Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
LSDP skyriai kelia kandidatus į partijos pirmininkus: tarp siūlymų – G. Palucko, M. Sinkevičiaus ir Š. Biručio pavardės
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriams keliant kandidatus į politinės jėgos lyderio postą, kol kad pasiūlyti trys pretendentai – premjeras Gintautas Paluckas, į Jonavos mero postą sugrįžęs Mindaugas Sinkevičius bei kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Apie tai Eltą šią savaitę informavo LSDP komunikacijos skyriaus atstovas Andrius Grumadas. Tiesa, kiek skyrių palaikė kiekvieną iš kandidatų, kol kas neatskleidžiama.
Taip pat kol kas nė vienas iš skyrių pasiūlytų kandidatų viešai nėra pareiškęs, ar dalyvaus pirmininko rinkimuose. Premjeras G. Paluckas anksčiau yra teigęs, jog šiuo metu koncentruojasi į tiesiogines pareigas vadovaujant Vyriausybei ir sprendimą žada ateityje.
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadinamojoje „čekiukų“ byloje išteisintas Jonavos meras M. Sinkevičius tikino rimtai svarstantis apie galimybę tapti LSDP pirmininku.
„Keli skyriai savaitgalį informavo, kad iškėlė mano kandidatūrą į partijos pirmininkus. Kol kas to sprendimo galutinio nesu priėmęs, bet jį labai rimtai svarstau“, – pirmadienį LRT radijui sakė M. Sinkevičius.
LSDP skyriai gali kelti kandidatus į partijos pirmininkus iki kovo 17 d. Vėliau, iki balandžio mėnesio pradžios, iškeltieji socialdemokratai turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai.
„Organizacijoje turime daug jaunų ir veiklių žmonių, kurie gali kalnus nuversti. Juos rėmiau ir remsiu, palaikiau ir palaikysiu linkėdama socialdemokratams tik stiprėti ir nuolat atsinaujinti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., politikė perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
Siūlo plėsti mamadienius ir tėvadienius: laisvos dienos priklausytų ir šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų
Seimo socialdemokratai siūlo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti ir šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų.
Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Jurgita Šukevičienė kartu su kitais šios partijos nariais.
Politikės teigimu, pritarus projektui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik savo atžaloms, bet ir paaugliams. Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.
„Šios papildomos poilsio dienos tėvams nėra užtektina priemonė, skatinanti didesnį bendravimą su vaikais, nes mažametis vaikas iki 14 metų negali likti vienas namuose ir būti saugus“, – sako projekto autorė J. Šukevičienė.
Jos teigimu, paaugliai, sulaukę daugiau dėmesio ir paramos iš tėvų, rečiau bendraus su bendraamžiais, linkusiais į žalingus įpročius.
„Tėvų parama, didesnis dėmesys ir dažnas buvimas kartu sumažina narkotikų vartojimo tikimybę ir mažina žalingų įpročių tikimybę“, – sako projekto iniciatorė J. Šukevičienė.
Pagal galiojantį Darbo kodeksą, darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).
Viena papildoma poilsio diena per mėnesį suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų.
Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
ELTA primena, kad Seime ir anksčiau yra buvę iniciatyvų plėsti mamadienius ir tėvadienius.
Dar 2021 m. dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis buvo įregistravęs Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti, kad teisė į mamadienius arba tėvadienius galiotų iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.
Kadenciją baigęs Seimas pernai birželio mėnesį po pateikimo buvo pritaręs panašiam buvusios Seimo Priklausomybių
prevencijos komisijos pirmininkės, „laisvietės“ Morganos Danielės siūlymui leisti tokiomis papildomomis poilsio dienomis pasinaudoti šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 metų.
G. Nausėda mano, kad pakeisti koalicijoje „Nemuno aušrą“ įmanoma: tikrai yra alternatyvų
Valdančiojoje koalicijoje nesiliaujant kivirčams tarp „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tai trukdo priimti valstybei svarbius sprendimus. Jo teigimu, situacija pasikeistų, jei įtampą koalicijoje kuriančio partnerio neliktų.
„Jei mes pradedame arba koalicijos partneriai pradeda nesutarti kertiniais šalies išgyvenimo klausimais, kaip šalies saugumo klausimais, ir vienas sako, kad reikia draugauti su Rusija ar siųsti ten taikos balandžius ar dar kažką daryti, o kiti sako, kad reikia ieškoti savo saugumo garantijų Vakaruose, NATO, tai jau yra tokie kertinai klausimai, kad čia jau jokių suderinimų negali būti“, – LRT televizijai pirmadienį kalbėjo šalies vadovas.
„Sąžiningiausia iš tokių partnerių, kurie vis dar tiki Rusijos taikdario funkcija, pasakyti: „Žinot, gal pabūkit opozicijoje, pasižiūrėkite, kaip gyvenimas atrodo iš tenai, nes dabar jūs trukdote priimti sprendimus valstybei būtinus.“ Ne rytoj juos reikia priimti, o šiandien“, – pabrėžė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad drastiškais pasisakymais aidinčią Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“ pakeisti koalicijoje nebūtų sunku.
„Tikrai yra alternatyvų ir jeigu būtų bent mažiausias noras tų alternatyvų ieškoti, jos būtų atrastos“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad šeštadienį vykusio partijos suvažiavimo metu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė – eiti į koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ buvo klaida.
Tiesa, sausį S. Skvernelis buvo užsiminęs, kad suvažiavime partija gali spręsti ir buvimo koalicijoje klausimą. Visgi, perrinktas pirmininkas tik paragino demokratų „Vardan Lietuvos“ skyrius pradėti diskutuoti šiuo klausimu.
Pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Prieš rinkimus LSDP lyderiai žadėjo į koaliciją su „aušriečiais“ neiti. Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratai vedė pokalbius su „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi, vėliau, Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere, sutarta plėsti konsultacijų ratą – diskutuota ir su liberalais, ir su „aušriečiais“. Galiausiai priimtas sprendimas dėl trijų jėgų koalicijos – LSDP, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
Pernai supirkėjams parduota virš 1,38 mln. tonų pieno
Per pastarąjį dešimtmetį mažėjant žaliavinio pieno gamybai, žemdirbiai supirkėjams pernai patiekė didžiausią pieno kiekį nuo 2018 metų – virš 1,38 mln. tonų pieno.
Kaip skelbiama pranešime, praėjusiais metais pieno ūkiai pardavė perdirbti virš 1,38 mln. tonų pieno – 3,2 proc. daugiau nei 2023 metais. Dėl išaugusių kainų žemdirbių pajamos už parduotą natūralų pieną pernai išaugo 20 proc. – iki 610 mln. eurų.
Kaip teigia pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis, tokį proveržį nulėmė valstybės investicinė parama pieno ūkių plėtrai.
„Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pieninei galvijininkystei išmokėta 227 mln. eurų investicinė parama pieno ūkių plėtrai. Tolesnį prekinio pieno gamybos augimą ateityje užtikrintų tame pačiame lygyje palaikoma arba didinama nacionalinė parama investicijoms į pieno ūkių plėtrą ir modernizavimą“, – sako E. Simonis.
Skaičiuojama, kad pieno ūkiuose ir perdirbimo įmonėse apie pusę darbo vietų sukuria lietuviškų pieno produktų eksportas, siekiantis apie 1 mlrd. eurų per metus.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), kasmet fiksuojamas melžiamų karvių skaičiaus mažėjimas ir tuo pačiu kompensuojantis pieninių karvių primilžio didėjimas.
„Tai reiškia, kad mažėjant karvių skaičiui, pieno kiekis didėja dėl augančio karvių produktyvumo. Lietuvoje kasmet stebimas pieno ūkių stambėjimas ir primilžio nuo karvės rodiklių gerėjimas, tačiau ES vidurkis išlieka nepavejamas“, – sako E. Simonis.
Lietuvoje nuo karvės vidutiniškai primelžiama 6,7 tonos pieno per metus, kai ES – 7,8 tonos. Vidutinis karvių skaičius pieną parduodančiame Lietuvos ūkyje šį sausį pasiekė 21 karvę, kai 2016 metais buvo 9.
Į savivaldybės vadovus grįžus M. Sinkevičiui, Seimas atšaukė pirmalaikius Jonavos mero rinkimus
Pirmadienį į Jonavos mero postą grįžus praėjusią savaitę išteisintam Mindaugui Sinkevičiui, Seimas atšaukė pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus.
Už tokį sprendimą pirmadienį balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo – 7, susilaikė – 10.
Po šio Seimo sprendimo pirmalaikiai mero rinkimai kovo 16 dieną vyks tik Joniškyje ir Panevėžyje.
M. Sinkevičius neteko mero posto po Apeliacinio teismo sprendimo praėjusių metų
rugsėjį – tuomet politikui buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Politikui palikus Jonavos savivaldybę, Seimas sušaukė pirmalaikius rinkimus dėl Jonavos mero.
Visgi, po M. Sinkevičių išteisinusio LAT teismo sprendimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai atšaukė savo sprendimą dėl M. Sinkevičiaus, Jonavos mero mandato panaikinimo. Taip kreiptasi į Seimą, prašant atšaukti kovo 16 d. suplanuotus pirmalaikius mero rinkimus.
Taip pat Seimo patvirtintu nutarimu VRK įpareigota grąžinti lėšas rinkimuose dalyvavusiems ir išlaidas patyrusiems kandidatams. Rinkimuose dalyvavo TS-LKD, socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei „Nemuno aušros“ kandidatai.
Praėjusią savaitę LAT nutraukė „čekiukų“ byloje nuteisto M. Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
LAT konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
2025 m. vasarį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc., o metinė infliacija sudarė 3,5 proc.
2025 m. vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra (VDA). Anot agentūros, 2025 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m., infliacija sudarė 3,5 proc.
2025 m. vasarį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., paslaugų kainos – 0,9 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo tabako gaminių, spirituotų gėrimų, atostogų išvykų, degalų ir tepalų, vyno ir vyno produkcijos, alaus, šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas bei kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, duonos ir grūdų produktų, avalynės kainų sumažėjimas.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 proc., rinkos kainos – 0,5 proc.
2025 m. vasarį, palyginti su sausiu, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos išaugo 3 proc. Pokytį lėmė tabako gaminių (3,8 proc.), vyno ir vyno produkcijos (3,4 proc.), spirituotų gėrimų (3 proc.), alaus (2 proc.) kainų padidėjimas.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. Daugiausia padidėjo skystojo kuro (2,9 proc.), vandentiekos ir kitų įvairių su būstu susijusių paslaugų (2,2 proc.), šilumos energijos (1,6 proc.) kainos. Gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui atpigo 0,1 proc.
Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc. Daugiausia padidėjo atostogų išvykų (4,2 proc.), gėlių (2,9 proc.) kainos, bet sumažėjo muziejų paslaugų (2,8 proc.), žaislų, žaidimų ir mėgstamų užsiėmimų (2,3 proc.), sodo produktų (1,4 proc.) kainos.
Transporto prekių ir paslaugų bendrą kainų pokytį (padidėjo 0,6 proc.) lėmė keleivių vežimo oro transportu paslaugų (12,1 proc.), suskystintų automobilinių dujų (1,7 proc.), benzino (0,8 proc.) kainų padidėjimas. Asmeninių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų kainos sumažėjo 1,9 proc.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,2 proc. Labiausiai pabrango šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, pievagrybiai, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, kūdikių maistas, kava, bet atpigo užšaldytos jūros gėrybės, konservuotos ir paruoštos daržovės, riešutai, arbata, saldumynai. Taip pat kito kai kurių šviežių daržovių ir vaisių kainos: daugiausia padidėjo mangų, baltagūžių kopūstų, avokadų, morkų, saldžiųjų paprikų, bet sumažėjo brokolių, apelsinų, vynuogių, citrinų, melionų kainos.
Anot VDA, 2025 m. vasarį, palyginti su 2024 m. vasario mėn., infliacija sudarė 3,5 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, atostogų išvykų, spirituotų gėrimų, alaus, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, medicinos paslaugų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei elektros energijos, dujų kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,5 proc., paslaugų kainos – 5,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 1,4 proc., rinkos kainos – 3,8 proc.
Įvertino, kas daugiausia prisidėjo prie Lietuvos pažangos per 35-erius metus: išskirtas V. Adamkaus vaidmuo
Per 35-erius atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus valstybė padarė didelę pažangą daugelyje sričių, o tai daugiausia lėmė dvi kadencijas šaliai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus pastangos – tokią nuostatą atkleidė „Delfi“ inicijuota Lietuvos elito nuomonės apklausa.
Anot tyrimo, didžioji dalis respondentų (437) per pastaruosius 35 metus padarytai šalies pažangai dešimtbalėje sistemoje skyrė 8 balus, 360 apklaustųjų įvertino 9-netu, o 188 skyrė aukščiausią balą – 10.
Vertinant labiausiai tam įtakos turėjusį valstybės vadovą, daugiau nei pusė (638) apklausoje dalyvavusių asmenų įvardijo dvi kadencijas prezidentavusį Valdą Adamkų. Tuo metu 321 respondentas nurodė Dalią Grybauskaitę, o 97 – Algirdą Mykolą Brazauską.
Beveik du šimtai apklaustųjų (199) geriausiai dirbančia šalies Vyriausybe įvardijo Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetą. Respondentai taip pat palankiai atsiliepė apie Algirdo Mykolo Brazausko (174) bei Andriaus Kubiliaus (138) vadovautas Vyriausybes.
Rinkdami geriausius šalies parlamento pirmininkus, 300 apklausoje dalyvavusių asmenų išskyrė Česlovą Juršėną, 279 – Vytautą Landsbergį, o 210 – Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma apklaustųjų – 239 – teigia, kad iš valstybės institucijų produktyviausiai dirba Vyriausybė. Antroje vietoje 184 respondentai išskyrė savivaldybes, o pusantro šimto asmenų teigė, kad tokios institucijos nėra. Prasčiausiai buvo įvertintas Seimas. Jo darbą teigiamai įvertino 22 respondentai.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu Lietuvos elito nuomonės apklausą 2024 metų gruodžio 27 d.–2025 m. sausio 27 d. atliko žurnalas „Reitingai“. Jos metu iš viso buvo apklausti 1 142 asmenys: politikai, verslo atstovai, ekonomistai, valstybės tarnautojai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, visuomenininkai bei popkultūros, mados ir interneto veikėjai.
G. Paluckas: siūlymai dėl mokesčių pakeitimų bus pristatyti visuomenei per ateinančias dvi savaites
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad siūlymai dėl planuojamų mokesčių pakeitimų per ateinančias dvi savaites bus pristatyti visuomenei diskusijoms. Premjeras tikisi, kad po mėnesio reikiami įstatymo projektai jau bus parengti ir pristatyti Seimui.
„Per ateinančias dvi savaites, matyt, turėsime bazinį projektą, kurį pradėsime derinti su visuomene, su visuomeninėmis grupėmis per dialogą. Atitinkamai tikiuosi, kad dar po kokios savaitės ar antros jau įstatymų projektai pasieks Seimo posėdžių salę“, – pirmadienį Seime žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.
Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.
Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
