Lazdijų rajono bendruomenė neteko iškilaus ir garbingo savo kraštiečio. Eidamas 58-uosius metus pirmadienį mirė Seirijuose gimęs Lietuvių kalbos ir kultūros centro prie Tbilisio technikos universiteto vadovas profesorius Vidas Kavaliauskas.
Užuojautą pareiškė ir Prezidentas
Užuojautas dėl profesoriaus mirties V. Kavaliausko artimiesiems pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Mus paliko Lietuvos patriotas ir lietuvių kalbos puoselėtojas, nuoširdus ir didžios širdies žmogus. Jam turime būti dėkingi ir už nuoširdžių santykių tarp dviejų šalių puoselėjimą“, – sakė ministrė.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Kavaliauskas buvo neeilinė asmenybė, savo gyvenimu, akademine ir pedagogine veikla, atsidavimu lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui bei sklaidai liudijęs, kiek daug lietuvybės labui gali nuveikti savo darbą ir tėvynę mylintis žmogus. „V. Kavaliausko dėka Lietuvių kalbos ir kultūros centras tapo tvirta jungtimi tarp Sakartvelo ir Lietuvos akademinių bendruomenių, studentijos, mūsų šalių žmonių“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
Padėjo susibičiuliauti su kartvelais
Dėl profesoriaus netekties liūdi ir gerai jį pažinojęs Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis.
Jis pasakojo, jog su V. Kavaliausku susipažino tuomet, kai šis Veisiejuose įsteigė
N. Ščiukaitės muziejų, o paskui bendravimas tęsėsi ir tada, kai V. Kavaliauskas išvyko į Sakartvelą.
„Jis tarpininkavo Lazdijų rajono savivaldybei užmezgant draugystės ryšius su viena iš Sakartvelo savivaldybių. Mes pasirašėme su kartvelais bendradarbiavimo sutartį, jie atvykdavo pas mus į šventes, mes taip pat pas juos viešėjome. Kiek man žinoma, tos savivaldybės, su kuria draugavome, meras dirbo universiteto dėstytoju, tai V. Kavaliauskas mus suvedė su juo. Kartu su kartvelų delegacija į šventes atvykdavo ir pats V. Kavaliauskas, jis jautė stiprų ryšį su savo tėviške“, – pasakojo A. Margelis.
V. Kavaliauskas kilęs iš Seirijų, o jo sesuo gyvena Veisiejuose.
Anot A. Margelio, V. Kavaliauskas skleidė Sakartvele lietuvybę, mokė kartvelus lietuvių kalbos, o jie paskui atvažiuodavo studijuoti į Lietuvą.
Puoselėjo Sakartvele lietuvybę
V. Kavaliauskas gimė 1965 metais Seirijuose, 1991 metais baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), iki 2018 jame dėstė. Anot ministerijos pranešimo, kalbininko įkurtas centras vienija Sakartvele gyvenančius lietuvius. Jame Sakartvelo aukštųjų mokyklų studentai gali mokytis lietuvių kalbos nemokamai, centro veiklą remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
V. Kavaliauskas Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre pradėjo dirbti 2012 metais. Kasmet centras pritraukia vis daugiau studentų kartvelų mokytis lietuvių kalbos. V. Kavaliauskas yra apdovanotas Lietuvos Vyriausybės, Seimo, ministerijos padėkomis, 2015 metais jam suteiktas Sakartvelo technikos universiteto garbės daktaro vardas.
Profesorius yra 15 mokslinių ir metodinių knygų autorius arba bendraautoris, paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių ir metodinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, uzbekų, gruzinų, kartvelų, rumunų kalbomis, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikavęs daugiau kaip 250 straipsnių apie pasaulio kalbas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, V. Kavaliauskas 2017 metais apdovanotas lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija, 2018 metais – Sakartvelo prezidentiniu Prakilnumo garbės ordinu, 2020 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Velionį šarvos Veisiejuose
Mirusio profesoriaus sesuo Laima Varnelienė žiniasklaidai sakė, kad šiuo metu daug bendrauja su Sakartvelo ambasadoriumi ir derina, kaip parvežti kūną į Lietuvą. „Broliui atliktas skrodimas, didžiausia tikimybė, kad jam tiesiog sustojo širdis, jis sukniubo. Jį rado prie kompiuterio“, – sakė brolio netekusi sesuo. Ji prisiminė, kad iki tol V. Kavaliauskas ne kartą yra sakęs, kad jaučia nuovargį, prastai jaučiasi: „Buvo įvairių pasikalbėjimų, sakydavo, kad prastai jaučiasi, skundėsi nuovargiu, tačiau mūsų jau toks amžius, kad nuolat padejuojame.“
Kaip sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė, birželio 22–24 į Klaipėdą turėjo atvykti 10 V. Kavaliausko studentų savanoriauti festivalyje ir mokytis lietuvių kalbos.
„Prieš 3 dienas kalbėjome telefonu, aptarėme šį mūsų projektą. Labai laukėme susitikimo ir dėliojome planus, ką parodysime studentams. Jis buvo mano dzma, (brolis). Geriausias, nuoširdžiausias žmogus, nutiesęs meilės ir draugystės tiltą tarp Lietuvos ir Sakartvelo. Jo iniciatyva buvo atstatyti tikrieji šalių pavadinimai Sakartvelo ir Lietuva. Tokie žmonės niekada nemiršta, jie gyvi išlieka mūsų širdyse. Labiau atsidavusio žmogaus savo veiklai neteko sutikti. Darysiu viską, kad įgyvendinčiau paskutinius mūsų planus ir jo prašymus“, – sakė I. Grubliauskienė.
Pašnekovės teigimu, V. Kavaliausko kūnas bus parskraidintas ketvirtadienio naktį, o penktadienį bus šarvojamas Veisiejuose. Trečiadienį ir ketvirtadienį profesorius bus pašarvotas savo name, kad kartvelai galėtų su juo atsisveikinti.