Dineta Babarskienė
Neįprastas renginys Sūduvoje, kuris sudomino ir mūsų kraštietes. Spalio 22 dieną į Sintautus Šakių rajone rinkosi verpėjos iš įvairių Lietuvos kampelių tam, kad sudalyvautų verpėjų konkurse „Sintautų vindas 2022“ ir pabūtų kartu, pasidalintų patirtimi bei, žinoma, linksmai pasivaržytų tarpusavyje. Dėl geriausio verpėjo vardo varžėsi 11 šio archajiško amato puoselėtojų. Tarp 11 konkurso dalyvių buvo net 3 mūsų kraštietės – Judita Urmanavičiūtė-Češkevičienė, jos dukra Sonata Češkevičiūtė ir žinoma tautodailininkė Danutė Juškienė. Tiesa, tarp 11 dalyvių buvo ir vienas vyriškis.
Kad verpėjams nebūtų liūdna, darbas eitųsi sparčiau, o žiūrovams įdomu būtų, Sintautų kultūros salėje šurmuliavo rankdarbių mugė, vyko gražūs mėgėjų meno pasirodymai. Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“, folkloro ansamblis „Ringauda“ (vad. Liuda Liaudanskaitė) per muziką pasakojo įvairiausias istorijas apie darbščias ir tingines verpėjas, o Marijampolės kultūros centro kantri muzikos grupė „Jovarai“ (vad. Albinas Venclovas) ant kojų pakėlė žiūrovus, net šokiai prasidėjo, paskui jau Paluobių kaimo teatras parodė pamokančią istoriją – spektaklį pagal K. Čiplio-Vijūno pjesę „Maušos karčiama“ (rež. Aida Demikytė).
O verpėjai dirbo išsijuosę, į ritmą ratelius suko. Gražu buvo žiūrėti į gausų būrį verpėjėlių iš visos Lietuvos, besisukančius verpimo ratelius. „Kiekviena verpėja buvo atsivežusi savo verpimo ratelį. Pasirodo, kad skirtingų Lietuvos regionų rateliai šiek tiek skiriasi vienas nuo kito“, – pastebi Danutė Juškienė.
Darbai ėjo kaip iš pypkės, sklido neįprasti ausiai garsai – verpimo ratelių dūzgimas, traškėjimas, dudenimas, kleketavimas. 11 ratelių-vindelių sukosi Sintautuose, 11 verpėjų džiugino akį ir širdį savo įgūdžiais: čia pat, žiūrovų akyse, vilnos kuodeliai virto gražiomis gijomis. Per 90 minučių reikėjo kokybiškai suverpti pundelį vilnos.
Verpėjų darbą vertino kompetentinga komisija – verpimo meistrė sesuo Evelina iš Marijos Vargdienių seserų vienuolijos, kuri atvyko iš Kauno su „talkininke“ samojedų veislės kalyte Mažyte, kurios vilną taip pat galima kuo puikiausiai verpti, o iš siūlų megzti šiltas pirštines, kojines, Nina Golovač, tautodailininkė, tautinio paveldo puoselėtoja iš Pabradės, ir Augenija Kasparevičienė, buvusi ilgametė Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.
Komisija vertino siūlą pagal nustatytus kriterijus, svėrė vilnos likutį. Paskelbė 5 prizines vietas. „Verpėjų verpėjo“ titulas atiteko Giedriui Uždraviui iš Gelgaudiškio. „Kol dešimčiai kitų konkurso dalyvių dar buvo verpti ir verpti, Giedrius jau sėdėjo ramus ir didelėmis daug sunkių darbų nudirbusiomis vyriškomis rankomis mezgė kojinę“, – sakė audėja, verpėja, šio renginio vedėja Rūta Mėta, kuri yra lankiusis ir Dzūkijoje, Lazdijuose dalyvavusi žygyje su žirgais. Kitos keturios prizinės vietos atiteko taip pat šaunioms verpėjoms: Agnei Miknevičiūtei iš Kauno, Jolantai Tamulienei iš Vilniaus, Reginai Martišienei iš Panovių ir Juditai Češkevičienei iš Lazdijų. Likusiems dalyviams buvo įteikti padėkos raštai. Kaip sakė Danutė Juškienė, Juditai vilnos liko tiek mažai, kad net svarstyklės vilnos likučio svorio parodyti negalėjo. „Labai mažai, na, visai mažai“, – tvirtino Danutė. Džiugu, kad kartu su mama Judita dalyvavo konkurse ir jos dukra. Jų šeimoje puoselėjamos gražios tradicijos, perduodamos karta iš kartos. Tautodailininkė Danutė Juškienė dar ir savo mezginius, siūlus, dažytus augalais, buvo atvežusi parodyti, be to, ir pati verpė. „Tik štai bėda nutiko: mano vindelis sugedo, tai kol pataisėme, užtruko. Net komisija pagelbėjo man. Kol taisėme, mano kolegės gerokai aplenkė mane, tačiau nė kiek nesigailiu, kad dalyvavau. Man labai patiko šis konkursas. Ir kitais metais dalyvausime būtinai“, – pasakojo kupina entuziazmo ir geros nuotaikos D. Juškienė.
Po renginio visos verpėjos buvo skaniai pamaitintos kugeliu, kad, kaip sakė renginio organizatoriai, jėgas atgautų ir namo keliautų ne urzgiančiais pilveliais. „Gyvuokite, puoselėkite ir džiaukitės verpimu!“ – linkėta verpėjoms ir nesakyta sudie, sakyta iki pasimatymo kitais metais.