Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc. visų gyventojų, suteikta galimybė gauti didesnį nemokamų paslaugų paketą, nei kitų amžiaus grupių žmonėms.
Dantų protezavimas
Senatvės pensijos amžiaus žmonėms, kaip ir kelioms kitoms gyventojų grupėms, kompensuojamos dantų protezavimo išlaidos – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas gydytojo darbas, dantų protezų gamybos medžiagos, pritaikymas (įdėjimas) ir kiti veiksmai minimaliai kramtymo funkcijai atkurti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, jau kelerius metus gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos, o paslaugų gavimo tvarka visai paprasta.
„Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, ar į kitos įstaigos odontologą, jei ji turi licenciją teikti odontologinės priežiūros paslaugas ir dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. Gydytojas, nustatęs, kad kompensuojamasis dantų protezavimas pacientui priklauso, jį užregistruoja sistemoje. Tuomet žmogus iškart gali kreiptis dėl dantų protezavimo pageidaujamoje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Paslaugos turi būti suteiktos per 3 metus nuo teisės jas gauti įgijimo ir žmogaus užregistravimo sistemoje. Pakartotinai gauti šias paslaugas galima po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos“, – tvarką paaiškina ligonių kasų atstovė.
Pasak jos, įstaigų, teikiančių kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas, Lietuvoje yra daugiau nei 1 000. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje.
Senatvės pensijos amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems kompensuojama iki 670,39 euro dantų protezavimo išlaidų. Tam tikrais sudėtingesniais medicininiais atvejais ar po burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos gydymo su gydytojų konsiliumo pritarimu gali būti kompensuojama iki 2 062,70 euro. Patiems pacientams nereikia mokėti šios sumos ir paskui kreiptis į ligonių kasą kompensacijos – kompensuojamąją sumą ligonių kasos perveda protezavusiai įstaigai. Žmonėms patiems savo lėšomis tereikia sumokėti papildomą sumą, jei faktinės dantų protezavimo išlaidos yra didesnės už nustatytą kompensuojamąją sumą.
Statistika rodo, kad šios paslaugos vyresniems gyventojams labai reikalingos. Pavyzdžiui, 2022 metais jomis pasinaudojo daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, iš kurių net 83 proc. sudaro pensinio amžiaus gyventojai. Iš PSDF už dantų protezavimą pernai sumokėta per 50 mln. eurų.
Ligų prevencija
Svarbu ne tik turėti galimybę gydytis, bet ir nesusirgti. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tam tikro amžiaus žmonėms išauga grėsmė susirgti kai kuriomis kritinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys. Tačiau sunkių ligos padarinių galima išvengti anksti nustačius riziką susirgti ar ligą diagnozavus pradinės stadijos. Todėl ankstyvajai diagnostikai skirtos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių trys – tiek vyresnio ikipensinio, tiek senatvės pensijos amžiaus žmonėms.
Dėl krūties vėžio kas 2 metus gali ir turėtų tikrintis 50–69 m. (imtinai) moterys, kas 2 ar 5 metus dėl prostatos vėžio – 50–69 m. (imtinai) vyrai (nuo 45 m., jei šia liga sirgo tėvas ar broliai), kas 2 metus dėl storosios žarnos vėžio – 50–74 m. (imtinai) vyrai ir moterys. Norint nemokamai pasitikrinti pagal programas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Ligonių kasų preliminariais duomenimis, iš gyventojų, pernai pasitikrinusių pagal šias programas, beveik pusė buvo vyresni nei 60 metų žmonės.
J. Grigarienė taip pat primena, kad kartą per metus suaugusiems pacientams profilaktiškai gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą, kt. Vyresniems kaip 65 metų žmonėms papildomai kasmet profilaktiškai turi būti atlikta regėjimo aštrumo patikra ir bendras šlapimo tyrimas, ištirtas gliukozės kiekis kraujyje, o jaunesniems tai atliekama kas 2 metus. Gydytojui nustačius kitų paslaugų poreikį, apdraustiesiems jos irgi turi būti suteiktos be papildomų priemokų.
Kompensuojamieji vaistai
Viena iš vyresniems žmonėms itin svarbių garantijų – vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas. Daugumos gydytojo išrašytų kompensuojamųjų vaistų bazinė kaina visiems pacientams kompensuojama 100 proc., t. y. vadinamojo A sąrašo vaistai gydyti onkologinėms ligoms, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams ir pan. Į B sąrašą įrašyti vaistai skiriami tam tikrų socialinių grupių žmonėms, kurių finansinės galimybės mažesnės nei kitų apdraustųjų, tarp jų – pensininkai, neįgalieji ir kt. Neįgaliesiems šių vaistų bazinė kaina kompensuojama 100 proc., pensininkams ir sumažėjusio 30–40 proc. darbingumo neįgaliesiems – 50 proc.
„Už išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) iš viso neturi mokėti žmonės nuo 75 metų – jiems kompensuojamos ir vaistų priemokos. Jos padengiamos ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams bei neįgaliesiems, kurių gaunamų pajamų (pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų) suma yra mažesnė nei 354 eurai per mėnesį“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Ligonių kasų duomenimis, pernai žmonėms nuo 60 metų kompensuota beveik 300 mln. eurų kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijimo išlaidų bei priemokų. Vaistų ir MPP įsigijimo išlaidos kompensuotos daugiau kaip pusei milijono šio amžiaus gyventojų, priemokos – beveik 300 tūkst. žmonių.