Trečioji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinės premijos laureatė, žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos istorijos gerbėja, dokumentinių laidų ir kino filmų scenarijų apie Lietuvos kariuomenę autorė Ilona Skujaitė Lazdijų viešojoje bibliotekoje pristatė savo knygą, istorinį romaną „Karo nuotaka“ (redaktorės Rita Navikienė, Sigita Bertulienė, viršelio ir knygos dizainerė Lina Lingienė). Kartu su autore bibliotekoje viešėjo Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Subartonyse muziejininkė Laimutė Raugevičienė.
Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija
Siekiant įamžinti Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) atminimą Dzūkijos krašte, skatinti literatūrinės raiškos sklaidą bei kūrėjų kūrybą, 2022 m. Alytaus regiono plėtros taryba įsteigė Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinę premiją. 2024 m. spalį literatūrinė premija įteikta rašytojai, žurnalistei Ilonai Skujaitei už istorinį romaną „Karo nuotaka“. „Karo nuotaka“ – debiutinis autorės romanas.
Pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija skirta istorikui, savo mokslinėje veikloje tyrinėjančiam Lietuvos partizanų karą, publicistui Bernardui Gailiui (1981) už trilerį „Kraujo kvapas“ („Aukso žuvys“, 2022). Rašytojui Donaldui Kajokui už prozos kūrinių trilogiją „Kazašas“, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ ir „Skudurėlių šventė“ buvo taip pat įteikta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija. D. Kajokas tapo antruoju Krėvės literatūrinės premijos laureatu.
Įkvepiantis Kotrynos Jogailaitės pavyzdys šiandienos moterims
Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę. Knygoje pasakojama jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija. Kotryna Jogailaitė – Merkinėje daug laiko praleidusio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos močiutė.
Knygos autorė supažindino susirinkusius bibliotekos lankytojus su Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija. Papasakojo, kaip ji iš drovios, beveik nepastebimos merginos tapo geidžiamiausia nuotaka, nepaprastos dvasinės tvirtybės moterimi, karalių motina ir Renesanso karaliene, gerbiama abipus Baltijos jūros. Rašytoja Ilona Skujaitė susitikimo metu rodė vaizdinę medžiagą apie šią Gediminaičių dinastijos atstovę. Prisipažino, kad rinkti medžiagą nebuvo taip lengva – tai truko penkerius metus. Be to, ji daug keliavo savo knygos herojės keliais, lankė dvarus ir pilis, norėdama geriau įsijausti į tų laikų dvasią. Pakvietė ir savo knygos skaitytojus pakeliauti šios istorinės asmenybės keliais, mat yra parengtas lankytinų vietų maršrutas, jungiantis Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos šalis, kur kiekvienas gali sekti istorijos pėdsakais, aplankyti pilis, karališkus dvarus, išvysti papuošalus, kurie priklausė Švedijos karalienei. „Prisipažinsiu, kad suvirpėdavo širdis ir kūnu nueidavo šiurpuliukai, pamačius Švedijos karalienei priklausiusius papuošalus“, – sakė rašytoja. Ilona atkreipė dėmesį, jog kartu su istorijos mokslų daktare Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene įkūrė interneto svetainę www.karonuotaka.lt, skirtą karalaitei Kotrynai. Svetainėje pateikiami faktai apie šią karališkąją šeimą ir visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžių.
„Kotrynos Jogailaitės pavyzdys – įkvepiantis, kad ir po 40 metų moters gyvenimas toli gražu nesibaigia, kad galima dar daug ką nuveikti. Tą savo pavyzdžiu anuomet įrodė pati Kotryna“, – sakė knygos autorė Ilona Skujaitė. Kotryna Jogailaitė ištekėjo beveik 36-erių metų, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
I. Skujaitės įtraukiai papasakota istorija, daugelio nuomone, verta Holivudo.
Pati I. Skujaitė, gimusi Inturkės kaime, Molėtų rajone, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.