Gyvename technologijų amžiuje, todėl dažnas savo laisvalaikį praleidžia prie telefonų ekranų, kompiuterių, o mokyklinukai – ne išimtis. Sulenkta nugara, sėdėjimas persikreipus, per sunki ir netinkama kuprinė, neergonomiškas stalas ar kėdė – visa tai turi įtakos vaiko laikysenai ir gali sąlygoti rimtas sveikatos problemas, – teigia specialistai. Būtent dėl to, labai svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius požymius ir nedelsiant imtis veiksmų, kurie padėtų ištaisyti netaisyklingą vaiko laikyseną.
Pavojus sveikatai
Nors daugelis tėvų netaisyklingos vaiko laikysenos dažnai per daug nesureikšmina, vis dėlto skirti tam dėmesio reikėtų. Kaip teigia „Kardiolitos klinikų“ kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė, ateityje tai gali sukelti ne tik griaučių-raumenų sistemos pakitimus, bet ir problemų, susijusių su kvėpavimu, širdies kraujagyslių sistema, vidaus organų veikla.
„Nemažai tyrimų rodo, kad netaisyklinga galvos ar kaklo padėtis gali būti susijusi su galvos, kaklo skausmais, regėjimo, klausos problemomis, sinusitu ir alergijomis, koncentracijos trūkumu, dirglumu. Pakitęs pečių aukštis ar suapvalėję pečiai gali būti susiję ir su viršutinės bei vidurinės dalies nugaros skausmu, astma, virškinimo problemomis. Netaisyklinga pėdos padėtis – plantarinio fascito atsiradimu, kelių skausmu, sausgyslių uždegimu, pernelyg netolygiu batų susidėvėjimu“, – sako J. Gelūnaitė.
Kineziterapeutė taip pat išskiria pirmuosius netaisyklingos laikysenos požymius, kurie gali būti matomi ne tik specialistams, bet ir tėvams:
- Susikūprinimas – tai vienas pagrindinių prastos laikysenos požymių. Dėl susikūprinimo sėdint arba stovint stuburas gali natūraliai išlinkti, o tai gali sukelti lėtinį nugaros skausmą arba kaklo įtempimą;
- Pasilenkimas į priekį – jei vaikas vaikščiodamas ar sėdėdamas nuolat pasilenkia į priekį, tai gali būti ženklas, kad jo liemens raumenys yra silpni. Tai gali sukelti nuovargį ir sunkumus atliekant tam tikras užduotis;
- Kojų nenaudojimas keliant sunkesnius daiktus. Tai rodo, kad vaikas naudoja netinkamus raumenis įvairiems daiktams pakelti, pavyzdžiui, kuprinei. Tai gali sukelti papildomą įtampą nugarai, kuri vėliau gali lemti lėtinį skausmą.
J. Gelūnaitė išskiria ir kitus svarbius požymius: nelygūs pečiai ar klubai, skausmas ir diskomfortas einant, sėdint ar stovint (dažniausiai apie tai pasako pats vaikas), prasta pusiausvyra ar koordinacija, dažnas nuovargis, galvos skausmas, mėšlungis, stuburo išsilenkimas ar pasvirimas vaikui stovint, nuovargis kojose ar rankose net esant nedideliam fiziniam krūviui.
Laikysenai – dėmesys mokyklose
Nors pagrindinė užduotis – pastebėti netaisyklingos laikysenos požymius ir tenka tėvams, vis dėlto kai kurios mokyklos jau pačios pradeda skirti vis daugiau dėmesio ne tik bendrai vaikų fizinei sveikatai, bet ir laikysenai bei kūno lankstumui. Pavyzdžiui, Vilniuje veikiančioje Demokratinėje mokykloje jau nuo pradinių klasių vaikai užsiima joga, kuri padeda lavinti ne tik motorinius įgūdžius, atliekant balansuojančias pozas, sąmoningumo bei kvėpavimo pratimus, bet taip padeda išlaikyti lankstumą ir taip ateityje išvengti rimtų sužalojimų ar traumų, – teigia iš Turkijos kilusi mokyklos jogos ir popiečio grupės mokytoja Goekcesu Nastajus.
„Joga nėra tik sportas, tai – dėmesingumo, meditacijos, lankstumo ir kvėpavimo pratimų derinys. Ji turi tiek fizinę, tiek psichinę naudą, leidžia užmegzti ryšį su savimi, suvaldyti stresą, pyktį ir kitas sunkias emocijas, padeda lengviau susikaupti“, – sako jogos mokytoja.
Anot kineziterapeutės J. Gelūnaitės, joga tikrai gali padėti palaikyti taisyklingą laikyseną bei formuoti stiprų kūną ir protą. Be to, ji padeda ir atsipalaiduoti, pasitikėti savimi, teigiamai veikia bendrą kūno savijautą, neretai pastebima ir geresnė miego kokybė.
Siekiant didžiausios naudos vaikams, mokykloje jogos užsiėmimai yra padalinti į tris grupes pagal vaikų amžių. Anot G. Nastajus, tai padeda užtikrinti, kad šiuose užsiėmimuose gerai jausis visi vaikai – tiek jaunesni, tiek vyresni.
„Jaunesniems vaikams ilgai išlaikyti dėmesį sunkiau. Todėl jie labiau mėgsta istorijas, žaidimus, daugiau dėmesio skiria mandalų piešimui, akupresūros taškų paieškai, žaidimams. Vyresnių vaikų joga labiau struktūruota, panašesnė į suaugusiųjų“, – teigia G. Nastajus.
Mokytoja taip pat priduria, kad dažniausiai į jogos pamokas stengiasi įkomponuoti ir įvairias mokymosi temas. Taip kartu jie ne tik praktikuoja joga ir treniruoja kūną, bet įsigilina ir įsisavina naują ar jau girdėtą informaciją. Be to, visi užsiėmimai vyksta anglų kalba, todėl vaikai turi progą patobulinti ir savo anglų kalbos sugebėjimus.
Rekomenduojami pratimai
Norintiems išbandyti jogą, Demokratinės mokyklos mokytoja pirmiausia siūlo išbandyti keletą gana paprastų, bet naudingų, pratimų – tai kobros, katės, karvės ir balandžio pozas. Tiesa, labai svarbu pirmiausia pasidomėti, kaip jas atlikti teisingai ir viską daryti tik tiek, kiek leidžia vaiko kūnas. G. Nastajus sako, kad jogos metu nei vaikai, nei suaugusieji neturėtų jausti skausmo.
Tuo tarpu kineziterapeutė J. Gelūnaitė rekomenduoja kiek aktyvesnius pratimus, nors, anot jos, auksinės taisyklės tikrai nėra ir kiekvienas turėtų atrasti tai, kas jiems patinka ir yra patogu:
- Ropojimas keturpėsčia. Pradėti reikia ant keturių, delnus sudėti pečių plotyje, kelius – klubų plotyje. Juos keletą centimetrų pakelti nuo kilimėlio ar grindų ir paropoti į priekį ir atbulomis. Pratimą daryti nuo 30 s. iki pusantros minutės. Tai padeda suaktyvinti liemens, kojų, rankų raumenis ir pagerinti koordinaciją;
- Tarpumenčio aktyvacija. Stovint ar sėdint sulenkti rankas per alkūnes, delnais į viršų ir neatitraukiant alkūnių nuo liemens, suvesti mentes ir vėl grįžti į pradinę padėtį. Pratimą kartoti 8-12 kartų;
- Pečių juostos tempimas. Atremti vienos rankos dilbį į sieną ir visu kūnu šiek tiek pasvirti į priekį, iki kol pajaučiamas tempimas rankoje ir/ar krūtinės raumenyse. Taip kūną reikėtų laikyti apie 30 s. ir tuomet apkeisti puses.
Kada kreiptis į specialistus?
Pastebėjus pirmuosius netaisyklingos laikysenos požymius, kineziterapeutė J. Gelūnaitė rekomenduoja pirmiausia pabandyti taikyti prevenciją: dirbant ar pramogaujant prie rašomojo stalo, keisti padėtį kas 15-20 min., renkantis baldus, įsitikinti, kad išmatavimai atitinka vaiko ūgį, pasverti vaiko kuprinę, pasirūpinti visaverte mityba, užtikrinti, kad vaikas gautų užtektinai kokybiško miego ir būtinai stebėti ir laiku atkreipti dėmesį į vaiko psichologinę būklę.
„Tačiau jei pastebite, kad susitvarkyti su vaiko laikysena nepavyksta arba kyla klausimų, norite prevenciškai pasitikrinti – kreipkitės į specialistus. Jei jau matote vaiko laikysenos pokyčių – eksperimentuoti su pratimais nereikėtų, nuvykus pas specialistą jis patars, kaip geriausia pradėti taisyti laikyseną ir kokių priemonių imtis“, – teigia J. Gelūnaitė.