Daugeliui vasara – mėgstamiausias sezonas, kai lauke maloniai šilta, skaisčiai šviečia saulė, atsiranda daugiau pramogų, išvykų. Vis dėlto, termometro stulpeliui kilstelėjus į viršų, žmogus ima gausiai prakaituoti, jo organizmas neretai netenka daug skysčių. Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė primena, kad ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek ir emocinei asmens sveikatai.
Natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“ atstovė Erika Šaltytė pataria – karštomis dienomis išgerti reikiamą vandens kiekį gali padėti įprotis visada jo turėti po ranka. „Temperatūrai šoktelėjus aukštyn, su savimi pravartu turėti vandens buteliuką, kuris padėtų numalšinti troškulį – taip bus visai nesudėtinga išgerti daugiau vandens, nes šalia turimas buteliukas vis primins, kad metas dar vienam gaiviam vandens gurkšniui“, – sakė E. Šaltytė. Pasak jos, šis įprotis ypač svarbus laiką leidžiant paplūdimyje, sportuojant ar dirbant lauke.
Skysčių trūkumas pasireiškia įvairiais signalais – svarbiausia juos pastebėti. „Troškulys yra aiškiausiai jaučiamas ir pirmasis signalas, kurį reikėtų patenkinti norint išvengti dehidratacijos – skysčių netekimo. Be to, kartais apsigauname ir galvojame, kad norime valgyti, nors iš tiesų mūsų organizmas jaučia troškulį, o ne alkį“, – paaiškino gydytoja.
Pasak medikės, skysčių trūkumas apie save praneša ir kitais simptomais – sumažėjusiu spaudimu, padažnėjusiu širdies plakimu. Žmogaus širdis susitraukia dažniau kadangi organizmas kompensuoja kraujagyslėmis varinėjamų skysčių trūkumą. O jei dar prisideda elektrolitų – kalio ir magnio – stoka, širdis gali pradėti šokinėti įvairiausiais ritmais.
A. Misiūtės teigimu, sumažėjus skysčių kiekiui, gali būti jaučiamas nuovargis, mieguistumas, suprastėja koncentracija, neretai jaučiamas galvos skausmas, svaigimas. Šie simptomai gali būti susiję ir su sumažėjusiu kraujospūdžiu, nepakankamu elektrolitų kiekiu, todėl prieš skubant vartoti skausmą malšinančius vaistus, reikėtų išgerti stiklinę vandens.
„Sumažėjęs ir tamsus šlapimas taip pat gali signalizuoti apie vandens trūkumą. Suaugusiems šlapintis normalu bent 4 kartus per dieną, o šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas ir skaidrus. Be to, šis kriterijus tinka įvertinti ir kūdikių skysčių netekimą – pagal tai, kaip dažnai reikia keisti sauskelnes ir kaip „pilnos“ jos yra. Mamos ir tėčiai dažniausiai pastebi skirtumus“, – paaiškino šeimos gydytoja.
Anot jos, skysčių trūkumą organizme išduoda virškinimo sutrikimai, užkietėję viduriai. Nereikėtų ignoruoti ir raumenų spazmų, sąnarių skausmo ar dažnai pasikartojančio mėšlungio, nes prakaituojant netenkama daug elektrolitų. Svarbu ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir vartoti daugiau žalių, termiškai neapdorotų daržovių. Jeigu spazmai pasireiškia labai intensyvūs, gydytoja pataria pagulėti vonioje su druskomis.
Išsausėjusi burna, nemalonus jos kvapas, sausa oda, sutrūkinėjusios lūpos, išsausėję plaukai ar užsikimšusios poros – visa tai yra nemalonios vandens trūkumo pasekmės ne tik sveikatai, bet ir grožiui. „Esant dideliam skysčių netekimui, suimta odos raukšlė gali taip ir likti neišsilyginusi, sausesnė oda taip pat gali pleiskanoti, niežtėti“, – akcentavo A. Misiūtė.
Skysčių trūkumas gali paveikti ir nuotaiką
Ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Jeigu skysčių žmogaus organizmui trūksta ilgą laiką, gali sutrikti įvairių organų veikla.
Šeimos gydytoja kalbėdama apie emocinę sveikatą sakė, kad esant skysčių trūkumui, itin suprastėja vyresnio amžiaus suaugusiųjų pažintinės funkcijos, o jauniems suaugusiems skysčių trūkumas lemia nuotaikų svyravimus.
Anot jos, žmonės gali jaustis dirglūs, greičiau susierzinti, sumažėja jų energijos lygis, gebėjimas susikaupti. „Gali būti pastebimas didesnis nerimas ir įtampa, sumažėjusi koncentracija, dėmesys, pažintinės funkcijos“, – sakė A.Misiūtė.
Kaip paaiškino ji, trūkstant skysčių, organizme daugėja toksinų ir rūgštinių medžiagų, kurios šalinamos tiek su šlapimu, tiek su prakaitu, tad susidaro palanki terpė bakterijoms, nusilpsta imunitetas.
Jei netenkama daug skysčių ir jie nėra atstatomi, gali skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas, prasidėti nervų sistemos disfunkcija, odos problemos, sutrikti širdies ir kraujagyslių sistemos, atsirasti kraujospūdžio pokyčiai, padidėti kraujo klampumas, širdies ligų ir insulto rizika.
Dehidratacija
Tikriausiai daugelis yra girdėję terminą „dehidratacija“, tačiau ne visada tarp vandens trūkumo ir dehidratacijos galima dėti lygybės ženklą. Pasak gydytojos, šis terminas apibūdina būklę, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna.
„Dehidratacija yra būsena, kai vandens kiekis organizme yra nepakankamas tam, kad kūnas tinkamai funkcionuotų. Troškulys pajaučiamas netekus 1-2 procentų arba 300-400 mililitrų organizmo skysčių suaugusiems žmonėms“, – sakė medikė.
Tiesa, kaip išdavė gydytoja, yra skirtingi dehidratacijos lygiai, kurie apibrėžiami pagal vandens praradimo procentinę dalį nuo kūno svorio – lengvas, vidutins ir sunkus. Lengvą dehidratacijos formą nesunku atstatyti vartojant skysčius, tačiau esant sunkiai dehidratacijos formai, kai organizmas netenka daugiau nei 10 procentų vandens nuo kūno svorio, iškyla pavojus gyvybei, ši forma ypač pavojinga vaikams. Sunki dehidratacijos forma suaugusiems gali pasireikšti kraujospūdžio sumažėjimu, širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumu, sąmonės pakitimu, delyru ar sąmonės praradimu.
Visgi, kai kurie žmonės turėtų būti ypač atsargūs ir stebėti kūno siunčiamus ženklus. Į šią kategoriją patenka sportuojantys, daug laiko leidžiantys ar dirbantys lauke, sergantys kai kurioms ligomis, pavyzdžiui, diabetu, inkstų ar virškinimo ligomis, vartojantys tam tikrus vaistus. Svarbu stebėti ir vaikus, o ypač – kūdikius, nes jų temperatūrinė reguliacija dar ne iki galo išsivysčiusi. Jautrūs dehidratacijai yra ir vyresnio amžiaus žmonės.
Kada kreiptis į medikus?
„Skysčių galima netekti įvairiais būdais: karščiuojant, vemiant ir viduriuojant, perkaitus, tad svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į medikus pagalbos“, – pabrėžė šeimos gydytoja Agnė Misiūtė. Anot jos, kreiptis į medikus reikėtų jei:
-vemiama ilgiau nei parą;
-Kūno temperatūra pakyla virš +38 °C ir nepavyksta vaistais sumažinti temperatūros ilgiau nei 5 valandoms;
-Viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas;
-Pastebimas staigus svorio kritimas;
-Šlapimo išsiskyrimas reikšmingai sumažėja per 12 valandų laikotarpį;
-Atsiranda didelis silpnumas;
-Žmogus tampa lėtas, pasidaro netikslūs judesiai;
-Kalba tampa neaiški ir nesuderinta;
-Žmogus tampa sumišęs, sutrikęs ir praranda orientaciją aplinkoje.