Moksleivių krepšinio lygoje spindėjusios Alytaus krepšininkės žengia į profesionalų sportą. Karolina Kazočiūnaitė ir Kristina Masionytė rungtyniauja Kauno „Aisčiai“ ekipoje. Pirmą profesionalią sutartį šiemet pasirašė ir alytiškė Saulė Mikelionytė. Lietuvos krepšinio rinktinės U-20 kandidatė mažiausiai du sezonus vilkės Vilniaus „Kibikšties“ marškinėlius. Gali būti, kad šios krepšininkės padės ir savo miesto komandai Alytaus RKL-GUT.LT, kuri ateinančiame sezone turėtų žaisti antroje pagal pajėgumą lygoje.
– Ar sunkus buvo sprendimas priimti Vilniaus klubo pasiūlymą, kas nulėmė tavo sprendimą?
– Sprendimą priėmiau, kai nusprendžiau studijuoti Lietuvoje. Buvo pasiūlymų išvykti į JAV ir Europos universitetus, ten studijuoti ir rungtyniauti, tačiau nusprendžiau mokytis Lietuvoje. Kontaktas su krepšinio klubu „Kibirkštis“ buvo ir anksčiau, bet norėjau baigti mokslus Alytaus Jotvingių gimnazijoje ir padėti savo miesto ekipai. Artėjant mokslo metų pabaigai susitikau su komandos vadovu D. Virbicku. Man patiko jo požiūris į sportą. Klubas turi ilgalaikę viziją, kas nėra dažna Lietuvos moterų krepšinyje.
– Papasakok apie save, kokia tu esi žaidėja, kokios tavo stipriosios pusės?
– Manau, pagrindinė mano stiprioji pusė aikštelėje – metimas. Treniruodamasi jų atlieku daug. Esu komandinio stiliaus žaidėja. Atiduoti gražų perdavimą dažnai smagiau nei pačiai įmesti. Krepšinyje svarbiausia komandos rezultatas, nemėgstu pralaimėti, jeigu nepasiseka, vadinasi, ne viską padariau teisingai.
– Papasakok, kaip iki šiol klostėsi tavo karjera, kur žaidei, kokioms rinktinėms atstovavai?
– Žaisti krepšinį pradėjau Alytuje nuo aštuonerių metų, kai pas trenerę Eleną Žilinskienę užrašė tėtis. Vėliau Alytaus sporto ir rekreacijos centro komanda pradėjo rungtyniauti MKL. Turėjome perspektyvių krepšininkių mūsų mieste, iš kurių ir buvo sudaryta ši ekipa. Buvome ne tik komandos draugės aikštėje, bet ir už jos ribų. Draugystę įskiepijo komandą perėmusi trenerė Irena Špiegienė. Pamažu ėmėme pasitikėti savimi ir kovoti su didžiųjų miestų ekipomis, o 2016 metais tapome šios lygos (U-16) čempionėmis, 2017 metais vicečempionėmis, o pernai iškovojome bronzą. 2017 metais laimėjau U-18 krepšinio turnyrą „Sprite“ 1×1 ir tapau absoliučia nugalėtoja. Tai – vienas didžiausių mano individualių pasiekimų. Tais pačiais metais buvau pakviesta į NBA ir FIBA stovyklą Izraelyje. Praeitą vasarą atstovavau U-18 merginų krepšinio rinktinei, su kuria tapome Europos čempionato B diviziono čempionėmis. Esu šių metų U-20 rinktinės kandidatė. Dukart išrinkta į geriausių Alytaus SRC sportininkų dešimtuką.
– Kaip pati įvertintum praėjusį sezoną?
– Pati nemėgstu vertinti. Žaidėme moterų „Multi – Gyn“ B grupėje ir laimėjome. Jei neklystu, su šia ekipa paskutinį pralaimėjimą patyrėme 2018 metų lapkričio mėnesį. Laimėjome 15 rungtynių iš eilės. Alytaus komandoje gaudavau daug žaidybinio laiko, tad stengiausi jį išnaudoti.
– Kokį tau įspūdį praėjusiame sezone paliko „Kibirkšties“ komanda?
– „Kibirkšties“ ekipa paliko gerą įspūdį, ypač reguliariajame sezone. Stebėjau jų žaidimą. Nors sezono pabaiga nebuvo pati geriausia, bet komanda žaidė gražų krepšinį. Manau, užimta vieta neatspindėjo tikrojo komandos pajėgumo, jeigu būtų ne finalo 4 formatas, neabejoju, kad galutinė komandų rikiuotė būtų kitokia.
– Teks dirbti su treneriu Paulausku, kokie įspūdžiai apie šį trenerį?
– Su šiuo treneriu man dar nėra tekę dirbti. Treneris Paulauskas yra puikus savo srities specialistas, turintis daug patirties. Man didelė garbė bus dirbti su juo.
– Kokiu ambicijų ir tikslų turi krepšinyje kitame sezone?
– Žinoma, kiekvienas naujas sezonas – nauja patirtis. Norėčiau kuo daugiau praleisti laiko aikštėje, būti naudinga komandai.
– Ačiū už pokalbį.