Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia į personalinę Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ direktorės ir meno vadovės, dailininkės Loretos Skruibienės parodą.
Nauja, dvidešimtoji, alytiškės menininkės paroda pavadinta taip pat, kaip ir naujausias paveikslas – „Drugelio efektas“. „Drugelio efektas“ yra šiek tiek chaoso simbolis. „Mano viduje vyksta įvairūs vidiniai virsmai – dvasiniai, emociniai, fiziniai. Lietuvoje ir visame pasaulyje taip pat nestinga pokyčių, verčiančių virpėti planetos gyventojus“, – apie paveikslo atsiradimą pasakojo L. Skruibienė.
„Man svarbiausi yra du drambliai, ant kurių laikosi žmonija ir pasaulis: vienas jų – švietimas, antras – kultūra: menas, teatras, dailė, gražus žodis ir viskas, ką apima žodžio „kultūra“ sąvoka. Tai svarbūs dalykai, nes šiandien mes kultūrą stengiamės nustumti į pakraščius, o tai labai negerai. Kuo tampa žmogus be kultūros, mes puikiai matome stebėdami įvykius Ukrainoje. Galbūt todėl taip kalbu, kad mano gyvenimas susideda iš kultūros, tačiau esu įsitikinusi, kad ir smurto pasaulyje būtų mažiau, jei mes atkreiptume dėmesį į kultūrinius dalykus. Mes esame pasimetę be kultūros“, – įsitikinusi menininkė.
Profesionali dailininkė ir lėlininkė kūrybinį laikotarpį skirsto į tris periodus. Pirmajame dominavo abstrakcijos, antrajame – žmonės be veidų, linijos, formos, spalvos, grafiniai dalykai, trečiame periode vietoje aliejinių dažų atsirado akrilas, koliažai, kuriuose naudojamos labai įvairios medžiagos. „Tapyboje atsirado medis, karoliukai, tekstilė, mamos ir močiutės siuvinėti, nerti rankdarbiai. Nesinori, kad išnyktų man brangūs daiktai, todėl juos įkomponuoju į paveikslus, sujungiu su veidu, emocija, ir taip gimsta paveikslas. Kas lėmė periodų kaitą? Atsiradęs nuobodulys, nesinorėjo daryti tą patį per tą patį, norėjosi ieškoti kitų išraiškos formų, nes be naujų atradimų gali pati sau atsibosti“, – kalbėjo menininkė ir pridūrė, kad visus kūrybinius laikotarpius apjungė lėlių teatras.
„Garsusis ispanų dailininkas Pablas Pikasas yra pasakęs, kad gražiausias peizažas yra žmogus. Šiais jaunystėje išgirstais ir visam gyvenimui įstrigusiais žodžiais niekada nesuabejojau. Su niekuo nesiginčiju – gamtos grožis nepakartojamas, tačiau aš, tapydama peizažą, ir gamtoje visada ieškau žmogaus pėdsakų“, – pasakojo L. Skruibienė.
Per daugiau kaip tris kūrybinius dešimtmečius alytiškė nutapė arti šimto paveikslų. Anot L. Skruibienės, paskutinis periodas nebuvo labai palankus tapybai. Didžiąją laiko dalį menininkė skirdavo lėlių teatro veiklai – pati kūrė lėles, režisavo spektaklius, todėl dėl didelio užimtumo per metus pavykdavo nutapyti du, tris, daugiausia keturis paveikslus. „Ateityje planuoju daugiau laiko skirti tapybai, Žinoma, teatras niekur nenutols, lėlės bandys „įlįsti“ ir į tapybą, tačiau teatras liks hobiu“, – atviravo profesionali dailininkė-lėlininkė, sukūrusi 49 lėlių teatro spektaklius, inicijavusi ir organizavusi tarptautinį lėlių teatro festivalį-konkursą „Aitvaras“ bei daugelį teatro edukacinių programų.
L. Skruibienės parodą galima aplankyti iki lapkričio 15 dienos.