Kaip kiekvieną pavasarį, taip ir šį, atšilus orams, atbunda įvairiausi kenkėjai. Lietuvoje plačiai paplitę įvairių rūšių ūsuočiai ir kai kurių jų rūšių lervos dažnai apninka medinius ar rąstinius namus, pirteles, medinius ūkinius pastatus. Ką apie šiuos kenkėjus, jų naikinimo būdus ir prevenciją reikėtų žinoti esamiems bei būsimiems tokių pastatų savininkams?
Didžiausioje rizikos grupėje – miškingose vietovėse stovintys pastatai
Neretai medinių bei rąstinių namų savininkai bei tokio tipo poilsinių sodybų svečiai nakties metu, aplinkoje įsivyravus ramybei ir tylai, gali išgirsti keistus garsus namo sienose. „Pirmasis požymis, kad jūsų namo sienose yra nekviestų svečių – krebždėjimo garsai. Ūsuočių lervos graužia tiek vidinį, tiek išorinį rąstų, arba medinių sienų paviršių – štai kodėl naktimis, kai jos aktyviausios, sienose girdimi pašaliniai garsai“, – pasakoja Ąžuolas Maštaras, AB „Kauno grūdai“ Kenkėjų kontrolės padalinio vadovas. Pasak Ą. Maštaro, taip, pro truputį, gadinamas tiek namų interjeras, tiek bendra pastato sienų būklė. Mediniuose paviršiuose lieka gilios graužimo vagos, o pro skyles nuolat byra smulkios pjuvenos. Šių vabzdžių lervos mediniuose rąstuose ar tąšuose gali gyventi keletą metų, kol subręsta, o vėliau iš jų išsivysto suaugėliai vabzdžiai, kurie nebedaro žalos medienai, tačiau jų patelės prideda kiaušinėlių ir procesas prasideda iš naujo.
„Dažniausiai ūsuočių lervomis apninka mediniai ar rąstiniai namai esantys arčiau miškų, pagrinde – pušynų. Medieną pradėjus graužti lervoms, jų išskiriamą feromoninį kvapą pajunta netoliese esantys suaugėliai vabzdžiai ir priskridusios ar priropojusios jų patelės į tinkamas vietas deda naujus kiaušinėlius, taip didindamos lervų populiaciją. Pasitaiko atvejų, kai mediniame name gyvenantys žmonės atsiveža žiemai ūsuočių lervomis užkrėstų malkų, o iš jų išsivystę, ar iš karto su malkomis atkeliavę suaugėliai, prideda kiaušinėlių medinėse namo konstrukcijose. Netrukus po namą pasklinda medį graužiančios jų lervos. Kartais mediniai namai pastatomi iš užsistovėjusios, medienos, kurioje jau yra ūsuočių lervų. Pasitaiko ir kitokių užkrėtimo atvejų, dažniausiai kiekvienas turi savo istoriją“, – pasakojo Ą. Maštaras.
Patikimiausia ir ekologiškiausia priemonė – fumigacija
Pasak AB „Kauno grūdai“ kenkėjų kontrolės padalinio vadovo, žmonės nepageidaujamus įnamius dažnai mėgina naikinti patys, naudodami neefektyvias ir trumpalaikes priemones. Pavyzdžiui, švirkščia į skyles chemines medžiagas. Visgi toks būdas veikia ribotą konstrukcijų plotą, be to cheminės medžiagos lieka namuose ilgą laiką – palengva garuodamos iš medienos gali kenkti sveikatai, o juk medinis namas turėtų būti ekologiškas ir sveikas. Laikiną efektą duoda ir mikrobangų prietaisų naudojimas – šios bangos veikia tik ribotuose sienų plotuose, tokiu būdu trumpam pristabdo problemą, iki kol ūsuočių lervų populiacija medinėse konstrukcijoje ir vėl išplinta. Šio prietaiso naudojimas pavojingas, nes kaitinama mediena, todėl neturintis patirties naudotojas gali perkaitinti medieną ir netgi sukelti gaisrą.
Kenkėjų kontrolės ekspertas, kaip pagrindinę ir patikimiausią priemonę prieš šiuos kenkėjus, nurodo fumigaciją. „Lietuvoje aptinkama virš 100 rūšių ūsuočių ir dauguma jų yra laikomi pavojingais medinių konstrukcijų kenkėjais. Fumigacija yra patikimiausia priemonė kovojant su šiais kenkėjais ir siekiant išlaikyti sveikas bei nepažeistas medinio statinio sienas. Paprastai tariant, fumigacija yra dezinsekcijos būdas, kurios metu naudojamos fosfino dujos efektyviai sunaikina visų vystymosi stadijų kenkėjus – kiaušinėlius, lervas, lėliukes bei suaugusius kenkėjus. Fosfino dujos dėl savo savybių prasiskverbia per tokias medžiagas kaip medis, audinys, kartonas ir kt., todėl yra patikimas kenkėjų naikinimo būdas“, – pasakojo Ą. Maštaras.
Nors fumigacija yra laikoma ekologiškiausia ir efektyviausia kenkėjų naikino priemone, vis dėlto, tai yra sudėtingas ir specializuotas procesas, reikalaujantis ypatingų apsaugos priemonių bei žinių, todėl ją gali atlikti tik specializuota ir licencijuota, profesionalias kenkėjų kontrolės paslaugas teikianti įmonė.
Kenkėjų naikinimo darbai taikant fumigacijos metodą turi būti atliekami šiltuoju metu laiku, paprastai šių kenkėjų naikinimo sezonas trunka balandžio-rugsėjo mėnesiais. Fumigacijos darbai nereikalauja iš namų šeimininkų ypatingo pasiruošimo – pastatų nereikia iškraustyti, išskyrus kelias išimtis – tai elektronikos prietaisai, turintys savyje atviruosius kontaktus, kurie yra variniai, sidabriniai, ar paauksuoti, o taip pat aukso, sidabro, ar vario gaminiai. Fumigacijos metu nepakenkiama jokiems kitiems namų apyvokos daiktams. Vienintelė būtina sąlyga – kol vykdomi kenkėjų naikinimo darbai, pastate negalima gyventi. Priklausomai nuo pastato dydžio ir kitų aplinkybių visas fumigacijos procesas gali užtrukti nuo 7 iki 14 parų. Prieš atliekant fumigaciją pastatas yra užsandarinamas specialia plėvele, o po fumigacijos patalpos gerai išvėdinamos.
„Neretai fumigacijos darbus deriname su užsakovų atostogomis. Po dezinsekcijos darbų mediniai pastatai lieka saugūs, juose nelieka jokių cheminių medžiagų, kvapų ar kitų nepageidaujamų pokyčių. Fumigacijos metu naudojamos dujos tiesiog suyra atmosferoje, nelieka jų likučių, nepakenkiama fumiguojamoje aplinkoje esantiems daiktams“, – pasakojo kenkėjų kontrolės ekspertas. Taip pat labai svarbu žinoti, kad fumigacija neturi jokio išliekamojo poveikio, todėl išnaikinus ūsuočių lervas, vis dar lieka feromoninis kvapas, kuris „kviečia“ kitus vabzdžius. Tam, kad kiti vabzdžiai negalėtų iš naujo pridėti kiaušinėlių, po fumigacijos atlikimo, pastato išorė yra apipurškiama specialiu negaruojančiu ir kvapo neskleidžiančiu kontaktinio poveikio insekticidu, kuris patikimai apsaugo nuo galimo naujo užkrato.
Visgi, anot Ą. Maštaro, nemažiau svarbi ir nuolatinė prevencija. Medinius pastatus patariama periodiškai tikrinti, o tai geriausiai padaryti gali patyrę specialistai. Prevenciškai patariama užglaistyti senas lervų landas (skylutes) ant pastato sienų, o vėliau, bent kartą per mėnesį, apžiūrėti pastato sienas, ar neatsirado naujų skylučių, taip pat, kai pastate tyla ir ramybė – paklausyti ar nesigirdi graužimo garsų. Dėl pakartotino užkrėtimo rizikos, kaip ir po fumigacijos, saugant pastatą nuo užkrato, rekomenduotina bent vieną kartą per metus, pavasarį, apipurkšti pastato išorę specialiu negaruojančiu ir neskleidžiančiu kvapo kontaktinio poveikio insekticidu, kuris patikimai apsaugos nuo užkrato. Toks apipurškimas taip pat apsaugo ir nuo kitų nepageidaujamų vabzdžių, tokių, kaip vorai, skruzdėlės, vapsvos ir kt. Deja, nei viena šių priemonių negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, tad pastabėjus ar išgirdus pastate esant pirmuosius „įsibrovėlius“ ir norint išvengti didesnių medinių konstrukcijų pažeidimų, patariama nedelsiant atlikti šių kenkėjų naikinimo darbus.