Septintuoju A. Ramanausko-Vanago premijos laureatu tapo režisierius, dokumentinių filmų kūrėjas Algis Kuzmickas, jam garbingas apdovanojimas įteiktas už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro ir kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.
Tradiciškai premija buvo įteikta minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Varėnos kultūros centre. „Žinia, kad man skirta tokia garbinga premija, buvo labai netikėta, o suvokimas, kokia tai atsakomybė, atėjo žymiai vėliau. Supratau, kad papuoliau į tikrą partizanišką būrį, A. Ramanausko-Vanago premijos laureatų būrį, ir tai yra labai rimta. Garbė būti viename būryje su tokiais žmonėmis“, – iškilmingame renginyje kalbėjo A. Kuzmickas.
Į A. Kuzmicko kūrybinį kraitį įeina dokumentiniai filmai – „Kapas 27/3 Vanago sugrįžimas“ (2019 m.) apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paiešką ir palaikų identifikavimą, „Atiduok tėvynei, ką privalai“ (2014) – apie 1949 m. vasarį įvykusį visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą ir „Laisvės žvalgas“ (2022 m.) – apie partizaną Juozą Lukšą.
Pastaruoju metu A. Kuzmickas baigia kurti dokumentinį filmą „Lietuvos partizanų bunkeriai“ apie Lietuvos partizanų bunkerių istoriją ir jų tyrimus.
A. Ramanausko-Vanago premija Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2018 metais buvo įsteigta norint pagerbti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybę bei siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą. Premijos dydis – vienas tūkstantis eurų. Ji skiriama kiekvienais metais.
Pirmoji A. Ramanausko-Vanago premija buvo įteikta 2018 m. lapkričio 29 dieną, minint legendinio partizano žūties dieną. Vėliau, visais kitais metais, premija įteikiama gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Pirmaisiais laureatais tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis, istorikas, buvęs LGGRTC Genocido aukų muziejaus darbuotojas Darius Indrišionis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Gintautas Vėlius ir LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis.
Antroji premija įteikta buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, kurio pastangomis buvo surasti ir garbingai perlaidoti apie šešiasdešimties partizanų palaikai, įamžinta daugybė kovotojų žuvimo vietų, iškalti jų vardai paminklų granite, organizuotas Laisvės kovų ir kančių konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitų partizanų pagerbimui skirtų darbų.
Trečioji premija skirta filosofui, publicistui profesoriui Kęstučiui Kazimierui Girniui už svarų indėlį užtikrinant objektyvios, pasvertos ir pagrįstos informacijos apie politinius įvykius sklaidą tiek sovietmečiu, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje bei mokslinius tyrimus apie pokario rezistenciją.
Ketvirtoji – partizaninio judėjimo dalyviui, politiniam kaliniui, dirbusiam kartu su A. Ramanausku-Vanagu, Juozui Jakavoniui-Tigrui. Šis legendinis partizanas, pakliuvęs į nelaisvę, net ir žiauriai kankinamas neišdavė bendražygių.
Penktoji premija už ilgametį ir nuoseklų akademinį darbą tyrinėjant Lietuvos partizanų kovas ir įamžinant jų atminimą, už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai skirta Daliai Kuodytei.
Šeštoji skirta Laisvės kovų įamžinimo sąjūdžiui už daugiau nei dešimtmetį aktyviai puoselėjamą Lietuvos laisvės kovų atminimą, už žinių apie laisvės kovas sklaidą švietimo įstaigose, vietos bendruomenėse bei užsienio auditorijose.