Daugų centre, tarp bažnyčios ir kapinių, name, esančiame kultūros paveldo teritorijoje, nuo 1999 metų gyvena iš Vilniaus atsikėlęs Romas Seilius su daugiške žmona Živile. Linksmi, visuomeniški, aktyvūs daugiškiai: Živilė dainuoja Daugų ansamblyje „Vėrinys“, dzūkų tarme veda renginius, Romas vairuoja miškovežį. Kartu abudu rekonstruoja savo namą.
Pora užaugino sūnų Arną, kuriuo labai didžiuojasi. „Didžiausias mūsų gyvenimo uždavinys buvo užauginti darbštų, tvarkingą sūnų. Dabar telieka sulaukti anūkų, kuriuos be galo lepinsime“, – šypsosi Živilė. Šiuo metu Arnas atlieka privalomąją karinę tarnybą.
Pora jau senokai tvarko įsigytą sodybą, esančią kultūrinio paveldo teritorijoje, todėl darbai juda gana lėtai: būtina derinti įvairius leidimus ir projektus. Šiemet planuoja apšiltinti namą, o kitąmet – sutvarkyti ūkinį pastatą ir aplinką. Sutuoktiniai atviri – planų daug, bet darbų pabaigos dar nematyti. Tačiau idėjų ir motyvacijos Živilei ir Romui Seiliams tikrai netrūksta. Namą jie rekonstruoja patys, nesamdydami pagalbininkų. „Rekonstrukcija – tai iššūkis sau, o savo rankomis sukurtas darbas – brangesnis ir širdžiai mielesnis“, – sako jie. Todėl porai teko domėtis, mokytis ir išbandyti įvairius statybos darbus patiems. Živilė atkakli – jei sugalvoja idėją, nepasiduoda, kol jos neįgyvendina. Mokytojais pora vadina gyvenimo patirtį, interneto platybes ir juos supusius žmones – tėvus ir senelius. Be to, Živilė ir Romas labai džiaugiasi namo vieta tarp Daugų bažnyčios ir kapinių, jiems ši rami vieta yra unikali ir išskirtinė.
Kai nerekonstruoja namo, Romas sėda prie miškovežio vairo. Vyro stalčiuose yra daug įvairių mokslų ir kursų pažymėjimų: elektriko, automobilių mechaniko, šaltkalvio, staliaus. „Esu baigęs ir krovimo kranu bei stropuotojo kursus“, – pasakoja Romas. Jis džiaugiasi darbu Dzūkijos miškuose, nes darbas dinamiškas, be monotonijos, be to, džiugina lankstus darbo grafikas, o alga irgi negalima skųstis. Kartais tenka vykti ir toliau – miškovežį yra vairavęs net iki Latvijos. Romas baigęs Daugų technologijos ir verslo mokyklą bei Alytaus profesinio rengimo centrą. Živilė taip pat mokėsi tuometiniame Daugų technikume, o Alytaus kolegijoje įgijo buhalterinės apskaitos specialybę.
Jau septynerius metus Živilė dainuoja Daugų ansamblyje „Vėrinys“. Viskas prasidėjo dar mokantis Daugų technologijos ir verslo mokykloje. „Mūsų klasė buvo dainuojanti, šokanti, visada padėdavome kultūros renginiuose. Vėliau ansamblio vadovė Ilona Zapolskienė pakvietė prisijungti prie „Vėrinio“. Taip ir pradėjau dainuoti“, – prisimena Živilė. Moteris pozityvi, linksma, drąsiai priimanti iššūkius. O jei jų trūksta, susikuria pati. „Penkerius metus dirbau pašte, pažinau daugelį Daugų seniūnijos kaimų ir jų žmones. Aplankiau vietas, į kurias retas užsuka. Anksčiau kartodavau, kad su vaikais dirbti nemoku, bet dirbu Rimėnų vaikų dienos centre. Man įdomu pasitikrinti, ar galiu perlipti per save“, – pasakoja moteris. Paklaustas, ar sunku būti šalia tokios nenuspėjamos žmonos, Romas šypsodamasis atsako: „Nepaprastai. Reikia visada būti pasiruošus viskam.“
Živilė taip pat veda renginius dzūkų tarme, kurios, kaip pati sako, net nebando slėpti. „Kiti žmonės pastebi, kad mano kalboje labai girdisi dzūkavimas. Tiesa, prieš kiekvieną renginį jaučiu nemažą jaudulį“, – prisipažįsta ji.
Bendruomeniški sutuoktiniai pastebi, kad šiandien žmonės vis rečiau bendrauja gyvai, lankosi renginiuose. „Per daug laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose ir vis mažiau nori susitikti. Švietimo sistema taip pat neskatina įsitraukti į bendruomeninę veiklą, todėl vaikai tampa pasyvūs, nejaučia bendrystės, jiems niekas neįdomu. O jaunystėje suformuoti įpročiai lieka visam gyvenimui“, – įsitikinę Živilė ir Romas.
