Lietuvos ūkininkų sąjungos kasmet organizuojamame konkurse „Metų ūkis 2023“ Lazdijų rajone Justino ir Ugnės Dzemydų ūkis už mėsinių galvijų ūkio įkūrimą ir jaunatvišką entuziazmą įvertintas II vieta, skatinančia tvirtai ir sėkmingai eiti pasirinktu keliu.
Pasekė draugo pavyzdžiu
Užaugęs kaime J. Dzemyda su ūkininkavimu susipažino nedideliame tėvų ūkelyje, nors tėvams tai buvo daugiau patinkanti veikla po darbo, nei rimtas ūkininkavimas, užtikrinantis pragyvenimą, to pakako, kad Justinas pamiltų gyvenimą kaime.
Ūkininko kelią vyras pasirinko po mokyklos baigimo kelias vasaras padirbėjęs draugo, auginusio mėsinius galvijus, ūkyje. Gyvulininkystė žavėjo, tačiau J. Dzemyda pasirinko automobilių techninio eksploatavimo studijas Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijoje. „Specialybė su žemės ūkiu nelabai buvo susijusi, todėl vėliau, jau tvirtai apsisprendęs ūkininkauti, pradinį ūkininko žinių bagažą įgijau Simno žemės ūkio mokykloje“, – pasakojo J. Dzemyda.
Savarankiškai ūkininkauti lazdijietis pradėjo 2017 metais. Nusipirko 10 telyčių, tėvai padovanojo keliolika hektarų žemės ir vyras kibo į darbus, iš karto pradėjo plėsti ūkį – pirkti ir nuomoti žemę, didinti galvijų bandą. Šiandien J. Dzemydos ūkio plotas perkopė šimtą hektarų, o galvijų banda, kurią sudaro limuzinų veislės galvijai ir kelios pieninės karvės, išaugo daugiau kaip penkis kartus.
Augina limuzinus
Didžiąją dalį J. Dzemydos valdomos žemės sudaro ganyklos ir pievos, mažesniojoje dalyje ūkininkas augina javus – avižas, kviečius, kvietrugius, miežius ir kukurūzus. Auginamų kultūrų visiškai pakanka, kad gyvuliai pašaru sočiai būtų aprūpinti ištisus metus.
Galvijams pašarus J. Dzemyda ūkyje ruošia pats, padedamas draugų ūkininkų, kurie padeda pasėti kukurūzus ir jų derlių nuimti. Didžiąją dalį darbų taip pat nudirba vienas, tik per didžiausius darbymečius talkon pasikviesdamas tėtį.
Vyras džiaugiasi, kad aplink gyvenantys ūkininkai vienas kitam draugiški, visada pasiruošę padėti tiek technika, tiek patarimais. Žmona dirba buhaltere transporto įmonėje, tad po samdomo darbo likusį laiką skiria namų buičiai ir aplinkos tvarkymui.
Limuzinai J. Dzemydą sužavėjo charakteriu, išvaizda, augimo sparta, nereiklumu laikymo sąlygoms ir, svarbiausia, puikia mėsos kokybe, pasižyminčia geru skoniu ir baltymingumu. Ūkininko nuomone, limuzinams reikia geresnių pašarų nei kitoms veislėms, tačiau supirkėjai už juos noriau moka geresnę kainą, tad rūpestinga priežiūra atsiperka.
Vertina, ką turi
J. Dzemydos ūkio veikla dar tik įsibėgėja, tačiau ūkininkas jau turi augalininkystei ir gyvulininkystei visą reikalingą įrangą bei techniką, ir nors ji ne visa nauja, pasižyminti geru našumu, tačiau tai pamatas, padedantis žengti į ūkio plėtrą ir modernizavimą.
„Lėšų naujoms fermoms dar neužgyvenau, todėl galvijus laikau tėvų tvartuose ir laikinai pastatytoje pašiūrėje, nes limuzinai nebijo žiemos šalčių. Naujų fermų statyba – dideli ateities planai. Norime sukaupti savų pinigų, nes statybos su kreditais labai baisiai atrodo“, – kalbėjo J. Dzemyda ir pridūrė, jog kol kas ūkio veiklos plėtrai kreditų neėmė, pavykdavo išsisukti, tačiau jei artimiausiu metu patvirtins ūkio modernizavimo projektą, kurį įgyvendinamas ketina pirkti modernią ir našią naują techniką, be bankų paslaugų neišsivers.
Šis sudėtingas laikotarpis nėra palankus ūkio plėtrai, tačiau jaunasis ūkininkas neabejoja, kad jis baigsis. Artimiausiuose planuose modernios fermos ir galvijų bandos didinimas naudojant seksuotą spermą.
J. Dzemydos nuomone, ūkininkavimo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo tinkamų sprendimų, kuriuos lemia žinios, patirtis ir nuoseklus darbas.
„Ūkininkavimas mane žavi viskuo – ir technikos panaudojimo galimybėmis, ir gyvenimu gamtoje, ir laisve priimti reikalingus sprendimus. Kiekvieni metai suteikia naujos patirties, žinių, ugdo gebėjimus rasti išeitis iš pačių netikėčiausių ir sudėtingiausių situacijų“, – džiaugėsi pasirinktu keliu ūkininkas.
Ūkininkas praėjusių metų negalėtų pavadinti blogais: „Javai, įvertinus gamtines sąlygas ir įdėtas lėšas bei žemės našumą, kai vidurkis siekia 32–35 balus, užderėjo palyginti gerai. Nerimavome, kad teks pirkti šienainį, nes beveik visą vasarą gyvulius reikėjo papildomai šerti, tačiau atrodo, jog išsiversime su savu pašaru“.
Visos problemos išsisprendžia, tik reikia nenuleisti rankų, įsitikinęs lazdijietis. „Anksčiau, iškilus kokiai nors problemai ar susidūrus su iššūkiu, susinervindavau, nerimaudavau. Pamažu supratau, jog tai ūkininkavimo kasdienybė – sugedo technika, tai sugedo, pabėgo gyvulys, tai pabėgo. Sugausime arba pats pareis, techniką sutaisysime, nėra ko nervintis“, – apie įgytą patirtį kalbėjo J. Dzemyda.