Dineta Babarskienė
Dzūkiški pasidainavimai su Egle ir Roku Kašėtomis sukvietė pilną Lazdijų viešosios bibliotekos salę: salė buvo ne artipilnė, ji buvo pilnutėlė.
Net patys svečiai nustebo: „Galvojome, kad nedideliame rate viskas vyks. O jūsų tiek daug“. Ir pirmiausia dzūkeliai paklausė paties paprasčiausio klausimo: „Kaip gyvenate?“ Taip kreipėsi dzūkų tradicinio dainavimo puoselėtojų šeima į Lazdijų TAU studentus.
Jauna šeima buvo paruošusi skirtingų dainų pluoštą: išgirdome senąsias dainas, sudainuotos bent kelios Marcinkonių kaimo dainos, sužavėjo Roko modernios dainos. Rokas juk kuria dzūkiškas dainas („dzūkodeliką“). Sakė, jog kadangi jau „in Lazdzijus“ atkako, tai reikia pagarbą atiduoti šio krašto žmogui Juozui Žitkauskui. Prisipažino, kad Juozo eilėraščiai buvę per trumpi dainoms, tai Rokas juos papildęs, pridėjęs „nuo savęs“, paties Juozo, žinoma, atsiklausęs, šis sutikęs. Daina apie juodus katinus sulaukė audringų plojimų. O jau kas besuskaičiuos visus grybų pavadinimus Roko dainoje apie grybus? „Jaunimui bus užduotis, kad dainą paklausytų ir visus grybus beklausydami suskaičiuotų“, – tuoj sugalvojo Lazdijų švietimo centro metodininkė Neringa Rasiulienė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Bitelė“ vadovė.
Iš pradžių nedrąsiai dainuoti tik gale sėdintys išdrįso: į susitikimą sugužėjo ir Lazdijų kultūros centro darbuotojai. O paskui ir visa salė uždainavo. „Čia gi ne koncertas, ploti nereikia. Kas jau išsižiojote, dainuokite toliau. Mums svarbu, kai ne tik klauso, bet ir dainuoja kartu“, – ragino Eglė. Labiausiai publiką prajuokino daina apie malkas: prinešti, pakrauti malkų. Būtent ši frazė susirinkusiems asocijavosi visai su kitkuo: sukėlė juoko bangą. O daina, kaip sakė Eglė, tikrai apie malkas. „Kai Rokas išvažiuoja, svarbu, kad būčiau viskuo aprūpinta: ir malkomis, ir vandeniu“, – nuoširdžiai pasakojo ji.
Rokas linkėjo susirinkusiems šnekėti dzūkiškai ir su anūkais, nors klausytojos pastebėjo, kad anūkai jau, būna, ne tik kad dzūkiškai, bet ir lietuviškai nešneka, jau kalba angliškai, tad Rokas palinkėjo bent joms saugoti dzūkišką šnektą. O dzūkiškos dainos, skambėjusios Lazdijuose, išties sušildė. Neabejotina, diena buvo išskirtinė, nors ir apniukusi, nežadanti nieko gero. Šie du nuoširdūs dzūkeliai tikra Dievo dovana tą dieną buvo visiems susirinkusiems. Jiedu prisipažino, kad yra dainavę prie Rudaminos piliakalnio, o pačiuose Lazdijuose – pirmąkart. Nustebino tarmišku atlikimu, muzikalumu ir drąsa būti kitokiems: be galo paprastiems ir nuoširdiems. Tokioje gražioje bendrystėje nepastebimai praėjo popietė: lyriškai nuoširdžiai, su subtiliais pajuokavimais, nuotaikingai pasidainuojant.
Pakalbinta po dzūkiškų pasidainavimų Eglė prasitarė, kad šiemet Veisiejų krašte bus rengiamas Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba 2023“, paminint 80-ąsias poeto Sigito Gedos gimimo metines! Tai vienas žinomiausių Lietuvos poetų, rašytojų, vertėjų, gyvenęs ir augęs Veisiejuose. „Tik kad su finansavimu nieks neaišku. Važiuosime, prašysime pagelbėti finansiškai ir valdžios atstovų. Tikimės, kad gal pagelbės ir Lazdijų rajono savivaldybė. To labai reiktų. Juk festivalis jūsų krašte. Aš juk irgi savanoriauju, o dargi organizuoti bus nelengva, mat jau būsime trise“, – sakė būsima mama Eglė. O ir savo „Facebook“ paskyroje ji jau pasidalino gurinukais, kuriais, kaip pati rašo, pristato „kecvirto dzūkų kultūros pescivalio „Čiulba ulba“ asmenybį Sigitų Gedų“. „Daugiau apie šitų poetų gałėsit dažinoc ir jo myłėtais takuciais pavaikščinėc beigi gaiviuosa ažero vandenuosa pamirkc liepos 13–16 dzienom!“ – sako Eglė kviesdama atvykti.