Praėjusį kartą, antrojoje dalyje, jums papasakojau apie perkūniją ir rūką, o šį kartą pateiksiu daugiau asmeninių pastebėjimų apie lietų, vėją ir sniego dangą Alytaus mieste.
Lietus
Jau seniai tenka pastebėti tokį vaizdą, kuomet trumpo lietaus debesys tarsi aplenkia Dzūkijos sostinę iš šonų. Miesto centrinėje dalyje lietaus būna mažiau, o Panemunėje ir Pirmajame Alytuje palyja dažniau. Nors toks įspūdis galėjo būti klaidingas, tačiau pasigilinus į pastarųjų keleto metų kritulių kiekio duomenis (mieste ir aplink jį) bei vyraujančius vėjus, asmeninius pastebėjimus galima paaiškinti gana paprastai – savitu vietovės reljefu. Kritulių kiekį miesto centre, tikėtina, sumažina Nemuno slėnio žemuma bei aukštų kalvų suformuoti kritulių kiekio šešėliai.
Paprastai iš vakarų į rytus keliaudamos ir pro miestą praslinkusios drėgnos oro masės greitai pasiekia kitą gana aukštą kliūtį – Dzūkų aukštumas esančias tarp Alytaus ir Pivašiūnų. Kaip rodo pastarųjų keleto metų stebėjimai, priešvėjiniuose šių aukštumų šlaituose ir pačiose aukštumose kritulių iškrenta šiek tiek daugiau nei Alytuje. Taigi, visai realu, kad susiformavęs įspūdis dėl nevienodai pasiskirstančio lietaus yra teisingas ir išties daugiau palyja į rytus nuo miesto.
Vėjas
Kaip esu rašęs pirmoje šių tekstų dalyje, Dzūkijos sostinėje pučia vieni silpniausių vėjų, nes miestas yra tolokai nuo jūros ir apsuptas miškų (o šie silpnina vėją), tačiau net tokiame mieste vėjuotą dieną susidaro nemaži vėjo greičio skirtumai. Gyvenantys Likiškėlių mikrorajone, turbūt, yra pastebėję, kad vėjai šioje miesto dalyje pučia stipriau nei žemumoje įsikūrusioje ir tankiau apstatytoje centrinėje miesto dalyje. Taip yra dėl keleto priežasčių. Viena jų – kalvos, nes ant aukščiau iškilusių vietovių vėjas beveik visada yra stipresnis (vėjo jėgainės irgi iškeliamos kuo aukščiau), o kita – vietovės atvirumas. Apstatymas Likiškėliuose yra retesnis nei centre, todėl yra daugiau galimybių vėjui įsibėgėti.
Miesto šilumos sala ir sniego dangos storis
Nors Alytus pagal plotą net 8 kartus mažesnis už Vilnių, tačiau net Dzūkijos sostinėje (esant ramioms oro sąlygoms) formuojasi miesto šilumos sala. Dėl jos mieste gali būti iki keleto laipsnių šilčiau nei užmiestyje. Tikriausiai daugelis žiemą esate pastebėję, kad sniego miesto centre dažniausiai būna mažiau. Taip yra ne tik todėl, kad valytojai sniegą nuvalo ir pabarsto druskos, tačiau dar ir dėl truputį šiltesnio oro centrinėje miesto dalyje. Tai lemia apstatymas (o pastatai šildymo sezono metu nuolat skleidžia šilumą), o taip pat dėl netolygaus sniego nugulimo ant žemės paviršiaus sningant. Ant žemės dažnai jo būna mažiau, nes nemaža dalis kaupiasi ant stogų. Tuo tarpu užmiestyje, būna truputį šalčiau ir sniegui išlikti sąlygos yra palankesnės. Palankiausios – tamsiuose spygliuočių miškuose, parkuose ar šiauriniuose kalvų šlaituose toliau nuo pastatų.
Taigi, net tokiame nedideliame mieste kaip Alytus susidaro nevienodos mikroklimatinės sąlygos, o visa tai pastebi tik akylesni žmonės. Nors beveik visa ši informacija yra paremta asmeniniais stebėjimais ir bendrais mikroklimatiniais miestų bruožais, tačiau detalių tyrimų (jei tokie būtų vykdomi) išvados būtų labai panašios.
Su šiuo tekstu užbaigiu savo 3 dalių meteorologinių tekstų ciklą apie Alytų, tačiau ateityje, tikiu, dar surasiu ir kitų įdomybių apie kurias galėsiu jums papasakoti plačiau.
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika