Lietuvos paštas toliau tęsia prieš keletą metų pradėtą reformą. Dažniausiai pastaroji siejama su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovavimo šaliai laikotarpiu, nors, tarkim, 2017 m. „valstietis“, tuometinis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad pašto reformą pradėjo ankstesnioji, socialdemokratų Vyriausybė.
Pastaruoju teiginiu galima suabejoti, kadangi 2016 metais tas pats Lietuvos paštas džiaugėsi, jog 2015 metais uždirbo daugiau negu 2014-ais: „Investavę į modernius ir aukščiausius standartus atitinkančius logistikos centrus šiandien gebame kur kas greičiau apdoroti vis didėjančius siuntų srautus, kurie auga dėl sparčios e. prekybos plėtros“, – teigė tuometinė įmonės vadovė Lina Minderienė.
Pernai per Lietuvos paštą gauta ir išsiųsta 60,3 mln. siuntų. Tai net 12,5 proc. daugiau nei 2014 m. Ženkliai augančioms pašto siuntų apimtims įtakos turi Lietuvos pašto plėtojamas bendradarbiavimas su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis, pristatant siuntas iš Kinijos į Europos šalis.“
2017 metais „valstiečiai“ net pareiškė, kad stabdo visuomenės kritikos sulaukusią pašto reformą, tačiau netrukus ji, tų pačių „valstiečių“, nepaisant regionų gyventojų nepritarimų, buvo tęsiama.
Lietuvos pašto „reformos“, kuri labiau primena eilinės, pelningai veikusios valstybinės įmonės, nustekenimą estafetę sėkmingai perėmė dabartiniai šalies valdantieji – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai.
Laisviečių deleguoto Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, nors pašto reforma kelia tam tikrų iššūkių, artimiausioje ateityje ji padės užtikrinti lygiavertes paslaugas šalies gyventojams visoje Lietuvos teritorijoje. Matyt „rūpindamasis“ gyventojais, Lietuvos paštas pranešė planuojantis atleisti dar 400 darbuotojų. Teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.
Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, minėta reforma siekiama kelių tikslų.
„Pirmiausia manau, kad Lietuvos paštui ruošiamas Mažeikių naftos, Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos uosto likimas – pelningai dirbusi ir monopoliją pašto sektoriuje turinti valstybinė įmonė bus nustekenta ir tuomet parduota. Kitas momentas – tolesnis tikslinis regionų žlugdymas. Kaip jau esu minėjęs, regionuose naikinamos bibliotekos ir mokyklos, o dabar žmones siekiama palikti ir be paskutinio nesisteminio žinių šaltinio – spaudos. Regionų gyventojams vis sunkiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų, brangsta ir jų pristatymas. Mobili paslauga, kaip rodo praktika, kaimo gyventojų irgi nepasiekia.
Galbūt miestams tai mažiau svarbu, tačiau kaimo žmogui paštininkas yra daugiau negu darbuotojas. Tai – draugas, pašnekovas, pagalbininkas. Ir esantieji valdžioje, būtų tai „valstiečiai“ ar konservatoriai, daro viską, kad tokio žmogaus regionuose neliktų“, – savo požiūrį į tai, kas vyksta, išsakė politikas.
Be to, pasak jo, tokiais veiksmais valdantieji, galimai, jau rengiasi artėjantiems rinkimams.
„Dabartinė valdančioji koalicija pridarė tiek, kad nuo jos nusisuka net dalis buvusio elektorato. Jie tą mato, tą supranta, todėl, tikėtina, siekia iš regionų eliminuoti ypatingai svarbų vaidmenį priešrinkiminiame etape vaidinančius paštininkus, kadangi jie ne tik žinojo daugiausia, bet ir galėjo su žmonėmis padiskutuoti apie tai, kas vyksta. Senuosius paštininkus keisdami atvykstančiais, valdantieji į regionus gali pasiųsti jiems naudingą žinią, kas vėliau gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Apibendrinant, šioje valdžių giriamoje, bet žmonių peikiamoje reformoje aš matau ne tik siekį išparceliuoti valstybės turtą, bet ir dar vieną, tikslingai prieš regionus ir jų gyventojus nukreiptą, veiksmą su toli siekiančiomis neigiamomis pasekmėmis“, – pabrėžė J. Pinskus.