Luksnėnų kaime (Alytaus seniūnija) sulčių spaudyklą prieš 30 metų atidaręs Algis Naruševičius „išaugino“ ją iki šeimos verslo, dabar tėvo patirtį perima sūnus.
O viskas prasidėjo nuo to, kad patys norėjo išsispausti sulčių. „Nuvežėme obuolių pas žinomus sulčių spaudėjus, bet pamačiau, kad, taip sakant, neapsimoka, geriau patiems pasidaryti spaudyklą – savo poreikiams“, – tokią verslo pradžią prisimena sulčių spaudyklos įkūrėjas.
Taip pamažu atsirado paties A. Naruševičiaus sumeistrauti įrengimai, kuriuos jis kasmet vis patobulina. Sako, jog verslas iš pradžių buvęs primityvus, mažos patalpos, paprasti mechanizmai, tad ir spausdavo sultis tik sau, dar – draugams, kaimynams.
Sulčių spaudimo sezonas prasideda rugsėjo mėnesį. A. Naruševičius sako, kad dabar klientai kartais ir gerokai anksčiau atveža obuolių, bet geriausiai sultims tinka rugsėjo–spalio mėnesių obuoliai, kai jie jau skinami žiemai. „Kuo skanesnį obuolį valgai, tuo skanesnės ir sultys“, – juokiasi spaudyklos šeimininkas.
Visus vaisius, daržoves ar kitus produktus sultims klientai turi atsivežti patys, tačiau Luksnėnuose obuolių galima nusipirkti ir vietoje. A. Naruševičius pasakoja, kad yra spaudęs sulčių ne tik iš obuolių, morkų ar burokėlių, bet ir iš pasiflorų, salierų, petražolių. „Dažnai net nežinome, koks bus skonis, bet jeigu žmogus atvežė, tai turime ir sudėti visus ingredientus“, – juokiasi pašnekovas. Pasak jo, klientai dažnai prašo išspausti sulčių iš įvairiausių daržovių ir vaisių: be jau minėtų obuolių, morkų ar burokėlių – iš apelsinų, melionų, moliūgų, šaltalankių, kriaušių. Visus prašymus A. Naruševičius stengiasi stropiai įvykdyti.
Daugeliui klientų svarbu ir tai, kad, atvažiavę išsispausti sulčių, čia jie gali stebėti visą procesą, šeimininkas kiekvieną darbo etapą paaiškina – nuo produkcijos pateikimo, vaisių ir daržovių plovimo, paruošimo sulčių spaudimui – iki pačių sulčių supylimo į pakuotes. „Visą žaliavą gerai nuplauname, tada keliame į trintuves, sutarkuojame ir presu suklostome specialiuose filtruose. Šie filtrai yra išskirtiniai, po jų sultyse nelieka drumzlių, putų, sultys nerūgsta. Viskas į presą dedama sluoksniais: yra forma, įdedame specialų filtrą, pridedame sutarkuotos košės, dedame groteles ir vėl viską kartojame. Taip vienu kartu galima išspausti apie 80 litrų sulčių. Po to sultys keliauja į pasterizavimo patalpą. Jos nesusimaišo, ką žmogus atsivežė, – tą ir išsiveš. Ant pasterizavimo talpų yra termometrai, – stebime sulčių kaitinimo temperatūrą. Tinkamai iškaitintas supilame į specialius maišelius ar pakuotes, ir žmogus gali gardžias sultis vežtis namo. Klientų tikrai netrūksta, Luksnėnuose mes esame vieninteliai, užsiimantys sulčių spaudimo verslu“, – sako A. Naruševičius.
Beje, po sulčių gamybos proceso likusios išspaudos nemetamos lauk, jas pasiima ūkininkai danieliams šerti.
Naruševičiai stengiasi investuoti į savo verslo plėtrą ir modernizavimą. Tai atsiperka ir klientai lieka patenkinti, o dalis šeimos išspaustų sulčių paaukojamos labdaringoms organizacijoms – „Caritui“, senelių globos namams, dovanojamos nuo karo savo šalyje pabėgusiems ukrainiečiams. Luksnėnuose spaustų sulčių pirkėjai gali įsigyti Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro parduotuvėlėje (Pulko g. 21), prekybos vietoje Raudonkalnio gatvėje arba susistabdyti po Alytaus miestą važinėjantį sulčių autobusiuką. „Ne visų skonių sulčių ten rasite, bet visada galite atvykti pas mus į Luksnėnus, čia patenkinsime ir išrankiausią skonį“, – juokiasi Naruševičiai.
Tėvas ir sūnus ateityje turi ir didesnių planų – nori atidaryti europinį ūkį, kuriame galėtų patys auginti įvairesnėms sultims spausti tinkamų vaisių bei daržovių, o žmonės, atvažiavę į šiltnamius, patys prisiskintų ir sukomponuotų savo skoniui tinkančius sulčių žaliavos derinius.
Alytaus rajono savivaldybės informacija