Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
R. Dargis: vietoje Regionų ministerijos kūrimo reikėtų savivaldybes skatinti ekonomiškai plėtoti regionus
2026 m. veiklą turinti pradėti Regionų ministerija dalies funkcijų neteks jau pirmaisiais veiklos metais, mano Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis. Anot jo, situacija pasunkės artimiausiais metais nebelikus milijardinės Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios skirstymas regionams turėtų būti viena iš ministerijos pareigų.
„Visi įsitikinę, kad per Regionų ministeriją eis nemaži pinigai, kurie pakels regionus. Mažai kas suvokia, kad po 2027–2028 m. situacija dėl europinių pinigų pasikeis. Nebebus labai ką dalinti ir regionams reikės išmokti patiems užsidirbti pinigus. Todėl vietoje Regionų ministerijos reikėtų rimtai pereiti per Savivaldos įstatymą, kad savivaldybės turėtų daugiau teisių ir galimybių ekonomiškai plėtoti regionus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Dargis.
„Į Lietuvą nebeis Europos pinigai milijonais ir milijardais. Nepamirškime, Lietuva taps donoru ir mokės žymiai didesnius mokesčius į ES“, – tvirtino jis.
Be to, anot LPK viceprezidento, tokia ministerija istoriškai nepasiteisino, o jos funkcijas galėtų atlikti jau egzistuojančios institucijos.
„Nereikia pamiršti – istoriškai tokia ministerija buvo. Ir ji neveikė taip, kaip reikėjo, tad ją prijungė prie Vidaus reikalų ministerijos. Ir jeigu yra kažkokių sunkiai sprendžiamų klausimų, toje ministerijoje suformavus stiprų padalinį, galima tikrai išspręsti“, – kalbėjo jis.
Be to, anot R. Dargio, nors Regionų ministerijos idėją palaikantys politikai teigia, kad ji nepadidins valstybės išlaidų, Energetikos ministerijos pavyzdys rodo, jog naujos institucijos gerokai plečia savo funkcijas ir jų įgyvendinimo kaštus.
„Kitą savaitę baigiu surinkti skaičius ir pateiksiu, kaip mums „nieko nekainavo“ Energetikos ministerija. Neturiu nieko prieš Energetikos ministeriją, bet iš jos pavyzdžio pamatome, kaip nematomai didėja viešasis administravimas. Nes atsiras ministerija, atsiras funkcijų, jos plėsis, bus derinimų“, – sakė R. Dargis.
ELTA primena, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Premjero Gintauto Palucko teigimu, iniciatyva įsteigti naują Regionų ministeriją Seimą pasieks šių metų rudenį.
Gaiviųjų gėrimų gamintojai priešinasi cukraus mokesčiui: jis diskriminacinis ir mažins sektoriaus konkurencingumą
Valdančiajai koalicijai ketinant įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, gamintojai parengė rezoliuciją, kuria išreiškė nepritarimą tokiai iniciatyvai. Kaip aiškina asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė, toks mokestis yra diskriminacinis ir neigiamai atsilieps įmonių konkurencingumui.
„Asociacija „Lietuvos gėrimai“ ir gaiviųjų gėrimų pramonės bendruomenė priima rezoliuciją nepritarti šiam diskriminuojančiam cukraus mokesčiui, būtent gaiviesiems gėrimams. Ir savo nutarimu planuojame pasidalinti su visais Seimo nariais“, – pirmadienį, Gėrimų pramonės forumo 2025 m. metu, teigė G. Levišauskaitė.
Vaisių sulčių ir gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius Vidas Komparskas aiškino, kad toks mokestis paskatins infliaciją gėrimų kategorijoje. Taip pat, anot jo, sumažės gėrimų bendrovių galimybė kelti darbuotojų atlyginimus.
„Rytoj pradėsime ruošti savo atsiliepimą į šį įstatymo projektą, kuriame labai aiškiai išdėstysime, kad jam nepritariame. Nes jis turės didžiulę neigiamą įtaką gaiviųjų gėrimų pramonei. Užkirs galimybes kelti darbuotojams atlyginimus, kas yra vienas iš tikslų, nes norima, jog gyventojų perkamoji galia augtų“, – komentavo V. Komparskas.
„Taip pat paskatins infliaciją gaiviųjų gėrimų kategorijoje“, – teigė jis.
Tuo metu Kaune veikiančios gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų gamyklos „Kauen Craft“ direktorius Laimonas tvirtina, kad dėl naujo tarifo gamintojai taps nekonkurencingi, mažės perkančiųjų gėrimus kiekiai. Todėl, pasak jo, sektoriaus bendrovės turės atleisti iki 20 proc. darbuotojų.
„Mes priešinsimės visomis įmanomomis priemonėmis, kartu su sektoriaus konkurentais ir partneriais. Dėl to, kad jis yra diskriminacinis, mažina darbo vietas mūsų įmonėse ir mažintų konkurencingumą. Nes jei mažėja kiekiai, auga savikainos – mes nekonkurencingi. Mes turime problemų, kaip maža rinka, tai čia dar blogiau“, – kalbėjo L. Blažinskas.
„Mums reikės 10–20 proc. mažinti darbo vietų“, – tvirtino jis.
O anot alternatyviųjų gėrimų tiekėjo „Thirst Killers“ įkūrėjo ir vadovo Edmundo Likšos, saldžiųjų gėrimų apmokestinimas privers kavines ir restoranus kelti kainas, taip apsunkinant konkurencija šiam sektoriui.
„Noriu ištransliuot žinutę, kad labai kils kainos restoranuose“, – sakė jis.
Anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, įvertinus tiek cukraus, tiek pelno mokesčio apkrovą gaiviųjų gėrimų gamintojams, jie turės savo produkciją branginti ketvirtadaliu. O tokį kainų augimą, anot jo, labiausiai pajaus mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
„Realiai produkcija turėtų brangti 26,7 proc., sudėjus tiek cukraus, tiek pelno mokestį“, – forume kalbėjo M. Dubnikovas.
„Kad ir kaip bebūtų, tokie produktai yra maistas. Ir tai bus maisto pabranginimas neturtingiems žmonėms“, – kalbėjo jis.
Be to, anot ekonomisto, iš mokesčio surinktos lėšos tik minimaliai prisidėtų prie gynybos finansavimo.
„Gynybos poreikis per artimus metus yra 12–14 mlrd. eurų. Tai pripažinkime, 25 mln. eurų, tai ne veiksnys“, – sakė ekonomistas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, valdančioji koalicija iš esmės sutaria įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams.
Finansų ministerija siūlo, kad cukraus mokestis būtų taikomas dviem tarifais 100 l pagaminto gėrimo. Pirmasis, 7,4 euro tarifas būtų taikomas, jei cukraus keikis 100 gėrimo mililitrų neviršytų 8 gramų.
Tuo metu, jei 100 mml gėrimo būtų daugiau nei 8 gramai cukraus, būtų taikomas 21 euro mokestis. Toks tarifas būtų taikomas ir visiems energiniams gėrimams.
M. Sinkevičius nedalyvaus LSDP partijos pirmininko rinkimuose
Į Jonavos mero postą grįžęs Mindaugas Sinkevičius pranešė nedalyvausiąs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose.
„Pranešu, kad šįkart nedalyvausiu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. Visą savo dėmesį noriu skirti Jonavos gyventojų lūkesčiams ir jiems duotų pažadų įgyvendinimui“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė M. Sinkevičius.
„LSDP šiandien reikia tikros diskusijos apie mūsų partijos ateitį, apmąstyti mūsų santykį su visuomene bei valstybe. Neturime pasiduoti buvimo valdžioje inercijai. Mūsų partijai reikia ne vertikalės, bet tikro demokratinio dialogo. Partijos pirmininko ir vadovybės rinkimai turi būti apie idėjas, kryptį ir ateitį, kurią norime kurti – ne apie asmenybes“, – rašė meras.
Nors politikas pripažino, jog nepritaria kai kuriems partijos vadovybės sprendimams, mero manymu, įtemptu geopolitiniu laikotarpiu svarbiausia politinės jėgos vienybė, stabilumas ir tvirta laikysena, paremta socialdemokratinėmis vertybėmis.
„Nors ne su visais sprendimais sutinku, nuoširdžiai tikiu, kad šiandien mums reikia argumentuoto dialogo, o ne susiskaldymo. Aštri ar kritiška diskusija partijos rinkimuose gali išblaškyti mūsų dėmesį nuo strateginių ir neatidėliotinų problemų sprendimo, į kurias esame susikoncentravę“, – rašė Jonavos meras.
ELTA primena, kad pasibaigus LSDP kandidatų kėlimo terminui, daugiausiai palaikymo sulaukė ministras pirmininkas G. Paluckas – jo kandidatūrą pasiūlė 49 partijos skyriai.
Kiti skyrių pasiūlyti kandidatai gerokai atsilieka nuo ministro pirmininko. Į Jonavos mero postą grįžusio ir prieš vadinamąjį „čekiukų“ skandalą būsimuoju premjeru vadintą M. Sinkevičių iškėlė 7 socialdemokratų skyriai. Tuo metu kultūros ministro Šarūno Biručio, Seimo vicepirmininko Juozo Oleko ir Akmenės mero V. Mitrofanovo kandidatūras pasiūlė po vieną LSDP skyrių.
G. Paluckas kol kas nėra atsakęs, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose.
Seimo vicepirmininkas J. Olekas taip pat kol kas aiškiai neatsako, ar dalyvaus rinkimuose. Tačiau socialdemokratas Eltai yra užsiminęs, kad matytų save ne partijos pirmininko pareigose.
Kultūros ministras Š. Birutis anksčiau Eltai teigė, jog rinkimuose nedalyvaus, tuo metu Akmenės meras tikino, jog išbandys jėgas, siekdamas partijos pirmininko posto.
Skyrių pasiūlytieji pretendentai iki balandžio 10 d. turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto, ar atsisako kandidatuoti. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis. Prireikus antrojo turo, jis vyktų gegužės 7–10 dienomis.
Vasario pabaigoje dabartinė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai. Politikė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
G. Paluckas: prezidentas siūlo 50 tūkst. eurų neapmokestinamo NT kartelę
Diskutuojant apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčius, svarstomas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas nustatyti 50 tūkst. eurų vertės neapmokestinamo turto kartelę, sako premjeras Gintautas Paluckas.
„Prezidentas yra išreiškęs matymą, jog galėtų būti tam tikras neapmokestinamas turto vertės dydis apie 50 tūkst. eurų. Tai leistų mums nerinkti NT mokesčio iš tų asmenų, kurie turi sukaupę, įsigiję sąlyginai mažos vertės turtą“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu sakė G. Paluckas.
„Apie tai diskutuojame ir koalicijoje, kol kas sprendimų nėra priimta“, – pridūrė jis, teigdamas, jog koalicija atsižvelgs ir į prezidento siūlymus.
Pagal naujausius valdančiųjų siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.
Iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė laidoje „ELTA kampas“ sakė, kad tarp variantų svarstoma ir nustatyti neapmokestinamo NT kartelę, ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.
Pagal dabartinę tvarką gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, mokesčio nemoka, tuo metu NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. NT nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės turintys gyventojai moka 1 proc. tarifą, už daugiau nei pusę milijono eurų vertės NT – 2 proc. tarifą.
Kol kas jokie konkretūs mokesčių pakeitimų projektai Seime nėra registruoti. Tarp siūlomų pokyčių taip pat – didesnis progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas pagal jų dydį, o ne rūšį, taip pat pelno mokesčio didinimas 1 proc., cukraus mokesčio saldiesiems gėrimams, draudimo mokesčio įvedimas.
Siūloma, kad notaro paslaugomis galėtų pasinaudoti visų savivaldybių gyventojai
Siekiant padidinti notarinių paslaugų prieinamumą, siūloma įstatyme nustatyti, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje dirbtų bent vienas notaras. Nustatant notarų skaičių siūloma atsižvelgti į aptarnaujamų gyventojų skaičių ir į notariškai tvirtinamų sandorių kiekį.
Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Jis siūlo aiškiai įstatyme reglamentuoti notarų skaičiaus nustatymo kriterijus.
Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų įtvirtinta, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 10 tūkst., ir ne mažesnis kaip 7 tūkst., atsižvelgiant į notariškai tvirtinamų sandorių konkrečioje savivaldybėje statistinį kiekį.
Pasak A. Bagdono, Lietuvoje yra tokių savivaldybių, kuriose nėra nei vieno notaro.
„Notaro nėra, mano žiniomis, Neringoje, Birštone. Tai tos savivaldybės, kuriose nėra pakankamo gyventojų skaičiaus, pavyzdžiui, nidiškiai turi važiuoti 50 km į Klaipėdą, kad atliktų sandorį ar gautų vienokią ar kitokią notaro paslaugą“, – komentuodamas įstatymo pataisas Eltai sakė A. Bagdonas.
Jei Seimas pritartų projektui pateikimo stadijoje, jo teigimu, būtų galima diskutuoti apie dar žemesnę apatinę gyventojų skaičiaus ribą.
Pasiūlytas projektas taip pat numato, kad viešas konkursas laisvoms notaro pareigoms užimti turi būti skelbiamas per 3 mėnesius nuo tada, kai nustatoma, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje yra per mažas.
A. Bagdonas tikisi, kad šie pakeitimai leis gyventojams greičiau gauti notarines paslaugas, pagerins jų prieinamumą, padidins skaidrumą bei operatyvumą organizuojant viešus konkursus notaro pareigoms užimti.
„Notarinių paslaugų prieinamumas tam tikrose savivaldybėse ribotas. Be to, atsilaisvinus notarų pareigoms, viešųjų konkursų procesai užtrunka neproporcingai ilgai. Visa tai lemia, kad gyventojai stovi eilėse gauti notarines paslaugas“, – sako A. Bagdonas.
Parlamentaro nuomone, didėjant notarų skaičiui ir jų tarpusavio konkurencijai, gyventojams ilgainiui sumažėtų ne tik laukimo laikas, bet ir paslaugų kaina.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Galiojančiame Notariato įstatyme nustatyta, kad notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal savo patvirtintą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų, konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį.
Premjeras sprendimus dėl naujo brigados dydžio poligono žada per porą mėnesių: diskusijos vyksta
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog per artimiausius porą mėnesių Vyriausybė ketina priimti sprendimus dėl naujo brigados dydžio poligono kūrimo. Politiko teigimu, šiuo metu jau vyksta diskusijos su įvairių šalies savivaldybių merais ir dalis jų, anot ministro pirmininko, mato pozityvių galimybių karinių objektų plėtros planuose.
„Diskusijos jau dabar vyksta. Matote, vieni poligonus mato kaip tam tikrą grėsmę įprastam gyvenimo būdui, kiti mato kaip tam tikrą galimybę. Tai, savaime suprantama, poligono įrengimą lydės ir tam tikros investicijų apimtys į tą rajoną ar į kelis rajonus, kur driektųsi poligonas“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Priminsiu, kad praėjusią kadenciją ketverius metus buvo samprotaujama, galvojama ir svarstoma, kur tas poligonas galėtų atsirasti. Šiuo atveju, tikrai tie sprendimai bus priimti gerokai greičiau – per ateinančius porą mėnesių“, – tikino jis.
G. Palucko teigimu, kai kurie merai rodo didesnį palankumą galimybei jų savivaldybių teritorijose steigti karinius poligonus.
„Diskusijos prasideda, galiu pasakyti, kad kai kurie merai gana intensyviai į tas diskusijas traukiasi patys, matydami tai kaip galimybę. Kiti mato tik rizikas, todėl iš jų pusės politinis palaikymas ar suinteresuotumas yra mažesnis“, – teigė premjeras.
Visgi, kurių savivaldybių merai laikosi pozityvesnės laikysenos, G. Paluckas neatskleidė.
„Kol kas neatskleisiu, nes derybos yra derybos ir jas reikia atlikti iki galo“, – apibendrino jis.
Prieš savaitę, viešėdamas Alytuje, G. Paluckas teigė, jog Lietuvoje yra poreikis papildomiems kariniams poligonams, tačiau, pasak jo, jokių galutinių planų steigti tokį objektą kurioje nors šalies savivaldybėje ar, kaip kalbama, Dzūkijos regione – nėra.
ELTA primena, jog kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje.
„Norint išplėsti ir mūsų pačių parengtumą, ir kovinį rengimą, mums trūks plyš reikalingas dar vienas pakankamai didelis pratybų laukas – poligonas. Kažkur – greičiausiai, Pietų Lietuvoje“, – yra teigęs R. Vaikšnoras.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antrina kariuomenės vadui. Politikė tikino šį poreikį aptarsianti su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Visgi, tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.
Velykų sekmadienį „Maxima“ parduotuvės nedirbs
Prekybos tinklas „Maxima“ praneša, kad šventinį sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, visoje Lietuvoje nedirbs šio tinklo parduotuvės.
Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Maxima“ parduotuvės dirbs įprastu laiku.
Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, pažymi, kad prieš šventes lankytojų srautas parduotuvėse itin padidėja, tad rekomenduoja apsilankymus planuoti rytais arba vakarais.
„Didžiausias lankytojų srautas parduotuves užplūsta Didįjį penktadienį per pietus – pats apsipirkimo pikas parduotuvėse fiksuojamas apie 12 val. ryto. Tad, jei paskutinę minutę pritrūkote svarbių ingredientų, apsipirkimus planuokite iki 10 val. ryto arba vakare po 19 val., kuomet pirkėjų srautai ima mažėti“, – pataria I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Sprendimą nedirbti per Velykas, jog darbuotojai galėtų šventes praleisti su artimaisiais, „Maxima“ priima jau penktus metus iš eilės.
Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto prekybos tinklo parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų.
„Nemuno aušra“ kreipiasi į Vyriausybę su prašymu laikinai stabdyti Nacionalinio stadiono statybas
Dalis Seimo „Nemuno aušros“ frakcijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Vyriausybę, prašydami stabdyti Nacionalinio stadiono statybas, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas.
Parlamentarai tai motyvuoja poreikiu Lietuvai peržiūrėti valstybės biudžeto prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas gynybai, sienų apsaugai, kariniam pasirengimui, civilinei saugai.
Taip pat teigiama, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurtoje geopolitinėje situacijoje išaugusios rizikos reikalauja nedelsiant persvarstyti didelio masto investicinius projektus, kurių įgyvendinimas šiuo metu gali kelti papildomą finansinę naštą, be to, nuogąstaujama dėl didėjančios nacionalinio stadiono statybų projekto kainos ir galimai neefektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.
Tai numatantį nutarimą Seime praėjusią savaitę registravo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir dar keliolika jo frakcijos atstovų, taip pat „valstiečiai“ Bronis Ropė bei Ligita Girskienė, keletas socialdemokratų.
Iki tinkamo Nacionalinio stadiono projekto įvertinimo prašoma susilaikyti nuo naujų įsipareigojimų ir mokėjimų, taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per 6 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo pateikti Seimui išvadas ir siūlymus dėl projekto tolesnės eigos, įvertinant alternatyvius sprendimus.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė su Europos Komisija (EK) derina Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, balandį tikimasi sulaukti išvados, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba.
Savivaldybė Eltai yra nurodžiusi, kad iš jos pusės priimti visi projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš projekto koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
Stadiono projekto koncesininkė yra netiesiogiai investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
Vilniaus apygardos teismas yra gavęs milijoninį nacionalinio stadiono projektuotojos „Cloud architektai“ ieškinį, šiai iš „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ esą beveik metus negaunant mokėjimų už atliktus darbus.
Koncesininkė portalui „Delfi“ šį delsimą motyvavo tuo, jog kol kas nėra gauti atsakymai dėl galutinės EK išvados, stadiono projektui leisiančios uždegti „žalią šviesą“.
Šiuo metu projektą valdo „Baltcap“ bendrovė, tačiau gavus teigiamą EK išvadą tai leistų įgyvendinti principinį susitarimą ir pradėti koncesininkės akcijų perleidimą naujajai savininkei – nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“.
Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Lietuvoje užregistruotas naujas šilumos rekordas: Šilutėje oras sušilo iki 17,8 laipsnio
Šeštadienio diena Lietuvoje buvo šilčiausia šiemet, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Pasak jos, aukščiausia temperatūra užregistruota Šilutėje.
„Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas naujas kovo 29-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Šilutėje oras sušilo iki 17,8 laipsnio“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė tarnyba.
Anot jos, tai jau 13-as aukščiausios oro temperatūros rekordas šiais metais.
Šiltos dienos laukiama ir sekmadienį. Tarnybos duomenimis, dieną oro temperatūra šils iki 12–17 laipsnių, vakariniuose rajonuose – iki 6–11 laipsnių šilumos.
Apklausa: kas dešimta sukčių auka nesikreiptų pagalbos
Nors daugelis gyventojų žino, kad tapus sukčiavimo auka reikia informuoti savo banką ir policiją, kas dešimtas bandytų susitvarkyti savarankiškai arba nieko nedarytų, rodo „Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Paklausti, ką darytų, jei taptų sukčiavimo auka ir prarastų savo pinigus, daugiausia respondentų nurodė, jog kreiptųsi į policiją (82 proc. lietuvių, po 79 proc. latvių ir estų) ir į savo banką (63 proc. lietuvių, 79 proc. latvių ir 61 proc. estų). Dar 11 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų nurodė, jog svarstytų kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o kas dešimtas kreiptųsi pagalbos į teisininką.
Savo ruožtu 5 proc. latvių ir lietuvių bei 6 proc. estų apklaustųjų nurodė, kad sprendimų ieškotų internete ir bandytų susitvarkyti savarankiškai, o 6 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų kreiptųsi patarimo į artimuosius. Aktyviausiai artimųjų pagalbos prašytų 18–29 m. amžiaus grupės respondentai Lietuvoje (14 proc.).
5 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 7 proc. estų teigė, jog nieko nedarytų, jei prarasta suma būtų nedidelė. Tarp šios grupės Lietuvos respondentų ypač išsiskiria 60–74 m. amžiaus asmenys – jokių veiksmų nesiimtų 9 proc.
„Viena vertus, apklausos rezultatai džiugina, nes žmonės supranta, kad tapus sukčiavimo auka, pirmiausia reikia pranešti policijai ir bankui. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo didesnis šansas, kad pavyks sugauti nusikaltėlį ir užkirsti kelią didesnei žalai. Tačiau neramina, kad kas dešimtas bandytų susitvarkyti pats arba išvis nutylėtų apie nusikaltimą, ypač, kad taip daugiausia elgtųsi vyresnio amžiaus gyventojai, kurie itin dažnai tampa sukčių aukomis“, – pranešime spaudai sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Paklausti, ar pasidalintų savo asmenine patirtimi tapę finansinio sukčiavimo auka, kad padėtų to išvengti kitiems, trečdalis respondentų (34 proc. lietuvių, 35 proc. latvių ir 32 proc. estų) tai darytų viešai socialiniuose tinkluose ar kitose grupėse. Dar trečdalis (37 proc. lietuvių ir latvių, 32 proc. estų) tai darytų tik su artimais žmonėmis, kas penktas (19 proc. lietuvių ir estų, 16 proc. latvių) sutiktų savo patirtimi dalintis tik anonimiškai. Po procentą apklaustųjų teigė, jog niekam apie tai nepasakotų, o paklausti kodėl, įvardija gėdą.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų spalį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
ELTA primena, kad Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų buvo pasirašytas memorandumas, juo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Anot jo, 2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.
Memorandumas dėl kovos su sukčiavimu pasirašytas tarp Generalinės prokuratūros, policijos, Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir kitų institucijų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
