Lietuva ateinantį antradienį minės Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo – 35-ąsias metines. Tai diena, kai dar kartą prisimename, kokia brangi yra laisvė ir kiek pastangų ji pareikalavo. Tačiau šių metų šventė vyksta sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis – pasaulis pasikeitė, geopolitinė situacija tapo nestabili, o demokratinių valstybių vienybė, regis, trūkinėja.
Daugelį metų Vakarų pasaulio stiprybė buvo vienybė – JAV ir Europos šalys drauge kūrė saugumo ir stabilumo sistemą. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos ir NATO nare, galėjo mėgautis saugumu ir puoselėti demokratines vertybes. Tačiau pastaraisiais metais JAV ir Europos santykiai atšalo. Naujoji JAV vadovybė siunčia signalus, kad Europos gynyba nebegali būti besąlygiškai remiama, o Ukraina palikta kovoti beveik viena. Tai akivaizdžiai įrodė praėjusios savaitės įvykiai Vašingtone, Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, kai naujieji JAV vadovai „pastatė į kampą“ V. Zelenskį, atvirai vartodami Rusijos naratyvus.
Tokie pokyčiai rodo, kad Rusija pagaliau pasiekė vieną iš savo strateginių tikslų – suskaldyti Vakarus. Jau kelis dešimtmečius Kremlius bandė įkalti pleištą tarp Europos ir JAV, o šiandien matome realias to pasekmes. Kadaise JAV prezidento ištarta frazė „Jūsų priešas yra ir mūsų priešas“ dabar atrodo miglota – ar ji dar galioja? Ar Europa gali tikėtis tokios pat paramos kaip anksčiau?
Kol geopolitinėje arenoje vyksta pokyčiai, Lietuvos vidaus politika taip pat išgyvena įtampą. Valdančioji koalicija Seime balansuoja ant ribos – nesutarimai tarp partnerių ir politiniai manevrai gali lemti reikšmingus pokyčius.
Kol Premjeras ir dalis valdančiosios koalicijos dėlioja planus dėl saugumui stiprinti reikalingų milijardų ir bando vykdyti priimtus įsipareigojimus rinkėjams, valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis ignoruoja pasitarimus pas Prezidentą, važinėja po Lietuvą, dalina žmonėms dviprasmiškas užuominas ir sėja abejones naująja valdžia.
Daug klausimų kelia ir „valstiečių“ partijos pirmininko rinkimai, po kurių vadovavimą perėmė Aurelijus Veryga. Ar tai gali reikšti koalicijos pergrupavimą? Girdimi svarstymai, kad „Nemuno aušra“ gali būti išstumta iš valdančiosios daugumos, o jų vietą užimtų valstiečiai. Toks scenarijus nėra neįmanomas, tačiau esminis klausimas – ar tai padėtų valstybei šiuo sudėtingu metu?
Kovo 11-osios pamoka: vienybė turi būti prioritetas. Lietuvos politikai, ypač šiuo metu, neturi teisės pasiduoti smulkiems partiniams kivirčams. Mūsų šalies stiprybė slypi vienybėje – tiek viduje, tiek tarptautinėje arenoje. Kai prieš 35 metus Lietuva atgavo Nepriklausomybę, visi politiniai skirtumai buvo nustelbti vieno tikslo – laisvės siekio.
Šiandien mes taip pat stovime ties svarbiu istoriniu lūžiu. Kova už Ukrainą yra ir kova už Lietuvą. O tai reiškia, kad Lietuva turi išlaikyti tiek vidaus stabilumą, tiek tarptautinį ryžtą remti demokratines vertybes.
Prisiminkime tai Kovo 11-osios išvakarėse: Laisvė nėra duotybė – ji yra atsakomybė ir nuolatinis darbas, ją saugant.