Vydas Baravykas
Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys
Sakoma, kad politikoje nėra nei amžinų priešų, nei amžinų draugų – tik amžini interesai, tačiau kai išgirstu mūsų rinktą seimūną svarstant, jog būtina aptverti Lietuvos teritoriją tvora ir dar sustiprinti apsaugą, iškasti griovius, negaliu pritarti, nes pažįstami pagalvos, kad aš pats susipykau su protu. Negaliu pritarti ir tada, kai dėl energetikos rinkos liberalizavimo žymiai pakilus elektros kainoms, viena iš ministrių didžiausią dėmesį ruošiasi skirti… kosmoso užkariavimui.
Puikiai prisimename nelengvas diskusijas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įsigijimo. Prezidentė ir konservatoriai aiškino, kad, atjungus rusiškas dujas, jie mums nediktuos savo sąlygų, ir tuomet dujos atpigs. Negi tai buvo afera, kurios pavadinimas „Independence“?
Čia tik keletas pastebėjimų. Iš tiesų, darosi nejauku, juolab, kad didžiąją dalį savo klaidų valdantieji pateisina nepaprastąja padėtimi.
Neabejoju, kad jūs manęs paklausite, kodėl aš iš taip toli pradedu savo, kaip Alytaus rajono tarybos nario, ataskaitą. Neslėpsiu – savivaldybės taryboje mes esame koalicijoje su konservatoriais, nors didžioji dalis reikalingų sprendimų, kuriuos priima konservatoriai Lietuvos mastu, manęs netenkina. Vis dėlto miestų, rajonų savivaldoje viskas yra truputį kitaip. Čia tiek tarybos nariai, tiek savivaldybės administracija, meras susiduria su tikrove, su eilinių piliečių kasdienėmis problemomis, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Jeigu rajono meras taip kalbėtų, dirbtų ir mąstytų, kaip jo kolegos Seime, manau, kad gyventojai jo nerinktų.
Diskutuodami randame bendrus, mūsų rinkėjams tinkančius sprendimus
Aš į rajono savivaldybės tarybą esu renkamas ne vieną kadenciją, o ši – antra, kuomet dirbame koalicijoje kartu su konservatoriais. Pradžioje sulaukdavome priekaištų, buvo nelengva mūsų rinkėjams paaiškinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Vėliau nuomonės pradėjo keistis, pastebėjus, kad dalis rūpimų klausimų yra sprendžiami operatyviau, kad, būdami savivaldybės tarybos daugumoje, nors ir ne visuomet, bet diskutuodami randame bendrus, mūsų rinkėjams tinkančius sprendimus.
Mūsų tikslų padeda siekti ir antrą kadenciją savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbantis Socialdemokratų partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkas Virgilijus Pranskevičius. Gerai savivaldybės Viešajai bibliotekai vadovauja jos direktorius socialdemokratas Aivaras Vyšniauskas.
Manau, visiems suprantama, kad, nepriklausomai nuo to, kurios partijos atstovai esame, mes, rajono tarybos nariai, savivaldybės įstaigų darbuotojai, turime dirbti dėl gyventojų ir gyventojams. Ir, jeigu apie normalius piliečius sakoma, kad kiekvienas iš jų sudaro ištisą pasaulį, tai apie politikus tenka pasakyti, jog kiekviename iš jų susikerta keli pasauliai. Skirtingi ir prieštaringi pasauliai, tad kartais tų nesutarimų atsiranda.
Svarbus ir gyventojų aktyvumas. Daugiausia klausimų – dėl kelių tvarkymo
Kalbant apie tarybos nario darbą, ypač tai svarbu man, kad jis sekasi geriau tada, kai yra aktyvūs patys gyventojai, bendruomenės. Kai žmonės neduoda ramybės jų išrinktam tarybos nariui – skambina, bendrauja, kritikuoja, siūlo imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Aktyvių rinkėjų, tokių kaip Simno miesto gyventojai B. Jonynienė, L. Gvazdiovas, iniciatyva buvo surinkta apie 80 gyventojų parašų dėl Pavasario ir Jaunystės gatvių aplinkos sutvarkymo. Šią iniciatyvą palaikė ir rajono savivaldybės tarybos nariai Gintautas Radžiukynas, Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė, taip pat – savivaldybės administracija, meras. Šiuo metu gatvės jau išasfaltuotos, sutvarkyti šaligatviai. A. Marcinkevičienės iniciatyva buvo susitikta su Verebiejų kaimo gyventojais. Išklausius jų prašymą, surinkti parašai dėl Naujakurių gatvės sutvarkymo. Darbai taip pat jau atlikti.
Sulaukus skambučio iš S. Jonyno dėl Simno kapinių, kurias po liūčių užtvindo vanduo, su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju V. Pranskevičiumi nuvykome į vietą. Susitikome su gyventojais, išklausėme jų pasiūlymų, kaip būtų galima šią problemą spręsti. Savivaldybės administracija operatyviai ėmėsi veiksmų.
Negaliu nepasidžiaugti ir tuo, kad prieš trejus metus susitikime su Mieliūnų kaimo gyventojais jų išsakytas, po to ir raštu pateiktas prašymas dėl Mieliūnų–Pocelonių kelio jau įvykdytas, kelias sutvarkytas, išasfaltuotas.
Susitinkant su rinkėjais daugiausia klausimų keliama dėl kelių tvarkymo. Gerai, kad meras Algirdas Vrubliauskas, administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, tarybai svarstant biudžetą, palaikė tarybos narių siūlymą kuo daugiau lėšų skirti šiems darbams. Tačiau gaila, kad tvarkos apraše „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams, paskirstymo ir naudojimo“ išeliminuota galimybė tarybos nariui teikti siūlymą dėl kelių tvarkymo pačiai savivaldybės administracijai. Numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys prašymus dėl kelių tiesimo ar taisymo teikia seniūnijoms. Prieš priimant sprendimo projektą Nr. K40-119 man nepasisekė įrodyti kolegoms, kad tokia tvarka nėra gera. Vis dėlto, neabejoju, kad truputį anksčiau mano pateikti prašymai su gyventojų parašais dėl Alyvų g. 2 Miroslavo k. aikštelės išasfaltavimo prie mokytojų namo, dėl Medžiotojų g. Žiūkų k. Punios sen. kelio kapitalinio remonto bei kelio Ulyškiai–Venciūnai išasfaltavimo sulauks rajono vadovų pritarimo, ir jau bent šiuo atveju galėsime drąsiai žmonėms sakyti, kad jūs ir jūsų problemos mums rūpi.
Problema ilgai spręsta, bet išspręsta
Nemažai laiko ir pastangų teko padėti, gavus prašymą iš R. Jaciunskaitės ir jos šeimos, gyvenančios Miroslavo seniūnijos Obelijos kaime, dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo. Apsilankęs vietoje įsitikinau, kad gyvenimo sąlygos iš tiesų buvo blogos. Pati R. Jaciunskaitė yra gabi moksleivė, bet ji neturėjo normalių sąlygų ne tik pamokų ruošimui, bet ir normaliam poilsiui. Norėdamas padėti ir pats susidūriau su biurokratiniu požiūriu į klausimo sprendimą. Po eilės susitikimų su meru, administracija ir pačios R. Jaciunskaitės straipsnio spaudoje ledai pajudėjo. Tarybos sprendimu buvo nupirktas ir suremontuotas socialinis būstas, esantis tame pačiame Obelijos kaime. Nors šios problemos sprendimas užtruko porą metų, noriu padėkoti, kolegoms – tarybos nariams už supratimą
Savanoriai ir Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai Simne vis dar nepagerbti
Žinoma, ne visuomet pavyksta rasti bendrą kalbą su vadovais. Respublikoje prasidėjus gražiai iniciatyvai – įamžinti istorinius įvykius ir pagerbti Lietuvos savanorius bei Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, man teko dalyvauti tokiuose renginiuose. Grįžęs savivaldybės tarybos posėdžio metu pasiūliau, kad ir mums reikėtų apie tai pagalvoti. Mero potvarkiu buvau paskirtas darbo grupės 1919–1920 m. Simno valsčiaus savanorių ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierių įamžinimo Simno mieste vadovu, šios darbo grupės nariais paskirti Gintautas Radžiukynas ir Viešosios bibliotekos direktorius A. Vyšniauskas. Malonu, kad prie mūsų grupės prisijungė ir daug pilietiškų gyventojų. Tariu ačiū už išsakytas mintis Jonui Juravičiui, Simno klebonui Raimundui Žukauskui, kuris rado laiko ir kartu su grupės nariu G. Radžiukynu vyko pasidomėti į kaimyninį rajoną, nes savanorių įamžinimo lentos ten jau pastatytos. Taip pat teko konsultuotis pavardžių rašymo ir kitais klausimais su knygų „Vyties kryžiaus kavalieriai“ autoriumi Viliumi Kavaliausku. Savo mintis išsakė ir vienas iš Simno savivaldos kūrėjų, dviejų Vyčio kryžių kavalieriaus A. Zubrio anūkas R. Bogdanas.
Buvo nemažai svarstymų, kaip įamžinti Simno valsčiuje kovojusius savanorius ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierius. Ne kartą rinkosi ir posėdžiavo darbo grupė, dalyvaujant rajono architektui, administracijos darbuotojai, aktyviems Simno gyventojams. Darbo grupei priėjus vieningos nuomonės dėl vietos ir formos savanoriams ir Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams įamžinti, deja, darbas tuo ir baigėsi. Ar neliko paminklinėms lentelėms pinigų, ar grupės vadovas ne tos partijos narys – neaišku. Pradžioje pažadų girdėjome ir iš administracijos, ir iš mero. Tikriausiai jie dar mąsto, nors jau praėjo beveik dveji metai. Kol vadovai mąsto, gyventojai laukia. Tik čia norėčiau priminti, kad tiems, kurie ilgai mąsto apie tai, kaip daryti žmonėms gera, gali nelikti laiko būti geriems. Todėl manau, kad būsiu išgirstas, ir atminimo lentos savanoriams bei Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams Simne atsiras.
Posėdžiai greičiau baigtųsi, jeigu Baravykas mažiau klausinėtų
Kalbant apie darbą taryboje, kartais išgirstu iš bendrapartiečių ar kolegų tarybos narių priekaištų, kad tarybos posėdžiai greičiau baigtųsi, jeigu Baravykas mažiau klausinėtų. Aišku, kartais ir pats pasijaučiu nepatogiai, kai, uždavus klausimą, jo ruošėjas nesugeba atsakyti. Tada ir kyla noras gilintis į teikiamus projektus, jų naudą rajono gyventojams. Žinoma, mano nuomonės ir to, ką galvoju apie tvirtinamą projektą, išsakymas kartais yra normaliai priimamas, bet kartais sulaukiu ir nepagrįstų priekaištų.
Ginti savo nuomonę ir sakyti savo tiesą, sakyti tai, ką galvoji, – nelengva. Matyt, tai paveldima, o gal – išmokstama. Mane visą gyvenimą to mokė tėvai, ypač mama. Grįžtant prie teikiamų svarstyti projektų, mano nuomone, visuomet jie gerai paruošti, aiškiai pateikiami, kai juos teikia Teisės ir vidaus administravimo skyriaus vedėja Erinija Perednikaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė, Turto valdymo skyriaus vedėja Jolita Gruzinskienė.
Nuostabus miestas su dar „nuostabesnėmis“ malkinėmis
Esu Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto narys, todėl man nerimą kelia dar nuo kolūkių laikų išlikę vandentiekio, nuotekų surinkimo vamzdynai. Jų priežiūra ir gedimų šalinimas kainuoja ne tik nemažus pinigus, bet gaištamas ir laikas. Todėl nespėjama sutvarkyti pasitaikančius gedimus administracijai priklausančiuose pastatuose. Gal šioms paslaugoms reikėtų skelbti konkursus, tuomet „Simno komunalininko“ įmonės darbuotojai sutaupytų laiko ir būtų galima atlikti projektinius trasų, šulinių priežiūros darbus, dėl ko būtų mažiau avarinių gedimų.
Labai gerai, kad buvo atkreiptas dėmesys į komiteto narių ne kartą išsakytas pastabas dėl asenizacinės ir hidrodinaminės mašinų įsigijimo. Nors nenaujos, šios mašinos nupirktos ir jau naudojamos. Sakyčiau, nemažai dėmesio skiriama nuotekų valymo įrenginiams. Tokie įrenginiai su kanalizacijos tinklais įrengti Krokialaukyje. Vykdomi darbai Kančėnuose, paruoštas projektas Simno miestui.
Nerimą kelia ir aplinkos tarša. Svarstant 2022–2024 m. savivaldybės strateginį veiklos planą, daug dėmesio buvo skiriama oro taršai, aplinkos kokybės gerinimui, bet tvirtinant šį planą posėdžio metu mano pasiūlymas dėl Daugų miesto liko neišgirstas. Manau, atėjo laikas priminti apie šį nuostabų miestą su dar „nuostabesnėmis“ malkinėmis ir pagalvoti visiems: tiek savivaldybės administracijai, tiek tarybos nariams, beje, ir patiems gyventojams, apie šiuolaikiškesnį miesto namų šildymą, numatant tam reikalingų lėšų.
Jeigu neišrinks, vis tiek stengsiuosi padėti žmonėms
Baigdamas norėčiau pastebėti, kad savivaldybės tarybos nario darbas įdomus, jeigu patinka bendrauti su žmonėmis, jeigu dėl žmonių problemų tu pats ne tik išgyveni, bet ir stengiesi padėti jas spręsti, nežiūrėdamas, ar esi tarybos daugumoje, ar mažumoje. Per daug nesijaudinu, dalyvaudamas rinkimuose, – išrinks mane į savivaldybės tarybą, ar ne, aš vis tiek stengsiuosi padėti žmonėms, dalyvaudamas bendruomenės veikloje, socialdemokratų taryboje, stengsiuosi būti pilietiškas.
Man gyvenime pasisekė, nes aš visuomet turėjau veikimo laisvę, kokiame darbe bedirbčiau. Žinoma, jaučiau, kad žmona, vaikai, netgi anūkai jaudinasi, jeigu man kažkas nepavyksta, nepasiseka. Vienas ar kitas nesėkmes stengiuosi pamiršti muzikuodamas, kartais – paprasčiausiai išvykdamas su draugais žvejoti ar medžioti. Abu su žmona mėgstam, kaip aš sakau, pasižmonėti, lankome teatrus, koncertus, išlikusius nuostabius dvarus, važiuojame į pajūrį arba tiesiog džiaugiamės nuostabia Lietuvos gamta, vaikais ir augančiais anūkais.