Klimato kaita sukelia vis daugiau iššūkių, vienas jų – stiprėjančios liūtys, kurios vis dažniau užtvindo ne tik gatves, bet ir senus daugiabučius. Žalos jiems daro ir uraganiniai vėjai, staigūs atšilimai bei atšalimai, karščio bangos. Kadangi ekstremalių orų reiškinių ateityje tik daugės, vertėtų nedelsti ir pasirūpinti pastato atnaujinimu.
Labiausiai nukenčia sienos ir stogai
Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė Aušra Jarmoškienė sako, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai lemia pagrindinių pastato konstrukcijų – sienų, pamatų, stogo, langų – nusidėvėjimą.
„Senų daugiabučių sienose dažnai pastebimi įtrūkimai, per kuriuos drėgmė lengvai prasiskverbia į pastato konstrukcijas, kas šaltuoju metų laiku gali sukelti plyšių plėtimąsi ir kitus defektus. Nesandarios konstrukcijos leidžia drėgmei patekti į butus, atsiranda pelėsis. Pamatai dažnai taip pat nėra tinkamai izoliuoti nuo drėgmės, o tai silpnina jų konstrukciją ir gali kelti grėsmę pastato stabilumui“, – dalinasi ekspertė.
Ji pratęsia, kad pastatų atsparumą atmosferos poveikiui didina daugiabučių pastatų modernizavimo metu apšiltinti pamatai ir įrengta hidroizoliacija, apšiltintos išorinės sienos ir stogas, suremontuotos balkonų plokštės, įrengti 3-jų stiklų langai. Svarbu atnaujinti ir lietaus surinkimo sistemas.
„Kiekvienas daugiabutis plokščiu stogu projektuojamas taip, kad galėtų atlaikyti tokias liūtis, kurių vandens kiekis nuo stogo per vidinį surinkimą pasišalintų per keturias valandas. Jei lietaus surinkimo sistemos yra blogai prižiūrimos, vanduo gali kauptis prie parapetų ir per jų konstrukcijas patekti į sienas ir denginį“, – sako Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris.
Anot klimatologo Justo Kažio, siekiant išvengti potvynių reikėtų pagalvoti ir apie žaliųjų erdvių – nedidelių pievelių ar ežerėlių – išplėtimą, nes augalija ir natūralūs paviršiai geriausiai sugeria ir kontroliuoja vandens apytaką daugiabučių kiemuose. Dėl šios priežasties mažėja rūsių ir pirmųjų namo aukštų apsėmimo rizika.
Reikia pasirūpinti ventiliacija ir vėsinimu
Vilniaus TECH universiteto docentas atkreipia dėmesį, kad pastato apšiltinimas be geros ventiliacijos niekada neduos laukiamo efekto, todėl renovuojant daugiabutį būtina apsvarstyti ir naujos vėdinimo sistemos įrengimo galimybes. Jam pritaria ir klimatologas J. Kažys, pasak kurio, nerenovuoti daugiabučiai vasarą tampa „šiltnamiais“. Be vėsinimo ar ventiliacijos sistemų gyventi vasarą tokiuose butuose tampa praktikai nebeįmanoma.
Be to, daugelio senų daugiabučių stogai padengti tamsiomis dangomis, kurios ne tik sugeria šilumą, bet ir veikiamos saulės, didelio karščio gali deformuotis, skilti ir prarasti savo apsaugines savybes, taip dar labiau didindamos pastato įkaitimą.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai senos statybos daugiabučių namų renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
