Profesijų, požiūrių, amžiaus ir patirties įvairovė – ne trūkumas, o privalumas ieškant geriausio sprendimo įvairiose srityse. Alytaus rajono savivaldybės taryba, spręsdama klausimus, susijusius su gyventojų sveikata, socialine parama, turi į ką kreiptis profesionalios nuomonės. Joje gyventojams atstovauja trys gydytojai, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, su kuriais kalbamės apie darbą taryboje, pokyčius rajone ir geriausias dovanas.
Rinkėjai pas šeimos gydytoją ateina patys
Jūratė OVERAITYTĖ-JAKUBAVIČIENĖ, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė.
– Ne vieną kadenciją dirbate savivaldybės taryboje. Į ją pirmą kartą buvote išrinkta 2007 m. Kas pasikeitė rajone per šį laiką sveikatos ir socialinėje srityse? Kokios naujovės reikšmingos rajono žmonėms?
– Per 15 metų daug kas pasikeitė sveikatos ir socialinės apsaugos sferose. Medicininių paslaugų prieinamumas pirminėje grandyje pagerėjo. Rajone stiprinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos: pradėjo veikti mobiliosios ambulatorijos, kuriose dirba šeimos gydytojai ir odontologai, taip pat pacientams palengvinama ambulatorinė slauga namuose, vykdyta dantų protezavimo ir vykdoma priklausomybės ligų mažinimo programa.
Kasmet atnaujinama medicininė įranga Pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) ir Greitosios medicinos pagalbos stotyje, skiriamos lėšos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įrangai atnaujinti.
Gerinamos ir pačių medikų darbo bei paslaugų gyventojams teikimo sąlygos: atnaujintas PSPC pirmasis aukštas, įrengti modernūs gydytojų kabinetai, statoma nauja ambulatorija Miroslave. Baigiama projektuoti ir bus statoma nauja ambulatorija Simne, kartu įsikurs Greitosios medicinos pagalbos stoties punktas ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinys.
Socialinės apsaugos srityje gyventojams padeda ir valstybė, ir savivaldybė. Svarbu tai, kad didėja išmokos socialinėms paslaugoms, padidintos socialinės pašalpos nepasiturintiems. Savivaldybė papildomai skiria paramą vaikų globėjams, piniginę išmoką šeimai, gimus vaikui, socialinę paramą mokiniams ir studentams, vienkartinę pašalpą sunkiomis ligomis sergantiems. Savivaldybė finansuoja asmens higienos priežiūros paslaugas, kurias teikia bendruomenės, neįgaliųjų organizacijų veiklą.
– Daug metų dirbate Simno ambulatorijoje šeimos gydytoja. Ar pacientai patenkinti rajone teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis? Dėl ko dažniausiai sulaukiate nusiskundimų ar priekaištų, ir kaip tokiais atvejais žmogui gali padėti savivaldybė?
– 24 metus dirbu Simne, tačiau iš pacientų didelių priekaištų negaunu. Aktualiausia gyventojams – ilgos eilės pas gydytojus planiniam apsilankymui dėl vaistų išrašymo, profilaktinio patikrinimo, medicininių pažymų išdavimo.
Alytaus rajone savivaldybė daug metų vykdė dantų protezavimo programą, šiuo metu eilių nėra. Svarbu, kad Alytaus rajono savivaldybė ir toliau rastų lėšų naujiems sveikatos priežiūros projektams, nes tai gerina medicinos paslaugų kokybę.
– Kokie savivaldybės, PSPC sveikatos priežiūros projektai, Jūsų nuomone, labiausiai pasiteisino, pagerino sveikatos priežiūros kokybę?
– Išskirčiau projektą „Integrali pagalba namuose“, kurį įgyvendinant vykdoma ambulatorinė slauga paciento gyvenamojoje vietoje. Taip pat pasiteisino ir neseniai įgyvendintas „mobiliosios poliklinikos“ projektas, kai atvažiuoja ambulatorija ant ratų, teikiamos šeimos gydytojo ir odontologo paslaugos.
– Pastaraisiais metais medikams buvo nemažai iššūkių. Kaip pavyko su jais susidoroti? Kiek šiose situacijose medikams padėjo savivaldybė ir jos taryba?
– Taip, nemažai iššūkių buvo ir dėl COVID pandemijos, ir dėl per valstybės sieną užplūdusių nelegalių migrantų. Dalis jų laikinai buvo apgyvendinti Simno seniūnijoje, Verebiejų kaime. Alytaus rajono savivaldybė ir PSPC abiem atvejais operatyviai sudarė priemonių planus, todėl ir COVID-19 pandemija buvo suvaldyta gerai, ir nelegaliems migrantams suteikėme būtinąją pagalbą.
– Gyvendama Simne, dalyvaujate renginiuose, bendruomenės veikloje, esate arti ne tik savo pacientų, bet ir savo rinkėjų. Ko žmonės labiausiai tikisi iš politikų, kokios pagalbos prašo Jūsų? Ar visada pavyksta padėti?
– Taip, gyvenu Alytaus rajono pakraštyje (juokiasi), bet dalyvauju beveik kiekviename rajono renginyje. Ir nieko nėra geriau, kai betarpiškai galiu bendrauti su žmonėmis, iš jų pačių išgirstu visus džiaugsmus ir problemas. Pokalbių temos būna įvairios. Žmonėms visada yra svarbios socialinės problemos, išmokos, vaiko pinigai, prieinamumas pas gydytojus specialistus, net autobusų grafikas – ir tai svarbu. Išsiaiškinus konkrečią situaciją, lengviau perteikti problemos esmę savivaldybės vadovams ar seniūnams, kartu su jais ieškoti geriausių sprendimų. Visada ir visiems padėti neįmanoma. Ne viskas nuo savivaldybės tarybos ir administracijos priklauso. Gyventojai tai irgi turi suprasti ir priimti realybę tokią, kokia ji yra.
– Kas yra geriausia dovana gydytojui ir kas – geriausia dovana politikui?
– Geriausia dovana yra paciento šypsena ir gera savijauta, o politikui – supratimas ir palaikymas.
Už darbą šioje kadencijoje parašytų gerą pažymį
Laura BIELIAUSKAITĖ-SVETLAUSKIENĖ, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja.
– Alytaus rajono savivaldybės tarybos nare esate išrinkta 2019 m., – ši kadencija yra pirmoji Jūsų darbo savivaldybės taryboje patirtis.
– Darbas savivaldybėje yra gerokai sunkesnis negu iš pradžių atrodė. Kiekvienas posėdis – didelė atsakomybė, kad priimami sprendimai būtų teisingi, atitiktų daugelio žmonių interesus. Dėl to tarp tarybos narių neretai įsiplieskia diskusijos, kartais klausimus tenka ir atidėti, kol bus ramiai rastas bendras sprendimas.
Savivaldybės taryboje dirba skirtingų partijų atstovai, tačiau nėra nė vieno tarybos nario, kuris nevertintų gyventojų pasitikėjimo ir nesistengtų jiems padėti. Tik vieni tarybos nariai galbūt labiau matomi viešumoje, kiti mažiau bendrauja su žiniasklaida, yra kuklesni. Manau, tai lemia asmeninės žmogaus savybės, bet politikas turi būti lyderis, tokia šios veiklos esmė.
– Kokius tarybos sprendimus išskirtumėte, kalbant apie gyventojų sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą? Ką reikėtų gerinti, tobulinti? Kokių priekaištų, padėkų savivaldybės valdžiai išgirstate iš savo pacientų?
– Komitete teko svarstyti ne vieną svarbų klausimą, iš jų išskirčiau asmeninio asistento ir slaugos paciento namuose plėtrą. Sunkiai sergantis ir namuose slaugomas ligonis yra didžiulė našta kitiems šeimos nariams, dėl to džiugu, kad priimami sprendimai padeda šias problemas spręsti, palengvina tiek ligonio būklę, tiek namiškiams tenkančią slaugos naštą.
– Jus dažnai sutinkame įvairiuose rajono renginiuose. Kai kurių žmonių teigimu, politikai į juos atvyksta, kad pasirodytų. Argi tikrai tik tiek?
– Renginiuose dalyvauju dažniausiai su šeimos nariais, ir mane dažniau pamatysite minioje, o ne priekinėse eilėse. Kas nori, tas pamato, o aš pati neturiu poreikio savęs demonstruoti. Mano nuomone, pastaruoju metu rajone organizuojami renginiai labai patrauklūs įvairaus amžiaus žmonėms, atvyksta daug žinomų muzikantų, atlikėjų, vyksta įdomios veiklos, todėl mielai juose lankomės ir lankysimės.
Taip, savivaldybės organizuojami renginiai yra būtent ta vieta, kurioje politikai gali pabendrauti su gyventojais, juos išklausyti. Žmonės visada gali prieiti prie bet kurio iš mūsų ir pasakyti, kas jiems rūpi, kokios pagalbos reikia, arba pasidžiaugti gerais
darbais. Manau, ir patiems gyventojams patinka tokie neoficialūs susitikimai su valdžios atstovais.
– Kodėl jauna moteris (kai tapote tarybos nare, buvote 34-erių), mama, medikė pasuko politikos link? Kokie Jūsų tikslai politikoje, kaip sekasi jų siekti?
– Save vertinčiau kaip veiklos žmogų, visada buvau aktyvi. Studijų metais buvau ir savo grupės bei studentų bendrabučio aukšto seniūnė, vakarais dar ir dirbau. Savo laiką ir žinias noriu išnaudoti maksimaliai. Eidama į politiką, norėjau konkrečiu savo indėliu, sprendimais prisidėti prie rajono žmonių, savo pacientų gerovės. Džiaugiuosi, kad savivaldybės taryba priėmė daug tokių – tiktai reikšmingų ir svarbių sprendimų.
Apie gyvenimą išgirsta iš savo pacientų, ir jie nesiskundžia
Antanas DAMKUS, Kaimo plėtros ir investicijų komiteto pirmininko pavaduotojas.
– Turite daug patirties tiek profesinėje, tiek politinėje veikloje. Gydytojai, tapę politikais, retai atsisako profesinės karjeros, o Jūs ar gydytojo profesiją iškeistumėte, pavyzdžiui, į savivaldybės mero arba Seimo nario postą?
– 1990 m. kandidatavau į tuometę Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Praktiškai rinkimų kampanijoje negalėjau dalyvauti, nes gana sunkiai susirgau po tėvuko laidotuvių. Tuomet salės, kuriose susitikdavome su rinkėjais, buvo nešildomos. Iki šiol apgailestauju, kad nepavyko tapti signataru, tačiau puiku, kad Atkuriamasis Seimas tai padarė ir be manęs. Jeigu tada ar vėliau būčiau tapęs Seimo nariu, gydytojo profesiją vis tiek stengčiausi išsaugoti, nes giliai širdyje žinau: visų pirma aš esu gydytojas, o tik paskui – politikas. Tarybos nariu esu renkamas nuo Nepriklausomybės atkūrimo, išskyrus 10 metų, kai teko dirbti Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi.
– Kaimo plėtros ir investicijų komiteto darbas atsakingas ir svarbus, esate pirmininko pavaduotojas. Kokie darbai prisideda prie rajono plėtros?
– Dauguma tarybos priimtų sprendimų tiesiogiai ar netiesiogiai tarnauja rajono plėtrai. Ji vyksta visose srityse. Vien pernai savivaldybė įgyvendino 38 įvairių sričių investicinius projektus. Jeigu atsigręžtume dešimt metų atgal, netgi pakaktų ir pastarųjų ketverių metų, tai tikrai pamatytume akivaizdžius pokyčius: didesnis gyventojų užimtumas, aktyvesnė kaimo bendruomenių veikla, daugybė asfaltuotų kelių, reguliariai lyginamų žvyrkelių, atlikta daug melioracijos darbų. Visa tai palengvina žmonių gyvenimą, kuria geresnę jo kokybę. Svarbu mūsų rajonui žemės ūkis, todėl nuolat bendraujama su ūkininkais, jiems skiriama parama. Labai svarbu, kad ūkiai modernėja, randasi naujų ūkininkų bei auginančių retas kultūras.
Nemažai padaryta diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius, tausojant aplinką 13-oje rajono įstaigų ir visuomeninių organizacijų, padedant savivaldybei, įrengtos saulės elektrinės, gyventojams kompensuojamos išlaidos keisti senus šildymo katilus, nuotekų įrenginius.
Gerėja švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros įstaigų aplinka. Negaliu nepasidžiaugti, kad Miroslave statoma nauja ambulatorija. O kokia puiki naujovė – šiais metais pradėjusios veikti mobiliosios ambulatorijos ir mobilusis odontologo kabinetas. Žodžiu, darbų ir projektų, kurie didina pridėtinę vertę, tikrai daug, o kad čia gera gyventi, patvirtina naujakuriai. Jų vaikams Miroslave netgi teko įsteigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes.
– Jūs dirbate šeimos gydytoju Miroslavo ambulatorijoje, tad tikrai žinote, ko reikia rajono žmogui, kad jis jaustųsi gerai, kad galėtų save realizuoti tiek jaunas, tiek garbaus amžiaus gyventojas. Ką sako Jūsų pacientai, žinodami, kad esate ir vietos valdžios atstovas?
– Karjeros pradžioje nemažai metų dirbau anesteziologu-reanimatologu. Šiame darbe pirmiausia kildavo paciento gyvybės ar mirties klausimas, apie paciento savirealizaciją nebūdavo ir kalbos. Nuo 1990 m. dirbu šeimos gydytoju Miroslavo ambulatorijoje ir PSPC Alytuje. Gydytojo darbas sunkus, bet kartu ir nuostabus tuo, kad per dieną artimai pabendrauji su daugybe asmenybių, jauti charakterių įvairovę, pasitenkinimą, kai pavyksta žmogui realiai padėti.
Ko reikia mums visiems, kad būtume laimingi? Pirma sąlyga, reikalinga kiekvieno žmogaus savirealizacijai, – gera sveikata. Tiek fizinė, tiek psichinė. Be jos negalima kalbėti apie kitas sąlygas, kurių yra daugybė: tai ir galimybė dirbti mėgstamą darbą, materialinis ir finansinis saugumas, geras vertinimas visuomenės akyse ir šeimos rate, ir t. t.
Garbaus amžiaus žmonėms šių visų sąlygų visuma dar svarbesnė, nes šiame amžiuje žmogaus galimybės, deja, senka. Lietuvoje dar reikia labai daug ką nuveikti, kad vyresnio amžiaus gyventojai jaustųsi vertinami, turėtų pakankamai jėgų ir resursų mėgstamoms veikloms, galėtų džiaugtis ramia ir oria senatve. Manau, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba šioje srityje jau daug nuveikė. Alytaus rajone iš tikrųjų gera gyventi, aš tai girdžiu iš savo pacientų, kaimynų. Man tai – ne šūkis, o gyvenimo realybė.
Ateities uždavinys – ir toliau gerinti tiek jaunų, tiek garbaus amžiaus žmonių poreikius ir savirealizacijos galimybes.
– Dalyvaujate Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikloje. Rajone visuomeninių organizacijų, kaimo bendruomenių veiklą iš dalies finansuoja savivaldybė. Kokią matote tokių organizacijų ateitį, ar jų veikla kaimo bendruomenėms liks svarbi?
– Taip, esu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos narys. Kažkada teko būti ir šios organizacijos Alytaus komiteto pirmininku. Svečiuodamasis Norvegijos ir Vokietijos Raudonojo Kryžiaus organizacijose, su pavydu stebėdavau jų savanorių gausą. Ten aktyviai darbuojasi dešimtys tūkstančių savanorių. Tuo metu Lietuvoje dirbo tik apie porą šimtų savanorių, ir tie patys būdavo etatinių darbuotojų giminės ar draugai. Maniau, kad to priežastis – neaktyvi posovietinė mūsų visuomenė, bet pastarieji metai su COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad mūsų žmonės – ne blogesni už vakariečius. Šiuo metu Lietuvos Raudonasis Kryžius jau turi daugiau kaip 16000, vien Alytuje – per 800 savanorių, kurie popierines programas paverčia realybe. Raudonojo Kryžiaus organizacija vykdo platų humanitarinio pobūdžio programų spektrą – daug metų dirba su priklausomybę nuo narkotikų turinčiais žmonėmis, registruoja Ukrainos karo pabėgėlius, daro kitus gerus darbus.
Alytaus rajono kaimo bendruomenių veikla tapo aktyvesnė, ji kuria tvirtesnius ryšius tarp kaimo gyventojų. Daug reikšmės turi aktyvus ir iniciatyvus kaimo bendruomenės pirmininkas. Šioms organizacijoms labai svari yra savivaldybės parama ir pagalba, iniciatyvų palaikymas. Manau, kad ateityje bendruomenių reikšmė kaimo gyvenime tik didės. Aš pats taip pat aktyviai dalyvauju savo kaimo bendruomenės veikloje.
– Esate vienas iš vyriausių amžiumi savivaldybės tarybos narių, ar Jums patinka, kad šioje taryboje yra nemažai naujų, jaunų politikų? Ar jaučiamas kartų skirtumas, konkurencija kai kuriais klausimais? Ir kas tokiais atvejais laimi – patirtis ar jaunystė?
– Į savivaldybės tarybą po paskutinių rinkimų atėjo nemažai jaunų politikų, kurie pasižymi veržlumu, iniciatyvumu, naujovių troškimu. Kartu su jais dirba ir vyresni, sprendimuose besivadovaujantys savo patyrimu tarybos nariai. Natūralu, diskusijų ir pasiginčijimo įvairiais klausimais turi būti, ir jų yra. Manau, kad jaunų ir vyresnių tarybos narių bendras darbas Alytaus rajono savivaldybę daro tik stipresnę, leidžia priimti labiau motyvuotus sprendimus, kurie reikalingi rajono žmonėms. Tokiu būdu laimi visi.
– Yra toks posakis – visiems geras nebūsi. Ką daryti savivaldybės tarybos nariui, kad būtų geras rinkėjams, kad žmonės juo tikėtų ir pasitikėtų?
– Na, taip – visiems geras nebūsi, nes ir žmonės skirtingi, ir jų gyvenimo supratimas kiekvieno kitoks. Kaip gydytojas, stengiuosi visiems būti geras, bent paguosti, patarti. Kai kurie pacientai keičia savo šeimos gydytojus, ieško stebuklingo daktaro, nors tokio nėra ir negali būti. Politikoje – tuo labiau, bet čia nereikia gražių žodžių nė patarimų, reikia tik konkrečių sprendimų, kurie ne visiems patinka. Žmonės savivaldybės tarybos narius renka 4-iems metams, po to gali pasirinkti kitus. Jeigu nori, kad tavim rinkėjai pasitikėtų, tiesiog turi dirbti – daryti ir tai, kas kartais atrodo nepopuliaru, bet po kurio laiko pasiteisina.
– Ačiū už pokalbį.
Parengė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius