2013-2021 m. gyvenimo kokybė gerėjo visose kaimiškosiose savivaldybėse, labiausiai jose išvystytos švietimo paslaugos bei viešoji infrastruktūra. Didžiausią pažangą padarė Kalvarija, 2013-2020 m. užėmusi paskutinę savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) vietą ir 2021 m. pakilusi į 55-ą poziciją.
Naujausią savivaldybių GKI galima rasti Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse. Kaimiškųjų savivaldybių grupei priklauso 38 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių (daugiau apie savivaldybių suskirstymą į klasterius rasite čia).
Kaimiškųjų savivaldybių pozicija pagal GKI indeksą ir sub-indeksus 2021 m.
Pagal bendrą 2021 m. GKI aukščiausias pozicijas reitinge užima šios kaimiškosios savivaldybės: Kėdainių r. – 14-ą, Jonavos r. – 16-ą, Pakruojo r. – 19-ą, Panevėžio r. – 20-ą, Kazlų Rūdos – 21-ą.
Pagal atskirus GKI sub-indeksus kaimiškosios savivaldybės tarp visų 60 savivaldybių rikiuojasi taip: pagal materialines gyvenimo sąlygas Kėdainių r. – 10-oje, Jonavos r. – 12-oje, Pakruojo r. – 13-oje, Plungės r. – 15-oje, Alytaus r. – 16-oje vietoje; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą Kazlų Rūdos – 11-oje, Kėdainių r. – 12-oje, Jonavos r. – 15-oje, Plungės r. – 22-oje, Akmenės r. – 23-oje vietoje; pagal sveikatos paslaugas Rokiškio r. – 8-oje, Kėdainių r. – 14-oje, Tauragės r. – 15-oje, Molėtų r. – 18-oje, Telšių r. – 19-oje vietoje; pagal švietimo paslaugas kaimiškosios savivaldybės užima santykinai labai aukštas pozicijas tarp visų savivaldybių – Raseinių r. – 3-oje, Zarasų r. – 4-oje, Molėtų r. – 5-oje, Ukmergės r. – 6-oje, Pakruojo r. – 7-oje vietoje; pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Šilalės r. – 8-oje, Panevėžio r. – 12-oje, Rietavo – 13-oje, Kazlų Rūdos – 15-oje, Plungės r. – 17-oje vietoje; pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą kaimiškosios savivaldybės taip pat užima palyginti aukštas pozicijas – Ignalinos r. – 3-oje, Pakruojo r. – 5-oje, Lazdijų r. – 8-oje, Kretingos r. – 9-oje, Vilkaviškio r. – 12-oje vietoje.
Kaimiškųjų savivaldybių GKI ir sub-indeksų pokytis 2013-2021 m.
Analizuojant kaimiškąsias savivaldybes didžiausias GKI augimas šių savivaldybių grupėje nuo 2013 iki 2021 m. fiksuotas Kalvarijos savivaldybėje (94 proc.), kuri 2013-2020 m. užėmė GKI vietą ir 2021 m. pakilo į 55-ą poziciją. Didžiulę pažangą taip pat padarė Ignalinos r. (93 proc.), Pakruojo r. (88 proc.), Radviliškio r. (79 proc.) ir Prienų r. (77 proc.) savivaldybės.
Pagal augimą 2013-2021 m. atskiruose sub-indeksuose kaimiškųjų savivaldybių grupėje savivaldybės rikiuojasi taip: pagal materialinių gyvenimo sąlygų ir gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksų augimą pirmauja Kalvarijos savivaldybė; pagal sveikatos paslaugas – Skuodo r., pagal švietimo paslaugas – Ignalinos r.; pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo – Radviliškio r.; pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą – Pagėgių savivaldybė.
Kaimiškosios savivaldybės pagal atskirus GKI sub-indekso rodiklius 2021 m. ir rodiklių pokytį 2013-2021 m. laikotarpiu
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2021 m. kaimiškųjų savivaldybių grupėje didžiausias buvo Kėdainių r. (969 Eur), Jonavos r. (943 Eur), Akmenės r. (887 Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuojamas Panevėžio r. (apie 2 kartus, t.y. nuo 386 iki 826 Eur), Plungės r. (apie 2 kartus, t.y. nuo 413 iki 882 Eur), Šiaulių r. (apie 2 kartus, t.y. nuo 375 iki 785 Eur) savivaldybėse.
Užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų didžiausia buvo Kretingos r. (0,82), Rietavo (0,8), Pakruojo r. (0,76) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Rietavo (46,8 proc., t.y. nuo 0,55 iki 0,8), Prienų r. (46,5 proc., t.y. nuo 0,47 iki 0,69), Radviliškio r. (33,3 proc., t.y. nuo 0,51 iki 0,68) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas tokiose savivaldybėse kaip Rietavo (29,2 proc., t.y. nuo 0,63 iki 0,8) ir Ignalinos r. (29,2 proc., t.y. nuo 0,49 iki 0,63).
Pagal didžiausią naudingą plotą (m²), tenkantį vienam gyventojui, 2021 m. kaimiškosios savivaldybės rikiavosi taip: Ignalinos r. (56,2), Alytaus r. (53,3), Molėtų r. (53,3). Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kretingos r. (30,3 proc., t.y. nuo 28,7 iki 37,4), Molėtų r. (28,7 proc., t.y. nuo 41,4 iki 53,3), Šilalės r. (28,3 proc., t.y. nuo 27,2 iki 34,9) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Šiaulių r. (3,6 proc., t.y. nuo 41,5 iki 43) savivaldybėje.
Renovuotų daugiabučių dalis 2021 m. didžiausia buvo Prienų r. (0,59), Ignalinos r. (0,52), Molėtų r. (0,44) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Ukmergės r. (t.y. nuo 0 iki 0,18), Ignalinos r. (t.y. nuo 0 iki 0,52), Kretingos r. (t.y. nuo 0 iki 0,17) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kalvarijos (daugiau nei 2 kartus, t.y. nuo 0,034 iki 0,083), Kazlų Rūdos (60,7 proc., t.y. nuo 0,026 iki 0,041), Švenčionių r. (57 proc., t.y. nuo 0,16 iki 0,26) savivaldybėse.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Panevėžio r. (30,2), Tauragės r. (30,2), Kretingos r. (29,2). Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Alytaus r. (76,5 proc., t.y. nuo 14,6 iki 25,8), Kalvarijos (58,3 proc., t.y. nuo 12,8 iki 20,3), Lazdijų r. (44,4 proc., t.y. nuo 14 iki 20,2) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Lazdijų r. (14,7 proc., t.y. nuo 17,6 iki 20,2), Rietavo (11,3 proc., t.y. nuo 25,9 iki 28,9), Alytaus r. (10,7 proc., t.y. nuo 23,2 iki 25,8) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos (tūkst. Eur), tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. buvo Jonavos r. (5268,6 tūkst. Eur), Kazlų Rūdos (3671,6 tūkst. Eur), Akmenės r. (3099,2 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Jonavos r. (daugiau nei 3 kartus, t.y. nuo 1610 iki 5269 tūkst. Eur), Jurbarko r. (3 kartus, t.y. nuo 626,4 iki 1901 tūkst. Eur), Šilutės r. (2,7 karto, t.y. nuo 1035,5 iki 2798,8 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Rietavo (2,3 karto, t.y. nuo 870,5 iki 2045,5 tūkst. Eur), Akmenės r. (2 kartus, t.y. nuo 1533,3 iki 3099,2 tūkst. Eur), Jurbarko r. (71,5 proc., t.y. nuo 1108 iki 1901 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Tiesioginės užsienio investicijos (Eur), tenkančios 1 gyventojui, didžiausios 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Švenčionių r. (7153 Eur), Kėdainių r. (6348 Eur), Akmenės r. (4514 Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Rietavo (t.y. nuo 1 iki 415 Eur), Pagėgių (t.y. nuo 28 iki 3332 Eur), Kalvarijos (t.y. nuo 15 iki 421 Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kelmės r. (2,3 karto, t.y. nuo 119 iki 276 Eur), Jurbarko r. (2,1 karto, t.y. nuo 114 iki 244 Eur), Šilalės r. (2 kartus, t.y. nuo 46 iki 94 Eur) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta (tūkst. Eur), tenkanti 1 tūkst. gyventojų, didžiausia 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Kėdainių r. (42662 tūkst. Eur), Jonavos r. (35271 tūkst. Eur), Kazlų Rūdos (28144,4 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Panevėžio r. (2,7 karto, t.y. nuo 9275 iki 24610 tūkst. Eur), Alytaus r. (2,6 karto, t.y. nuo 5267 iki 13656 tūkst. Eur), Kalvarijos (2,5 karto, t.y. nuo 6657 iki 16705 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Rietavo (37,4 proc., t.y. nuo 14995 iki 20610 tūkst. Eur), Anykščių r. (36,7 proc., t.y. nuo 11621 iki 15888 tūkst. Eur), Kalvarijos (33,4 proc., t.y. nuo 12523 iki 16705 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (tūkst. Eur), tenkanti 1 tūkst. gyventojų, didžiausia 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Kazlų Rūdos (10114 tūkst. Eur), Kėdainių r. (9860 tūkst. Eur), Jonavos r. (7344 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kalvarijos (3,7 karto, t.y. nuo 949 iki 3520 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,2 karto, t.y. nuo 2278 iki 7344 tūkst. Eur), Kėdainių r. (3,2 karto, t.y. nuo 3091 iki 9860 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Pagėgių (50 proc., t.y. nuo 2755 iki 4136 tūkst. Eur), Kėdainių r. (49 proc., t.y. nuo 6623 iki 9860 tūkst. Eur), Kazlų Rūdos (43 proc., t.y. nuo 7068 iki 10114 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Rokiškio r. (134), Tauragės r. (120), Kėdainių r. (113) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Tauragės r. (30 proc., t.y. nuo 92 iki 120), Molėtų r. (17 proc., t.y. nuo 79 iki 92), Akmenės r. (7,5 proc., t.y. nuo 82 iki 88) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Pagėgių (20,4 proc., t.y. nuo 38 iki 46), Šiaulių r. (17,6 proc., t.y. nuo 34 iki 41) ir Akmenės r. (15,4 proc., t.y. nuo 76 iki 88) savivaldybėse.
Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. buvo Panevėžio r. (7), Varėnos r. (4,5), Rietavo (4,4) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Varėnos r. (2 kartus, t.y. nuo 2,2 iki 4,5), Kupiškio r. (90 proc., t.y. nuo 1,8 iki 3,4), Biržų r. (80 proc., t.y. nuo 1,3 iki 2,4) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Šilutės r. (2,7 karto, t.y. nuo 0,6 iki 1,6) savivaldybėje.
Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Kėdainių r. (777), Ukmergės r. (366), Prienų r. (329) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kėdainių r. (2,4 karto, t.y. nuo 319 iki 777), Kazlų Rūdos (58,4 proc., t.y. nuo 170 iki 270), Ukmergės r. (56 proc., t.y. nuo 235 iki 366) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Molėtų r. (4,9 karto, t.y. nuo 60 iki 295), Rokiškio r. (4 kartus, t.y. nuo 66 iki 265), Zarasų r. (2 kartus, t.y. nuo 72 iki 148) savivaldybėse.
Vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 m. amžiaus gyventojų didžiausia 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Kupiškio r. (1,1), Molėtų r. (1), Radviliškio r. (1) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Alytaus r. (4,7 karto, t.y. nuo 0,19 iki 0,9), Kalvarijos (2,2 karto, t.y. nuo 0,36 iki 0,8), Pagėgių (2,3 karto, t.y. nuo 0,3 iki 0,7) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Alytaus r. (3,5 karto, t.y. nuo 0,26 iki 0,9), Kupiškio r. (77 proc., t.y. nuo 0,6 iki 1,1), Kalvarijos (56 proc., t.y. nuo 0,5 iki 0,8) savivaldybėse.
Pagal lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 proc., dalį 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių lyderiavo Pakruojo r. (0,2), Zarasų r. (0,2), Raseinių r. (0,2) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Rietavo (4,6 karto, t.y. nuo 0,013 iki 0,06), Joniškio r. (4,6 karto, t.y. nuo 0,03 iki 0,14), Raseinių r. (4 kartus, t.y. nuo 0,05 iki 0,2) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Ignalinos r. (apie 5 kartus, t.y. nuo 0,027 iki 0,14), Alytaus r. (apie 3 kartus, t.y. nuo 0,06 iki 0,17), Rietavo (daugiau nei 2 kartus, t.y. nuo 0,027 iki 0,06) savivaldybėse.
Pagal matematikos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 proc., dalį 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių lyderiavo Biržų r. (0,067), Jonavos r. (0,065), Varėnos r. (0,061) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Prienų r. (apie 6 kartus, t.y. nuo 0,008 iki 0,049), Pasvalio r. (apie 4,4 karto, t.y. nuo 0,012 iki 0,053), Joniškio r. (2,9 karto, t.y. nuo 0,015 iki 0,043) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Telšių r. (6,5 karto, t.y. nuo 0,004 iki 0,026), Varėnos r. (6,6 karto, t.y. nuo 0,009 iki 0,06), Joniškio r. (4,3 karto, t.y. nuo 0,01 iki 0,043) savivaldybėse.
Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis didžiausia 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Tauragės r. (0,58), Radviliškio r. (0,57), Švenčionių r. (0,57) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Pagėgių (43,9 proc., t.y. nuo 0,22 iki 0,32), Ignalinos r. (36 proc., t.y. nuo 0,32 iki 0,43), Telšių r. (34 proc., t.y. nuo 0,25 iki 0,33) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Pagėgių (15 proc., t.y. nuo 0,28 iki 0,32) savivaldybėje.
Geltonais autobusiukais į mokyklą vežiojamų mokinių dalis savivaldybėje, didžiausia 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Alytaus r. (0,66), Panevėžio r. (0,59), Pasvalio r. (0,59) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Pagėgių (20 proc., t.y. nuo 0,48 iki 0,58), Kupiškio r. (19,5 proc., t.y. nuo 0,38 iki 0,45), Kalvarijos (15,3 proc., t.y. nuo 0,41 iki 0,47) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas nustatytas Kretingos r. (13,5 proc., t.y. nuo 0,16 iki 0,19) ir Varėnos r. (8 proc., t.y. nuo 0,34 iki 0,37) savivaldybėse.
Pagal rodiklį atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija), tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. pirmavo Alytaus r. (9,8), Panevėžio r. (8,2), Šiaulių r. (5,6) savivaldybės. Per 2013-2021 m. laikotarpį visose kaimiškosiose savivaldybėse fiksuojama neigiama rodiklio reikšmė, kuri parodo, kad yra daugiau išvykusių iš atitinkamos savivaldybės asmenų nei atvykusių. 2020-2021 m. laikotarpiu teigiama rodiklio tendencija nustatyta Kėdainių r. (keliadešimt kartų, t.y. nuo 0,19 iki 3,25), Prienų r. (daugiau nei 4 kartus, t.y. nuo 0,99 iki 4,3), Ukmergės r. (5,8 proc., t.y. nuo 0,7 iki 0,74) savivaldybėse.
Kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Panevėžio r. (68,5), Plungės (43,8), Varėnos r. (38,7) savivaldybėse. Nors 2013-2021 m. daugumoje savivaldybių buvo nustatyta neigiama rodiklio tendencija, tačiau rodiklio augimas fiksuotas Ignalinos r. (daugiau nei 100 proc., t.y. nuo 11 iki 22,5), Radviliškio r. (70 proc., t.y. nuo 14,4 iki 24,5), Rietavo (51,5 proc., t.y. nuo 23,9 iki 36,3) savivaldybėse. 2020-2021 m. ženklus rodiklio pokytis fiksuotas Rokiškio r. (81 proc., t.y. nuo 6,9 iki 12,5) ir Telšių r. (30 proc., t.y. nuo 17,2 iki 22,4) savivaldybėse.
Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, mažiausias 2021 m. buvo Kretingos r. (834), Skuodo r. (916), Švenčionių r. (1010) savivaldybėse. 2013-2021 m. laikotarpiu visose kaimiškosiose savivaldybėse fiksuojamas nusikaltimų skaičiaus mažėjimas.
Pagal dviračių takų ilgį (km.) metų pabaigoje, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, 2021 m. pirmauja Rietavo (2,7 km.), Joniškio r. (2,28), Kelmės r. (2 km.) savivaldybės. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kelmės r. (10 kartų, t.y. nuo 0,2 iki 2 km.), Jonavos r. (apie 8 kartus, t.y. nuo 0,25 iki 1,98 km.), Raseinių r. (daugiau nei 3 kartus, t.y. nuo 0,04 iki 0,13 km.) savivaldybėse. 2020-2021 m. ženklus rodiklio pokytis fiksuotas Prienų r. (apie 4,7 karto, t.y. nuo 0,22 iki 1,03 km.) ir Švenčionių r. (2,5 karto, t.y. nuo 0,06 iki 0,15 km.) savivaldybėse.
Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Molėtų r. (3645), Lazdijų r. (2408), Kalvarijos (1913) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Kretingos r. (daugiau nei 10 kartų, t.y. nuo 164 iki 1716), Lazdijų r. (6 kartus, t.y. nuo 399 iki 2408), Zarasų r. (apie 6 kartus, t.y. nuo 184 iki 1097) savivaldybėse. 2020-2021 m. ženklus rodiklio pokytis fiksuotas Rietavo (t.y. nuo 0,8 iki 37), Kelmės r. (apie 3,6 karto, t.y. nuo 94 iki 340), Akmenės r. (apie 2,5 karto, t.y. nuo 383 iki 975) savivaldybėse.
Kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2021 m. tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo Ignalinos r. (1,1), Varėnos r. (0,9), Panevėžio (0,8) savivaldybėse. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2021 m. fiksuotas Ignalinos r. (apie 6 kartus, t.y. nuo 0,18 iki 1,1), Pagėgių (apie 2,5 karto, t.y. nuo 0,11 iki 0,28), Radviliškio r. (apie 2,4 karto, t.y. nuo 0,05 iki 0,12) savivaldybėse. 2020-2021 m. ženklus rodiklio pokytis nustatytas Telšių r. (86 proc., t.y. nuo 0,15 iki 0,28) savivaldybėje
Papildoma informacija:
- GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį.
- GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
- Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
- Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.