Dabar plačiai diskutuojama apie neleistinų medžiagų naudojimo skandalą žirgų ristūnų sporte, kur itin svarbi žirgo ištvermė. Apie tai pakalbinome mūsų rajone žirgus treniruojantį profesionalą Liną Balčiūną. Anksčiau Anglijos karalienės Elžbietos II lenktyninius žirgus treniravęs L. Balčiūnas turi ką pasakyti. „Anglijoje treneriams yra didžiulė gėda, jei tyrimų metu surandama neleistinų medžiagų. Tai labai didelė negarbė“, – tvirtina L. Balčiūnas.
Anglijoje į tai žiūrima labai rimtai
Linas pasakoja, kaip tiriami žirgai Anglijoje, kur, anot jo, į viską labai rimtai žiūrima, kadangi priziniai fondai – didžiuliai, tad labai kruopščiai testuojami žirgai. „Kiekviename bėgime yra testuojamas žirgas – laimėtojas ir papildomai dar pasirenkamas kitas žirgas – bet kuris žirgas. Lenktynių dieną būna 10–12 bėgimų. Ten lenktynės vyksta kiekvieną dieną“, – pastebi jis. Skaičiuoja, kad ir jo treniruoti žirgai Anglijoje tokiose procedūrose dalyvavę bent dešimt kartų. Paaiškina ir pačią procedūrą: „Kai žirgas atbėga pirmas, tai, aišku, nuostabus jausmas: eini, nubalnoji, kol kas iš teisėjų rato neišeini. Paskui paskelbiama, kad galima žirgus vesti prižiūrint veterinarams (budinčių veterinarų paprastai būna daug). Po žirgo atvedimo prisistato apsauga, paskui jį eina į specialius gardus, kurie tam yra paruošti – iškloti nauju kraiku. Į tokį gardą įvedamas žirgas, uždaromas. O juk žinote, naujoje vietoje, naujas kraikas, ir – žirgas paprastai nusišlapina, taip greit paimami mėginiai. Viskas vyksta stebint žirgo prižiūrėtojui – žirgo prižiūrėtojas pasirašo, kad stebėjo procedūrą. Pasirašo ir veterinaras, kuris ėmė mėginį. Užplombuojama ir įdedama į dėžę. Kraujas imamas ypatingu atveju, jei nepaimamas šlapimas“. Be to, atitinkamos tarnybos gali ateiti į žirgyną bet kada ir patikrinti pildomus veterinaro užrašus.
Būtina labai daug išmanyti
„Turi būti labai atsakingai pildomi veterinaro užrašai, kokie buvo vaistai duoti“, – sako. Pateikia pavyzdį iš savo patirties: žirgas gavo nedidelę traumą ir vietinis veterinaras siūlė suleisti vaistų nuo skausmo, o kraujyje tokie vaistai išlieka pusę metų. Stimuliuojančių medžiagų gali likti po gydymo. „Tad turi labai gerai išmanyti šituos dalykus, kad išvengtum nesusipratimų“, – atkreipia dėmesį. Linui itin patiko vienos veterinarės patarimas: jei jauti, matai, kad žirgui kažkas ne taip, serga, negaluoja – palik jį ramybėje, nevežk į varžybas ir lauk, kol išgis. „Jei yra abejonių, geriau nevažiuoti į varžybas. Geriau vienas žingsnis atgal, nei vėliau penki“, – taip mano ir Linas.
Žirgai taip pat neturėtų būti šeriami įvairiais priedais papildytais pašarais, dirbtinai didinančiais jų fizinį ištvermingumą, pajėgumą (tai žmonių sporte vadinama dopingu). Lietuvoje, įtariama, kad pašaruose, skirtuose žirgams, yra dedama pernelyg daug stimuliuojančių medžiagų, nors gamintojai tai griežtai neigia, tikindami, kad jokių neleistinų medžiagų jų produkcijoje nebūna. Linas sako, kad žirgams skirtus pašarus naudoja jau 15 metų, o ir visa Lietuva juos žirgams naudoja, tačiau norint nustatyti, ar pašaruose nėra pernelyg daug neleistinų medžiagų, turi dalyvauti ir žirgininkai, ir gamintojai.
Varžybos privalo būti labai gerai organizuotos. „Atvykėliams į varžybas gardai turi būti idealiai paruošti – net garde žirgas gali kažką palaižyti ir, paėmus mėginius, bus aptikta. Niuansų – daug“, – sako pašnekovas.
„Todėl į viską privaloma labai rimtai žiūrėti“, – dar kartą pabrėžia L. Balčiūnas.
