. Šiose parduotuvėse pigiausių maisto prekių krepšelis atitinkamai pigo 0,31 euro ir brango 1,29 euro.
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 25,15 euro (43,4 proc.).
Iš „Pricer“ stebimų 52 prekių kainų brango 36 prekės, pigo 14, 2 kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 19 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango pigiausi obuoliai, juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausias juodasis šokoladas, pigiausias jogurtas, pigiausi pomidorai, pigiausia malta skrudinta kava, malta kava „Jacobs Kronung“, silkių filė „Zigmas“, vištų kiaušiniai.
Tuo metu pigo 14 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 4. Tai pigiausia biri juoda arbata, bulvės, šaldyta jūros lydekos filė, kiaulienos kumpis be kaulo.
Portalas „Pricer“ kainas užfiksavo šių metų vasario 27 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.
G. Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti galimybę jungtis prie JK ir Prancūzijos taikos koalicijos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos buriamos Ukrainos taikos koalicijos.
„Jungtinė Karalystė ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją willing coalition (liet. norinčiųjų koaliciją) – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos. Lietuva taip pat yra pasirengusi svarstyti pagal savo galimybes štai tokį taikos užtikrinimo korpusą formuoti“, – pirmadienį Romoje sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas įvertino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymus dėl mėnesio trukmės paliaubų Ukrainoje. G. Nausėda pažymėjo – svarbu, jog Europoje būtų vieninga pozicija tiek dėl taikdarių siuntimo, tiek dėl laikinų paliaubų.
„Prezidentas Macronas visiškai neseniai pasiūlė formulę, pagal kurią ugnis būtų nutraukta ore, vandenyje, taip pat kritinės infrastruktūros atžvilgiu. Ir tada per mėnesį įsitikinus, ar tos ugnies nutraukimas nėra pažeidžiamas, galima būtų eiti toliau“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tai geros iniciatyvos. Tik vienas dalykas – svarbu, kad visi mes Europoje tuo klausimu vieningai sutartume. Pažiūrėsime, ką signalizuos šalys, kurios turi kiek skirtingą nuomonę, švelniai tariant – Vengrija ir Slovakija (…)“, – samprotavo jis.
Be to, pabrėžė G. Nausėda, realizuojant šias idėjas itin svarbus ir Vašingtono įsitraukimas.
„Tačiau labai svarbus ir JAV įsitraukimas (…) – jos suteikia toms saugumo garantijoms tam tikrą materialią išraišką ir leidžia tikėtis, kad tas ugnies nutraukimas nebus tik simbolinis aktas ir čia pat bus pažeidinėjamas. Štai šitokio JAV vaidmens mes labai tikimės ir aš vis dar viliuosi, kad JAV gali prisiimti šį vaidmenį“, – apibendrino prezidentas.
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Tiesa, į šį susitikimą Baltijos šalių atstovai nebuvo pakviesti. Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui patikino, jog sekmadienį kalbėdamas telefonu su šalies vadovu K. Starmeris atsiprašė dėl tokio sprendimo.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Tačiau pirmadienį Londonas pranešė, jog nebuvo sutarta, kaip galėtų atrodyti tokios paliaubos.
Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.
Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.
K. Budrys apie JAV sprendimą nutraukti karinę paramą Ukrainai: Europa privalo didinti visokeriopą pagalbą
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nutraukti karinės paramos Ukrainai tiekimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – tai dar vienas signalas, rodantis, kad Europa turi labiau susirūpinti savo saugumu.
„JAV nuosekliai signalizuoja, kad būtinas didesnis Europos indėlis į Europos saugumo užtikrinimą. Ukrainos saugumas – neatsiejama, o šiuo metu – ir kertinė Europos saugumo dalis“, – komentare, kurį Eltai perdavė ministro patarėja Kristina Belikova, teigė K. Budrys.
„Europa tvirtai remia Ukrainą ir privalo didinti visokeriopą paramą nuo agresoriaus besiginančiai šaliai. Teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje bus pasiekta tik tokiose derybose, į kurias Ukraina ateis sustiprėjusi, o Rusija – maksimaliai susilpninta“, – dėstė ministras.
K. Budrio teigimu, kovo 6 d. vyksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas „bus momentas, kai Europos Sąjunga (ES) turės dėti pinigus ir sprendimus ant stalo“.
„Svarbiausia mūsų užduotis dabar – didinti karinę paramą, kad Ukraina galėtų gintis. ES turi judėti į priekį su sprendimais dėl užšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms – tai 200 milijardų eurų, kurie nenaudojami guli Europos bankuose. Turime išlaikyti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai sankcijomis. Galiausiai – visos Europos šalys turi didinti savo gynybos išlaidas“, – jau anksčiau išsakytus siūlymus akcentavo ministras.
Jis pabrėžė, kad Lietuva savo ruožtu jau yra padariusi ryžtingų žingsnių – tai liudija Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas reikšmingai didinti išlaidas gynybai, taip pat įsipareigojimai skirti Ukrainos paramai 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Jei visos Europos šalys skirtų tiek, Ukrainos kariniai poreikiai būtų atliepti ir net viršyti“, – jau anksčiau išsakytas mintis kartojo politikas.
„Europa turi būti matoma kaip reikšminga geopolitinė žaidėja, kad bendras darbas tarp Europos, Ukrainos ir JAV siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos vestų į Europos saugumą stiprinančius sprendimus“, – apibendrino K. Budrys.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus.
Taip pat šalių lyderiai nepasirašė sutarties dėl Ukrainos žaliavų išteklių naudojimo ir atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją.
Tiesa, po praėjusį penktadienį viešu ginču pasibaigusio V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo šeštadienį Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys LRT radijui sakė, jog diplomatiniai šaltiniai neigia žinias, esą JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai.
NVSC: praėjusią savaitę nuo gripo ir COVID-19 mirė 9 žmonės
Sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, praėjusią savaitę nuo gripo ir koronaviruso mirė 9 žmonės.
Specialistų duomenimis, vasario 24 d. – kovo 2 d., lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki maždaug 1845 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis siekė maždaug 1745 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
NVSC nurodo, kad tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais sergamumas buvo mažesnis – siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Skelbiama, kad praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 192 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 18. 13 asmenų gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
NVSC informuoja, jog registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai: po vieną asmenį priklausė 50–59 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupei, trys – 60–69 m. ir du – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei. 7 iš mirusiųjų turėjo lėtinių ligų, nebuvo pasiskiepiję nuo sezoninio gripo, vieno skiepijimo būklė nežinoma.
Tuo metu nuo COVID-19 mirė vienas žmogus, priklausęs 80–89 m. amžiaus grupei.
Mažiausias sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis stebimas Tauragės apskrityje, didžiausias išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 38 savivaldybėse – čia peržengta 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Centras pažymi, kad epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu.
Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Vyriausybė: pensijų sistemos pertvarką bus siekiama užbaigti iki 2026-ųjų rudens vidurio
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antrosios pakopos pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti ketina iki 2026 m. paskutinio ketvirčio.
Tai numatyta Vyriausybės priemonių plane, kuriam pritarti dar turi Ministrų kabinetas. Sausio pabaigoje ministrės Ingos Ruginienės pristatytus siūlymus pensijų sistemos pokyčiams, baigus konsultacijas, planuojama teikti Seimui.
SADM teigimu, įgyvendinus pertvarką, būtų didinamas pensijų sistemos lankstumas ir patrauklumas, žmonės galėtų nutraukti kaupimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis.
Pokyčiais siūloma naikinti automatinį įtraukimą į sistemą kas trejus metus, leidžiant gyventojui apsispręsti kaupti savanoriškai.
Taip pat planuojama kaupiantiesiems antrojoje pakopoje valstybės skiriamą 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyventojų įmokoms.
Jos lubos būtų nustatytos ties šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti suma – 365 eurų per metus, lengvatą būtų galima susigrąžinti per kasmetinę deklaraciją.
Ministerijos skaičiavimais, šis pokytis padėtų sutaupyti, nes dabar valstybė šiam subsidijavimui skiria apie 300 mln. eurų per metus.
Savanoriškai prie darbuotojų kaupimo galėtų prisidėti ir darbdaviai – tokiu atveju jiems būtų leista naudotis pelno lengvata.
Numatytas ir 12 mėnesių langas laisvai pasitraukti iš antrosios pakopos, jeigu gyventojų netenkintų atnaujintos kaupimo sąlygos.
Kitais atvejais lėšas atsiimti norintys gyventojai tai galėtų padaryti tada, kai iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir būsimų pensininkų sukauptos sumos yra mažos, siekiančios iki vieno anuiteto dydžio – tokiu atveju šis turtas būtų apmokestinamas GPM.
Visas lėšas atsiimti galėtų 70–100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį – tokiais atvejais GPM mokėti nereikėtų.
Pagal Prezidentūros siūlymą, taip pat norima leisti vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
Ministrė anksčiau teigė, kad šiais pakeitimais bus siekiama didinti gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema.
Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 d.
Siūlo leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams reikalingos lytiškumo ugdymo temos
Grupė parlamentarų siūlo leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis.
Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.
Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, tėvai galėtų nuspręsti dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų.
Tėvams taip pat būtų suteikta teisė „parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą“.
Pasak I. Vėgėlės, įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.
„Tai sudarys prielaidas tėvams realizuoti konstitucinę jų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus lytiškumo ugdymo srityje, pasirenkant lytiškumo ugdymo vietą (šeimoje ar mokykloje) ir būdą. Taip pat tai sudarys galimybę tėvams pasirinkti švietimo paslaugų teikėją, kurio praktikuojama lytiškumo ugdymo koncepcija atitinka šeimoje puoselėjamą pasaulėžiūrą“, – sako įstatymo pataisų autorius.
Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo.
„Gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, juos informuojant apie siūlomą ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje“, – sako I. Vėgėlė.
Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisė dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją.
Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet kaip tėvų pareiga.
„Nors analogiška mokinio galimybė savarankiškai pasirinkti tikybos arba etikos programą sulaukus 14 metų nurodyta ne prie mokinio pareigų, bet prie teisių“, – pastebi įstatymo pataisų autoriai.
Anot jų, galiojantis Švietimo įstatymas šiuo metu nenumato pareigos mokykloms konsultuotis su tėvais dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo, taip pat nesuteikia tėvams teisės spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio.
ELTA primena, kad kadenciją baigusiame Seime aštriai diskutuota dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių pamokų.
Tuometinė opozicija siūlė iš šios programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.
Švietimo įstatymo pataisas inicijavęs I. Vėgėlė siūlo įrašyti į šį dokumentą ir naujų nuostatų. Jei Seimas pritartų, jame atsirastų garantija, kad „mokinys turi teisę į jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius atitinkantį poilsį ir laisvalaikį“.
Taip pat būtų draudžiama pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu.
„Tai leis išvengti mokinių teisės į poilsį pažeidimų priimant sprendimus dėl mokymo organizavimo, mokslo metų trukmės ir pabaigos nustatymo, taip pat dėl mokymosi pasiekimų vertinimo, brandos egzaminų organizavimo“, – sako įstatymo pataisų autorius.
„Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti. Be kitų dalykų, tai reiškia ir tai, jog mokinių atostogos būtų aiškiai apibrėžtos laike, kiek įmanoma nekistų, o mokinio atostogų metu nebūtų organizuojami brandos egzaminai“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras 2024 m. liepos 10 d. įsakymu yra patvirtinęs 2024–2025 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščius, kurie numato brandos egzaminų dalies organizavimą vaiko poilsio (žiemos atostogų) metu.
I. Vėgėlės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas savo parašais parėmė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Bronis Ropė, Rimas Jonas Jankūnas, Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Česlavas Olševskis, Jaroslavas Narkevičius, Eimantas Kirkutis, Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas.
Ministerija suplanavo per trejus metus keliams paskirstyti virš 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų
Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas.
Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.
Šiemet magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) rekonstravimui ir kapitalinio remonto darbams finansuoti planuojama skirti 20 mln. eurų, tiek pat 2025–2027 m. laikotarpiu kasmet numatyta skirti žvyrkelių asfaltavimui.
Iš viso Vyriausybės priemonių plane numatyta iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio išasfaltuoti 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, iki tų pačių metų paskutinio ketvirčio – suremontuoti 105 tiltus ir viadukus, per kuriuos eina valstybinės reikšmės keliai.
Valstybinės reikšmės keliams 2025 m. iš viso ketinama skirti 336,9 mln. eurų, per likusius dvejus metus – po beveik 269,9 mln. eurų.
Iš jų po daugiau nei 102 mln. eurų kasmet – bendrovės „Kelių priežiūra“ veiklai, valstybinei kelių valdytojai „Via Lietuva“ šiemet suplanuota skirti virš 24,6 mln. eurų, per kitus dvejus metus – po 22,8 mln. eurų.
Kelių muziejui ir šios srities istorinėms vertybėms įsigyti bei eksponuoti numatyta skirti po 100 tūkst. eurų kasmet, o bendrovei „Smiltynės perkėla“, kompensuojant perkėlimo keltais į Kuršių neriją bilieto kaštus, – po beveik 3,3 mln. eurų kasmet.
Šiemet biudžete keliams iš viso numatyta skirti 804 mln. eurų – iš Gynybos fondo kariniam mobilumui 59,1 mln. eurų, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Auga finansavimas vietinės reikšmės keliams. Vietinės reikšmės keliams šiemet bus skiriama 206,5 mln. eurų – ši suma per metus išaugo daugiau nei 27 mln. eurų, tuo metu 2026 ir 2027 m. suplanuotas atitinkamai po beveik 203,6 mln. eurų kasmet siekiantis finansavimas.
2025 m. beveik 18,6 mln. eurų bus skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti.
Tarp jų – sostinės Nemenčinės plento nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstrukcijai – 8,28 mln. eurų, Šiaulių Serbentų gatvės ir jos prieigų kapitaliniam remontui – 3,5 mln. eurų, daliai Tauragės miesto pietinio aplinkkelio tiesti – 1,8 mln. eurų, Kaune esančio Ateities plento nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės atkarpai tiesti – 1,75 mln. eurų, Alytaus Antano Juozapavičiaus tilto kapitaliniam remontui – 1,2 mln. eurų.
Dar virš 859 tūkst. eurų šiemet skiriama Radviliškio rajono savivaldybės privažiavimo prie kareivinių kelio atkarpos kapitaliniam remontui, 625,9 tūkst. eurų – Marijampolės Vasaros gatvės ruožo nuo Gamyklų iki Gedimino gatvių sutvarkymui, 307,8 tūkst. eurų – Biržų Vabalninko šiaurinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijai.
Vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse šiemet suplanuota skirti beveik 3,8 mln. eurų, likusius dvejus metus – po 3,7 mln. eurų.
Seimas dar sausį nusprendė KPPP biudžeto dalį, kuri tenka vietinės reikšmės rajoniniams keliams, per dvejus metus padidinti nuo 33 iki 43 proc.
Lėšas rajoniniams keliams nuspręsta paskirstyti pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leista pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.
Išpuolis Alytuje: sumušta pora, sudegintas pagrobtas automobilis
Alytuje į butą atėję užpuolikai sumušė vyrą ir moterį, paskui pagrobė moters automobilį ir jį sudegino.
Kaip informuoja Policijos departamentas, sekmadienį 11 val. 22 min. į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 24 metų vyras.
Jis pareiškė, kad tą pačią dieną apie 11 val. 10 min. Alytuje, Jaunimo gatvėje, į neužrakintą butą užėjo du asmenys, vienas iš matymo pažįstamas.
Atvykėliai sumušė jį ir 22 metų moterį bei pagrobė kieme stovėjusį moters 23 metų senumo automobilį „Audi A4“.
Nukentėjusieji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė.
Sekmadienį apie 14 val. Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, rastas sudegęs pagrobtas automobilis „Audi A4“. Materialinis nuostolis – 950 eurų.
21 metų įtariamasis uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sulaikymo patalpą.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl fizinio skausmo sukėlimo, plėšimo ir svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
KAM: 66 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą
Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad visuotiniam šaukimui atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pritaria 66 proc. šalies gyventojų.
Savo ruožtu 73 proc. apklaustųjų sakė manantys, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikęs jaunuolis įgyja naudingų žinių ir įgūdžių.
„Kiekvieno piliečio indėlis į Lietuvos gynybą gali būti skirtingas, bet šiuo metu, kaip niekada, reikia ne tik norinčių, bet ir mokančių ginklu ginti mūsų valstybę, jeigu to prireiktų. Lengviausias ir greičiausias būdas būti pasiruošusiam tą daryti – atlikti karo tarnybą, kurią darome dar labiau patrauklesnę ir prieinamesnę“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
2026 m. įsigalios Karo prievolės pertvarka, pagal kurią daugiau pilnametystės sulaukusių jaunuolių bus kviečiami tarnauti. Be to, įgyvendinant naująją sistemą, bus mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. KAM teigimu, tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po to, kai jie buvo įtraukti į karo prievolininkų sąrašą.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją