Konkurso „Lietuvos mokytojas 2023“ švietimo pagalbos specialistų kategorijoje apdovanojimą pelnė ir simniškis Arūnas Narauskas. Jis 29 metus dirba pynimo mokytoju Simno specialiojoje mokykloje, entuziastingai vadovauja mokyklos teatrui. Arūnas – optimistas, visada geros nuotaikos, skaniai gamina, dainuoja dviejuose Simno vokaliniuose ansambliuose, aktyvus simniškis. Kodėl jis pasirinko mokytojo kelią? Atviras ir nuoširdus pokalbis su A. Narausku.
„Dirbu ne dėl konkursų, o iš pašaukimo. Toks mokytojo darbas“, – sako A. Narauskas. Apie Lietuvos mokytojo titulą vyras kalba kukliai: „Anketos pats gi nepildžiau. Kandidatų buvo 560. O aš iš mažo miestelio. Nesitikėjau. Juk yra miestų didelių gimnazijų. Kuomet sužinojau, kad patekau tarp apdovanotojų, buvo malonus jausmas. Savo specialistų kategorijoje esu vienas iš trijų“. Arūnas kitais metais minės pedagoginės veiklos 30-metį. Jam šis apdovanojimas ne tik malonus įvertinimas, bet ir įpareigojimas dar geriau dirbti.
Mokytojo darbas – džiugina
Paklaustas, ką reiškia būti mokytoju, pašnekovas sako: „Tikrai ne braškes skinti. Tai labai atsakingas darbas. Svarbu rasti kelią į vaiko širdį, jeigu to kelio nerasi – mokytoju nebūsi. Reikia atrasti ryšį, kontaktą su mokiniu, tuomet gali jį ugdyti. Taip pat reikia mokėti sudominti, bet jeigu pats nesidomėsi, tai ir kito nesudominsi. Tai pastebėjau vesdamas teatro ir pynimo užsiėmimus. Ir labai svarbu grįžtamasis ryšys. Smagu, kai net ir pabaigę mokyklą mokiniai grįžta į teatrą – vadinasi einu teisinga linkme.“
O braškių ir šiais metais Arūnas važiuos į Norvegiją skinti, tai bus jau jo 7-asis sezonas.
Mokytojas nuo 17-os
Mokytojo keliu A. Narauskas eina nuo jaunų dienų. „Sulaukęs 17 metų, pradėjau dirbti mokytoju. Pradžioje kankino mintys, ar sugebėsiu, ar pavyks, ar per jaunas amžius nepakiš man kojos? O jeigu nesusitvarkysiu su jaunimu net vyresniu už mane?”, – prisiminimais dalijosi Arūnas. Mokytojo profesiją jam išpranašavo močiutė, kuri visada kartodavo: „šitas vaikas tikrai bus mokytojas”. Pašnekovas atviras – netikėjo močiutės kalbomis ir mokytoju, kaip jo mama Aldona, būti nesvajojo. Močiutės netektis A. Narauskui buvo pranašiška. Į velionės šermenis atvykus tuometiniam mamos mokytojų kolektyvui su direktore Elena Dainauskiene, kuri ir pakvietė A. Narauską dirbti mokytoju. „Akivaizdu, bet neįtikėtina, nes neturėjau nei reikiamo išsilavinimo, nei patirties, nei pedagoginių žinių”, – sako Arūnas. Jis pradėjo dirbti pynimo iš vytelių mokytoju Simno specialiojoje mokykloje. Tiesa, šią specialybę buvo ką tik įgijęs Alytaus amatų mokykloje. Arūnas dėkingas tuometinei mokyklos vadovei už drąsą, nes priimti nepilnametį jaunuolį, kuris neturėjo pedagoginio išsilavinimo, buvo pernelyg drąsu.
Teatro veikla
Pradėjus dirbti Simno specialiojoje mokykloje, išsipildė dar viena Arūno svajonė – tapti aktoriumi. Tarsi nujausdami šį jo norą, patys mokiniai pasiūlė įkurti mokykloje teatro grupę. Pirmasis spektaklis „Užburtas žodis“ buvo paruoštas per 4 mėnesius. Arūnas prisimena, kad tai buvo trumpas, vos 15 minučių vaidinimas. O prabėgus metams, mokytojas vadovavo oficialiai įkurtam mokyklos teatrui „Runa“. Teatras skaičiuoja jau 29 metus. Ar lengva paruošti spektaklį? Arūnas atsako: „Ne.“ Jam svarbu, kad nesikartotų dekoracijos, vaidinimo kostiumai, muzika, nes teatras apjungia daug sričių. „Džiaugiuosi, kad mano, o kartu ir mano mokinių kelyje atsirado aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys“, – kalbėjo A. Narauskas, susipažinęs su L. Kalpokaite viename televizijos projekte Egipte.
Mokytojas ar aktorius?
Dvidešimt metų perkopęs Arūnas vis dar savęs ieškojo. Noras tapti aktoriumi jo neapleido. „Jau turėjau apsispręsti, kur stoti, ką toliau studijuoti. Teatrui vadovavau jau trejus metus. Tuomet dalyvavau konferencijoje Vilniuje, vežiausi videokasetę, kurioje buvo įrašytas mano vaikų spektaklis. Konferenciją vedė aktorius Antanas Šurna ir aktorė Irena Kriauzaitė. Pabendravus su jais, jaučiau, kad krimsiu režisūros mokslus. Bet grįžus namo mano artimieji man pasakė, kad tas bohemiškas, per daug rizikingas gyvenimas ne man. Labai jau jie mane atkalbinėjo. Širdies balsas šaukė į aktorinį, proto – į pedagogiką“, – apie pasirinkimus kalbėjo pašnekovas. Arūnas stojo į Šiaulių universitetą, spec. pedagogikos, logopedijos specialybę. Konkurencija buvo milžiniška –18 kandidatų į vieną studijų vietą. Jis stojo kartu su dar 5 kolegomis iš Simno specialiosios mokyklos. Iš jų visų priėmė tik Arūną. Jis šypsosi, kad tuomet buvo vienintelis vyras grupėje tarp 49 moterų.
Dar kartą sveikiname Arūną ir linkime, kad optimizmas ir noras dirbti mokytoju niekada neišblėstų.
Danielius Jakubavičius