Kūdikio gimimas dažniausiai yra siejamas su begaliniu džiaugsmu, nuostabaus gyvenimo etapo pradžia ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ką daryti, jei mamos ar tėčio naujas šeimos narys visai nedžiugina, kelia negatyvias mintis ir jausmus?
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stiprios nuotaikų kaitos ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo.
Patiria motinystės melancholiją
Psichologės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, neretai depresija po gimdymo būna painiojama su motinystės melancholija.
„Iki 80,8 procento moterų po gimdymo jaučia motinystės melancholiją, kurią lemia staigūs hormonų pokyčiai ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Tokiai būsenai būdingas liūdesys, nesaugumas, baimė ir panašūs jausmai, tačiau jie nėra ilgalaikiai ir taip stipriai išreikšti kaip depresijos po gimdymo atveju“, – aiškino psichologė.
Paprastai motinystės melancholija trunka apie dvi savaites, kol susinormalizuoja hormonų lygiai ir moteris atsigauna fiziškai ir emociškai, pripranta prie savo naujų pareigų, įgauna pasitikėjimo savimi.
Ne tik moterims, bet ir vyrams
Anot specialistės, depresijos po gimdymo atveju patiriami itin stiprūs emocijų svyravimai, kurie gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku.
Iki 19,2 procento mamų diagnozuojama depresija po gimdymo dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.
„Jei praėjus mažiausiai 4–6 savaitėms po gimdymo moteris vis dar nieko nenori, atsiriboja nuo partnerio, yra depresyvios nuotaikos, liūdna, daug verkia, nejaučia vaikui jausmų ar priešingai – jaučia net stiprų atstūmimą, pyktį, beviltiškumą, išsekimą, nesugeba susikaupti, jaučia ilgalaikį nerimą, nesaugumą, kaltę, gėdą, valgo per mažai arba per daug – tai gali būti pogimdyvinės depresijos simptomai.“
Specialistė pabrėžė, kad depresija po vaiko gimimo gali pasireikšti ir vyrams: „Nors gali atrodyti keistai – juk didžiulį fizinį ir emocinį krūvį gimdydama patyrė moteris, o ne vyras. Tačiau šalia esantys partneriai taip pat susiduria su milžinišku gyvenimo pokyčiu, jaučia nežinomybę, baimę, atsakomybę, kad dabar turi būti šeimos galva ir visais pasirūpinti.“
Ragina suprasti – tobulų tėvų nebūna
Šiais laikais daugelis tėvų yra linkę į perfekcionizmą – nori būti idealūs tėvai, partneriai, viską daryti teisingai. Tačiau neretai šeimoje gimęs pirmas vaikas tą idilę „sudaužo“ – tėvai pamato realybę, kad viskas iš tiesų nėra taip paprasta ir lengva, susiduria su itin dideliu emociniu ir psichologiniu išbandymu.
„Dažnai pirmagimio tėvai galvoja: ar aš tikrai viską teisingai darau? Ar esu pakankama mama? Ar esu geras tėtis? Ar tikrai niekuo nepakenksiu savo vaikui? Ką dar galėčiau padaryti, kad tik viskas būtų tobulai? – kalbėjo psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė. – Tačiau labai svarbu suprasti, kad tobulų tėvų nebūna. Auginant vaikelį bus visko – ir geresnių, ir blogesnių dienų bei naktų. Tai suprantant galima adekvačiau vertinti iškilusius sunkumus, pokyčius, stengtis „šaltesniu protu“ į viską reaguoti ir priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.“
Kreiptis pagalbos – po dviejų savaičių
Psichologė atkreipė dėmesį, kad abu tėvai turėtų atsakingai stebėti savo ir partnerio savijautą, emocijas.
„Jei apatiška būsena tęsiasi jau dvi savaites – reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, kurie padės išsiaiškinti tikrąsias tokios būsenos priežastis, patars, kaip elgtis, kad jaustumėtės geriau, jei prireiks – paskirs medikamentinį gydymą, kad situacija neblogėtų“, – sakė psichologė.
Jos teigimu, kompetentingas specialistas per pirmas konsultacijas pamato, ar žmogus gebės pats suvaldyti tam tikras situacijas ir jam neprireiks vaistų, ar priešingai – jo nervinė sistema ir hormonai yra taip stipriai išbalansavę visą kūną, kad žmogus yra nepajėgus valdyti savo minčių ir emocijų, priimti sprendimų, tinkamai pasirūpinti vaiku.
„Mano patirtis rodo, kad dažnai medikamentinio gydymo neprireikia. Viso ko pagrindas yra savęs ir savo minčių priėmimas. Nereikia jausti kaltės ar gėdos dėl to, kad nesijaučiate laimingi dėl atsiradusio naujo šeimos nario. Tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Tiesiog reikia daugiau laiko, kol priimsite naujas savo gyvenimo aplinkybes“, – pažymėjo V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tėvams ir mažyliui, todėl svarbu žinoti pagrindinius žingsnius, kaip galima padėti sau.
Patariama daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, sveikai ir subalansuotai maitintis, stengiantis išvengti kofeino ar kitų dirginančių medžiagų, dažniau bendrauti su artimaisiais ir draugais, stengtis miegoti tuo pačiu metu, kai miega mažylis, kad pailsėtumėte.
Aplinkiniai žmonės raginami nelikti abejingi – pasidomėti, galbūt naujiesiems tėvams reikalinga pagalba, laiko leidimas drauge, išklausymas ar poilsis nuo mažylio priežiūros.
„Galbūt tėvai nori išeiti dviese vakarienės ar tiesiog išsimiegoti, todėl būsite nuostabūs artimieji, jei suteiksite jiems tokią galimybę ir bent kelias valandas prižiūrėsite jų mažylį. Taip pat svarbu suprasti ir tėvų poreikį likti vieniems su savo šeima, todėl kviečiu paklausti, pasiūlyti savo pagalbą, bet suteikti erdvę tėvams ją priimti ar jos atsisakyti“, – teigė psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Daugiau informacijos apie depresiją po gimdymo, simptomus ir prieinamos profesionalios pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Užs. Nr. 2023/04
