Balandžio 15 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kuris tęsis iki birželio 7 d. Šiemet įsigaliojo kelios naujovės, susijusios su tiesioginėmis išmokomis, kurios turėtų pagreitinti ir pagerinti deklaravimo darbus. Tiesa, esminių pokyčių pasėlių deklaravimo sistemoje nenumatoma.
Geriau nevėluoti
Pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 2 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc.
Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės.
Žemės ūkio ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška teigė, kad šiųmetės naujovės didelės įtakos deklaravimui neturės, gal tik kiek sumažins administracinę naštą pareiškėjams.
Pašnekovo teigimu, jei nustatoma, kad dėl administruojančių institucijų veiklos klaidų nebuvo išmokėta parama, ji gali būti išmokėta vėliau nustačius šį faktą.
Anot specialisto, vienas palengvinimas toks, kad dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) iš pareiškėjų reikalaus žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentų tik tuo atveju, jei plotų, kurių valdymo teisę būtina pagrįsti, dokumentų po einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nebus Valdų registre.
Tikslinamos apibrėžtys ir švelninamos tinkamumo sąlygos
Pasak pašnekovo, patikslinta, kad ariamoji žemė – žemės plotas, suariant naudojamas žemės ūkio augalams auginti ar pūdymui laikyti. Ariamajai žemei taip pat prilyginami žemės plotai, kuriuose žemės ūkio augalai auginami naudojant bearimes technologijas. Patikslinta ir ganyklos ar pievos sąvoka: ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas, įskaitant daugiametes ganyklas arba pievas, kuris naudojamas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kuriame dažniau nei kas penkeri metai taikoma sėjomaina.
Kaip sakė S. Ramoška, buvo pakeistos tinkamumo sąlygos ir nustatyta, jog klasifikatoriaus I grupės augalai gali būti jungiami į plotus, kuriuos sudaro daugiau nei viena auginamų augalų rūšis, o tokie plotai negali būti didesni nei 0,5 ha (vietoje buvusių 0,3 ha). Žaliajame pūdyme auginami žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. (vietoje rugsėjo 15 d.) turi būti įterpiami į dirvą, o prieš įterpiant į dirvą nuimti šių augalų derlių draudžiama. Trumpinamas laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki gruodžio 1 d., iki kada pareiškėjas turi išlaikyti nesuartus žalinti skirtus azotą kaupiančių augalus plotus (arba ražienas).
Švelnesnės sankcijos, tikslinama tvarka
Kaip teigė S. Ramoška, švelnesnis sankcijų traktavimas bus taikomas keliais atvejais. Vienas jų – kai nustatoma, kad deklaruojant KTŽ, DAK, DUK kodais deklaruojami klasifikatoriuje esantys pasėliai – netaikoma neteisingo deklaravimo sankcija – tiesiog nemokama už tokius laukus.
Pareiškėjams, pretenduojantiems į susietąją paramą už vaisių ir uogų auginimą ir nenuėmusiems derliaus laiku (iki einamųjų metų lapkričio 15 d.), parama bus nemokama tik už laukus, kuriuose užfiksuotas pažeidimas.
Kitas atvejis – kai randamas kitas nei deklaruojamas susietajai paramai gauti pasėlis, neteisingo deklaravimo sankcija taikoma tik susietajai paramai, o kitoms tiesioginėms išmokoms ši sankcija netaikoma, jeigu kitas rastas pasėlis gali būti tinkamas tiesioginėms išmokoms gauti.
Pašnekovas aiškino, jog, žalinimui įgyvendinti pasirinkus posėlį, deklaravimo metu reikės pažymėti, ar posėlis susideda iš žieminių, ar iš vasarinių augalų. Posėliui pasirinkusiems vasarinius augalus žalinimo išmokos bus mokamos įprasta tvarka (be vėlavimų).
Kitais metais deklaruoto žieminio posėlio vietoje žieminių augalų sėti negalima, nes praėjusiais metais užsodintas žieminio posėlio plotas bus nebelaikomas ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (toliau – EASV) elementu, t. y. neatitiks žalinimo reikalavimų ir reikės grąžinti anksčiau išmokėtą paramą.
Kaip sakė S. Ramoška, nebus tikrinamas piktžolėtumas, užteks, kad plote auginami žemės ūkio augalai būtų dominuojantys ar ganykla arba pieva nušienauta laikantis nustatytų terminų.
Kitoks daugiamečių pievų deklaravimas, skundų vertinimas
Anot specialisto, atsižvelgiant į Europos Komisijos audito pastabas, nuo šiol daugiametes pievas bus galima deklaruoti tik praėjus penkeriems metais po ariamos žemės deklaravimo atitinkamame plote.
Taip pat pareiškėjui draudžiama tyčia dalyti valdą, jei jis siekia gauti didesnę paramos sumą ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo (EASV deklaravimo, pasėlių įvairinimo).
Kaip aiškino pašnekovas, buvo sušvelnintas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų pažeidimų traktavimas. T. y., pažeidus 5 GAAB standarto reikalavimą, kuris draudžia auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus statesniuose nei 12 proc. šlaituose, bus taikomos daug mažesnės sankcijos. Vietoj buvusių 20 proc. bus taikoma 3–5 proc. sankcija.
S. Ramoškos teigimu, siekiant sumažinti nepasitvirtinusių skundų ir su tuo susijusių patikrų skaičių nuo šiol NMA reaguos tik į tokius skundus: kai gaunama informacija (skundas, pranešimas ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (nurodant kadastrinį arba unikalų numerį); kai gaunama informacija iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos).
Pradedamas taikyti išmokų ribojimo mechanizmas
Pasak pašnekovo, nuo 2019 m. pagal pateiktas paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 000 eurų, taikomas 100 proc. mažinimas. Iš sumos, viršijančios 150 000 eurų, prieš tai atskaičiuojami faktiškai išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. Tačiau reikia deklaruoti apie 2400 ha, kad būtų pasiekta riba, nuo kurios gali būti taikomas išmokų mažinimas.
S. Ramoška reziumavo, kad 2019 m. skirta bendra tiesioginių išmokų už plotus ir gyvulius suma sieks 483,68 mln. eurų (praėjusiais metais – 475,31 mln. eurų).
Numatomi preliminarūs vidutiniai išmokų dydžiai pagal atskiras paramos schemas: vienkartinė išmoka už plotus – 64 eurai už ha, žalinimo išmoka – 50 eurų už ha, pirmųjų hektarų išmoka – 58 eurai už ha, jaunojo ūkininko išmoka – 48 eurai už ha.
Preliminarūs vidutiniai numatomi susietosios paramos išmokų dydžiai: baltyminiai augalai – 50 eurų už ha, lauko daržovės – 344 eurų už ha, uždaro grunto daržovės – 210 eurų už arą, vaisiai ir uogos – 240 eurų už ha, sertifikuota javų sėkla – 15 eurų už ha, cukriniai runkeliai – 94 eurai už ha, melžiamos karvės – 107 eurai, pieninių veislių buliai – 79 eurai, o mėsiniai galvijai – 91 euras.
