Baigiasi vasara, nenumaldomai artėja šildymo sezonas, kuris mūsų piniginei nieko gera nežada. Gyventi šiltai ir pigiai, ko gero, nebepavyks niekam: sparčiai brangsta malkos ir kitoks biokuras, nuosavus namus besišildantiems elektra naujienos irgi nekokios. Nėra kuo džiaugtis ir besišildantiems centralizuotai: bendrovės „Lazdijų šiluma“ šilumos direktoriaus Remigijaus Aleksandro Viniarsko balse nedaug optimizmo.
Niekas nežino, kokia žiema mūsų laukia. Tačiau jau dabar aišku, kad šildymo kainos kils. Trumpai tariant, pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui daro didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Dujų ir biokuro kainos priklauso nuo pasaulinių kainų rinkoje.
Šildymo kainos kils
Šildymo kainos skirtingose savivaldybėse yra nevienodos, nes šiluma gaminama skirtingais būdais. Vienos naudoja daugiau gamtinių dujų, kitos – biokuro. Taigi, kainos kilimas priklauso nuo šių žaliavų kainos rinkoje. Lazdijuose centralizuota šiluma gaminama naudojant biokurą.
Paprašytas pateikti artėjančio šildymo sezono prognozes bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktorius R. A. Viniarskas gerų naujienų neturi. Jis teigė, kad šildymo kainos priklausys nuo biokuro kainos rinkoje pokyčių.
„Šilumos kaina susideda iš dviejų dalių – pastoviosios dalies, kurią nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ir kintamosios, kuri priklauso nuo kuro bei elektros kainos rinkoje. Mes esame biokuru apsirūpinę visai žiemai, tačiau už jį mokėjome 30 proc. brangiau nei anksčiau. Taip pat nežinome, kokie bus elektros kainų pokyčiai, todėl sunku pasakyti, kaip šį sezoną keisis šilumos kaina. Aišku tik tiek, jog ji didės“, – sakė R. Viniarskas.
Jis teigė pasigendąs aiškios valstybės pozicijos šilumos kainų klausimu. Jo nuomone, jei valstybė lanksčiai pažiūrėtų į kuro įsigijimo klausimą, būtų galima pigiau jo įsigyti.
„Dabar biokurą perkame biržoje, mokame nemažus pinigus. Jei mums, smulkiems šilumos gamintojams, būtų leidžiama pirkti kurą tiesiai iš miškų urėdijų, tai būtų pigiau. Žinoma, prieš tai urėdijas tektų aprūpinti technika biokurui gaminti“, – sakė R. Viniarskas.
„Lazdijų šilumos“ vadovas primena lazdijiečiams, turintiems įsiskolinimų už šilumą, kad jie iki naujojo šildymo sezono skolas padengtų.
„Akivaizdu, jog ateinančią žiemą šiluma brangs, jei senų skolų nepadengsite, susidarys naujos, bus sunku jas suvaldyti. Labai nemalonu, kai šios problemos keliasi į teismą“, – kalbėjo R. A. Viniarskas.
Viskas pabrango
Nuosavi namai dabar šildomi įvairiai: vieni tradiciškai – malkomis, pjuvenų ar durpių briketais, kituose, moderniuose, įrengtas geoterminis šildymas ar šilumos siurbliai oras-oras ar oras-vanduo. Tačiau šiuolaikiškos šildymo sistemos neapsieina be elektros, o pastarosios kainos pakilo daugiau nei dvigubai, nors ir laikinai gaunant valstybės kompensaciją. Net ir įsirengusiems šiuolaikiškiausias šildymo sistemas neišvengiamai teks plačiau atverti piniginę.
Didžioji dalis nuosavų namų iki šiol kūrenama biokuru – medžio granulėmis, briketais ar malkomis. Toks namų šildymo būdas iki šiol buvo pigiausias. Deja, pastaraisiais mėnesiais biokuro kainos šoktelėjo net kelis kartus. Pernai vasarą 10 kub. metrų mišrių malkų galima buvo nusipirkti už 300 eurų, šiemet už tokį pat kiekį gali tekti suploti 500 eurų ar net daugiau, juolab, jog malkų pardavėjų ženkliai sumažėjo.
Smarkiai pakilo ir medžio briketų kainos. Briketų padėklą (960 kg) ankstyvą pavasarį galima buvo nusipirkti už 125 eurus.
Dabar „Senukuose“ už toną bet kurios rūšies pjuvenų briketų teks mokėt 429 eurus. „Moki-veži“ internetinėje parduotuvėje medžio pjuvenų briketų kainos svyruoja nuo 476 iki 443 eurų už toną. Beržo, kietmedžio ir lapuočių briketais prekiaujama ir elektroninėje „esaurida“ parduotuvėje. Padėklo (960 kg) beržo briketų kaina – 420, kietmedžio – 425, lapuočių – 415 eurų.
„Dzūkų žinių“ informacija