Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas imasi pataisų, leisiančių lanksčiau keisti elektros ir dujų kainas vartotojams
Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios sudarytų galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, taip pat gamtinių dujų bei buitiniams vartotojams tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas.
Itin svyruojant energijos išteklių kainoms rinkose šios kainos galėtų būti perskaičiuojamos kartą per tris mėnesius.
Po pateikimo už tokias pataisas antradienį balsavo 86 Seimo nariai, o susilaikė 14. Toliau projektai bus svarstomi birželio 11-ąją.
Elektros energetikos, Energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų pataisos numato, kad kainos būtų perskaičiuojamos, kai skirtumas tarp prognozuojamų ir faktinių energijos išteklių įsigijimo kainų būtų 20 proc. ar daugiau, o vien tik elektros – 40 proc. ar daugiau.
Taip būtų galima greičiau reaguoti į mažėjančias energijos produktų kainas rinkose ir sukuriama nauda buitiniams vartotojams.
Kaip antradienį teigė pataisas pristatydama energetikos viceministrė Inga Žilienė, energetikos įmonėms nepateikus pasiūlymų perskaičiuoti kainas ir tarifus buitiniams vartotojams, VERT turėtų galimybę perskaičiuoti kainas vienašališkai.
Šiuo metu visuomeninės elektros ir dujų tarifai buitiniams vartotojams peržiūrimi kas pusmetį, o centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų – kasmet.
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako NVSC vadovas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.
„Fiksuota dar viena mirtis nuo legioneliozės, tai yra šiais metais jau ketvirta mirtis. Kai tuo tarpu per 2023 metus mes turėjome keturis atvejus. Tai reiškia, kad tikrai stebime užsikrėtimo šia liga augimą“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.
Anot NVSC, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 18 legioneliozės atvejų. Daugiausia jų fiksuota Vilniuje.
Pasak centro, 2013–2023 metais iš viso šalyje užregistruoti 188 legioneliozės atvejai, pernai – 71 atvejis.
Paklaustas, kodėl informacija apie mirtis nuo šios ligos buvo paskelbta tik antradienį, V. Gruodys sakė, kad NVSC nėra įpareigoti skelbti apie kiekvieną mirtį.
„Kadangi šitas atvejis sukėlęs yra rezonansą, yra stebimas ir jūsų, žurnalistų, susidomėjimas, matyt, ir visuomenei tai yra svarbu, dėl to mes ir reaguojame šiuo metu“, – kalbėjo NVSC vadovas.
„Mūsų tikslas yra surinkti epidemiologinio tyrimo metu visus duomenis ir tada visą tą statistiką, informaciją panaudoti, kad būtų užkardomas į priekį užkrečiamųjų ligų plitimas“, – pridūrė jis.
Kaune į Nemuną nuleista didžiausia upinė barža Baltijos šalyse
Kaune į Nemuną antradienį nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai.
1,8 tūkst. tonų keliamosios galios laivas pastatytas Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste.
Laivo ilgis – per 75 metrų, plotis – 16 metrų. Barža gali talpinti iki 90 vienetų dvidešimties pėdų konteinerių.
„Švenčiame dalyką, kurio nebuvo jau daug dešimtmečių Lietuvoje, pusę amžiaus. Tokio dydžio laivas, barža, Lietuvoje ir Baltijos šalyse apskritai vidaus vandenims pagaminta nebuvo“, – baržos nuleidimo ceremonijoje sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Jis pažymėjo, kad sutvarkius Nemuno vagą, kroviniai reguliariai gabenami jau apie pusę metų, bet tam trūksta vandens transporto.
„Neturime, kuo gabenti, ir gabenome, kaip aš sakau, pusantros baržos, ir tie pajėgumai maži“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
„Tokią baržą galime pastatyti per pusę metų. (…) Dabar mūsų pagrindinis tikslas auginti pajėgumus“, – pridūrė VVKD vadovas.
Pasak V. Vinokurovo, direkcija krovinių transportavimui turi užsakymų keleriems metams į priekį.
„Didžiausia problema, kad neturėjome kuo gabenti. Ši barža pilnai suplanuota iki metų pabaigos, planuojame plaukti ne tik dieną, bet ir naktį, kad spėtume atlikti kuo daugiau reisų“, – žurnalistams sakė VVKD direktorius.
Jo teigimu, barža bus gabenami daugiausia vietos užimantys kroviniai, vienas pagrindinių – grūdai.
„Šis regionas nuo Jurbarko itin turtingas grūdų. Taip pat birios medžiagos, kaip medžio skiedros, metalo gaminiai ir bendriniai kroviniai konteineriuose“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Anot jo, naujoji barža į pirmą reisą išplauks per kelias savaites, „pabaigus galutinius leidimus“.
V. Vinokurovas neįvardijo, kiek konkrečiai kainavo šis laivas, tačiau nurodė, kad baržą pastatyti kainuoja kelis milijonus eurų. Planuojama, kad ji atsipirks per 5–7 metus, toks laivas tarnauja apie 50 metų.
Kaip pažymėjo V. Vinokurovas, VVKD turi bendradarbiavimo sutartis su keliasdešimt įmonių.
Iki šiol direkcija turėjo vieną didelę baržą ir dvi mažesnes. Direkcijos vadovo vertinimu, „tai yra beveik nulis“.
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencijos laiką.
„Aš neturiu tikslo pabaigti kadenciją (dirbti ministru – BNS), būtinai visą tą laiką. Ministro keitimas yra politinis procesas ir jis pirmiausia vyksta premjerės, frakcijos ir koalicijos sutarimu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar jis tikisi pabaigti savo kadenciją.
Tačiau jis pabrėžė, kad jaučiasi ramus.
Pasak K. Navicko, iki šiol jis jautė premjerės ir konservatorių frakcijos užnugarį, o po G. Nausėdos įspėjimų dėl galimų pokyčių Ministrų kabinete apie tai nebuvo kalbėta.
Šalies vadovo rinkimuose sekmadienį balsavęs G. Nausėda teigė matantis poreikį koreguoti Vyriausybės sudėtį – jis patvirtino, kad jei bus perrinktas prezidentu, liepą, kai prasidėjus naujai prezidento kadencijai Vyriausybė grąžins įgaliojimus, bus permainų Ministrų kabinete, tačiau konkrečių ministrų neminėjo.
G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro atsakomybės klausimą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį pareiškė, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai.
Šios Vyriausybės kadencija baigsis po Seimo rinkimų šių metų spalį.
Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo.
Seimo opozicija K. Navickui yra surengusi dvi interpeliacijos procedūras dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
Antroji interpeliacija K. Navickui Seime žlugo 2023 metų balandžio 20-ąją.
F. Jansonas: perrinkus G. Nausėdą keistis galėtų daugiau nei keli ministrai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai.
„Manau, kad prezidentas pasistengs pasinaudoti galimybe, kalbėdamas kartu su premjere, šiek tiek perkauti Vyriausybę, jei bus rastas sutarimas. Suprantame, kad ten ne ilgam, keturi penki mėnesiai jos (Vyriausybės – BNS) galiojimas tebus, bet ir tie keturi mėnesiai yra svarbu“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.
„Nebūtinai kalbame tik apie vieną nepaskirtą ministrą ar vieną, kurį prezidentas viešai įvardijo“, – pridūrė jis.
G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakomybės klausimą.
„Ne kartą kalbėta, kurių ministrų darbas mažai tenkina arba visai netenkina, ministrų, kurių nėra, ministrų, kurių darbas kelia klausimų. Tie klausimai ir bus aptarti“, – kalbėjo F. Jansonas.
Paklaustas, kuris iš Vyriausybės narių gali būti ramus dėl savo posto, F. Jansonas sako, kad tai jai vadovaujanti Ingrida Šimonytė.
„Manau, kad premjerė gali būti visiškai rami“, – teigė F. Jansonas.
Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo.
NVSC: sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau užsikrėtimų gripu, koronavirusu, tačiau daugiau – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Per minėtą laiką fiksuotas 91 gripo atvejis, 68 – COVID-19 ir 26 tūkst. 40 – vadinamųjų peršalimo ligų. Ankstesnę savaitę atitinkamai šie skaičiai siekė 95, 79 ir 24 tūkst. 211.
Tai lėmė, jog praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo didesnis ir siekė 916,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis užfiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena savivaldybė.
Į ligonines dėl gripo buvo paguldyti trys žmonės: du vaikai ir vienas vyresnis nei 65-erių metų. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas žmogus. Praėjusią savaitę mirčių nuo gripo ar COVID-19 nefiksuota.
Iš viso šį sezoną užfiksuoti 27 mirties nuo gripo atvejai.
Ši savaitė – paskutinė gripo sezono savaitė.
„Pajūrio ekspresas“ startuos gegužės 31 dieną
Jungtiniai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir vežėjų autobusais maršrutai iš Vilniaus į Palangą, Preilą, Pervalką, Juodkrantę ir Nidą pradės kursuoti nuo gegužės 31 dienos.
Aštuntus metus vykstantys vadinamieji „Pajūrio ekspreso“ reisai vyks iki rugpjūčio 25 dienos, pirmadienį pranešė LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“.
„Tokią paslaugą labai vertina mūsų keliautojai, todėl paprastai bilietai į „Pajūrio ekspresą“ išperkami gana greitai“, – pranešime sakė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.
„LTG Link“ teigimu, kasmet šiuo maršrutu pasinaudoja apie 5 tūkst. keleivių. Tikimasi, kad šiemet jų bus daugiau nei pernai. Pasak bendrovės, pernai jungtiniais traukinių ir autobusų reisais keliavę žmonės sutaupė apie 115 tonų CO2.
Anot „LTG Link“, bilietų kainos šiemet išliks tokios pačios kaip ir pernai. Jungtinio maršruto antros klasės bilietas iki Palangos kainuos 27,2 euro, iki Nidos – 28,3 euro. Į bilieto kainą įskaičiuoti kelionės traukiniu, autobusu, keltu bei ekologijos mokesčiai Neringoje.
Keliaujantys į Palangą iš traukinio į specialų autobusą persės Kretingoje, keliaujantys į Neringą – Klaipėdoje.
Traukiniai iš Vilniaus išvyks penktadieniais 15.29 val. ir šeštadieniais 8.58 val., o atgal sekmadieniais: iš Nidos – 16 val., o iš Palangos – 18.25 val.
Nepavyko ir antrasis referendumas dėl dvigubos pilietybės
Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios.
Už tokius sugriežtinimus numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas šią savaitę balsavo 86 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o susilaikė penki.
Tokios baudos galios tik gyventojams, nes įmonėms atsakomybė už tokius pažeidimus jau buvo sugriežtinta anksčiau priimant Statybos įstatymo pataisas.
Taip pat nustatytos sankcijos ir už svarbios informacijos, pavyzdžiui, apie pasamdytą subrangovą, nepateikimą. Tokiu atveju bauda siektų 200–600 eurų, o už nusižengimą, padarytą pakartotinai – 400–800 eurų.
Statybos įstatyme yra nustatyta, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus statybos aikštelėje dirbančius subrangovus.
Savavališkai pastatytų ar dar statomų patalpų ar nebaigto statinio naudojimas užtrauks nuo 280 eurų iki 6 tūkst. eurų sieksiančią baudą.
Skirtingos baudos nustatytos už naujo nesudėtingo arba neypatingo statinio savavališkos statybos, kapitalinio arba paprastojo remonto ar rekonstrukcijos pakartotinus pažeidimus.
Dar didesnės baudos bus taikomos už tokių statinių savavališką statybą ar rekonstrukciją kultūros paveldo statinio teritorijoje arba vietovėje ar apsaugos zonose, taip pat pajūryje.
Pavyzdžiui, naujo ypatingo statinio savavališka statyba arba rekonstrukcija nebe pirmą kartą užtrauks 5,5–6 tūkst. eurų baudą.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pakartotinai savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašomi apie 20 proc. savavališkai vykdančių statybas gyventojų, o kai kuriems – 10 ir daugiau kartų, tačiau pasitaiko atvejų, kai šie dokumentai pakartotinai surašyti ir daugiau negu dvidešimt kartų.
Taip pat Seimas nustatė sankcijas už pranešimo apie statybos pradžią tinkamą nepateikimą: už šio pranešimo nepateikimą pirmą kartą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą – 200–600 eurų, o pakartotinį – dvigubai didesnės.
Dar vienas svarbus pakeitimas – uždrausta statiniu naudotis ar parduoti, padovanoti, išnuomoti ar kitaip disponuoti, jeigu jis pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant reikalavimus.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių” informaciją