Ilgametis Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas, išėjęs į pensiją, prisiminė jaunystėje pamėgtą hobį – muzikavimą. Vyras groja Metelių parapijos liaudiškos muzikos kapeloje „Metelys“. O šiais metais jis pasitinka ir gražų 70-ties metų jubiliejų. Pokalbis su Jonu apie kelią link teisėjo darbo, muziką ir gyvenimą pensijoje.
Jonas Čirvinskas gimė 1953 metais Lazdijų rajone. „Metai labai greitai eina, lyg per kambarį pereini“, – šypsosi
pašnekovas, gyvenantis Alytuje, prižiūrintis tėviškę Seirijuose. Būtent čia jis baigė aštuonias klases. Toliau mokslus tęsė Daugų žemės ūkio technikume, kur 1970 m. įgijo mechaniko specialybę, kartu ir vidurinį išsilavinimą. Pagal specialybę dirbo saugumo technikos inžinieriumi kolūkyje Stebuliuose, Lazdijų rajone. 1974 m. buvo pakviestas į kariuomenę. Grįžęs po tarnybos, dirbo „Dusios“ kolūkyje. „Jaučiau, kad tai ne mano specialybė ir darbas nepatiko, nesijaučiau savose rogėse. Todėl nusprendžiau studijuoti teisę. 28-erių įstojau į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą“, – kalbėjo pašnekovas. Po teisės studijų 1987 m. vyras gavo paskyrimą dirbti teisėju Šilutės apylinkės teisme. Suprastėjus tėvų sveikatai, po penkerių metų darbo Šilutėje jis 1992 m. persikėlė į Alytų, kur teisme dirbo teisėju iki pensijos, 2019 m.
Muzika ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis
Joną muzika lydi nuo vaikystės. Ketvirtoje klasėje tėvas Juozas Čirvinskas jam padovanojo armoniką. „Kiemo draugai buvo susidomėję muzika, turėjo instrumentus, tad ir man buvo įdomu“, – pasakojo Jonas. Jis muzikos mokyklos nelankė ir tėvai groti armonika jo nemokė, nes patys nemokėjo. „Esu savamokslis muzikantas“, – atvirauja pašnekovas. Armonikos vyrui neužteko. 16-metis, užsidirbęs pinigų Kelių statybos valdyboje Nr. 8, nusipirko akordeoną, pasak jo – rimtesnį instrumentą. „Užsispyrimo netrūko, nes noro išmokti groti buvo be galo daug“, – sako buvęs teisėjas. Kariuomenėje Jonui muziką teko pamiršti, bet, įsidarbinus „Dusios“ kolūkyje, viskas pasikeitė. Kolūkio pirmininko pavaduotojas grodavo vestuvėse ir, pastebėjęs J. Čirvinsko gabumus muzikai, pakvietė groti kartu. „Pradžioje grojau būgnais. Paskui pradėjome kartu dainuoti. Balių ir vestuvių anuomet netrūko“, – kalbėjo pašnekovas. Patirties vyras sėmėsi ir iš kolegų muzikantų. Muzikavimas Jonui buvo ir pragyvenimo šaltinis studijuojant teisę. „Tais laikais iš vienų vestuvių į kišenę įsidėdavau apie 150 rublių. Per mėnesį susidarydavo 400–500 rublių“, – kalbėjo J. Čirvinskas. Po studijų teisės fakultete muzikavimo vestuvėse ir baliuose teko atsisakyti, tai buvo nesuderinama su teisėjo darbu. Daug metų akordeonas dūlėjo kampe, kol artėjant pensijai Jonas šiuo instrumentu užgrojo draugo Romo Burneikos jubiliejuje. Tai išgirdusi, Metelių kapelos vadovė Danguolė Alksninienė pakvietė Joną prisijungti prie kapelos muzikantų. „Muzika man padeda atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius, dovanoja daug teigiamų emocijų, pakelia nuotaiką. Muzika man suteikė galimybę pažinti daug gerų žmonių“, – sakė J. Čirvinskas.
Pensijoje veiklos netrūksta
Išėjęs į pensiją, buvęs teisėjas mėgaujasi ne tik muzika, bet laisvalaikį skiria daržui ir sodui. „Darbų kaime pilna. Tai namą dažau, pirtį statau, veiklos netrūksta“, – šypsodamasis sakė Jonas. Su žmona užaugino 3 sūnus. Vyriausias dirba banke, vidurinis – notaras, jauniausias – vis dar ieško savo kelio.
Linki sveikatos ir draugiškumo
Jonas sako, kad sveikata svarbiausia – to ir linki sau ir kitiems. „Teisininko darbas buvo įtemptas, daug jėgų pareikalavo. Daug spaudimo buvo, o išėjęs į pensiją atsigavau. Visgi anksčiau buvo kitoks draugiškumas ir motyvacija. Anksčiau nebuvo baisu po darbų susėsti visiems prie vaišių stalo ir apie viską išsikalbėti, aptarti, sudėlioti prioritetus. O dabar visi tapo kažkokiais vienetais, suskaldyti, bet už tai pilietiškais“, – atviravo pašnekovas.
Jis priklauso teisėjų pensininkų asociacijai „Ex teisėjai“. Džiaugiasi, kad asociacija aktyvi, organizuoja ekskursijas ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Danielius Jakubavičius