Kiekvienais metais Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo ištikimiems žiūrovams pasiūlo ką nors naujo iš operinio žanro repertuaro. Tad ir 2024 metai nėra išimtis. Šiemet visų laukia šventė – „Aidos“ sugrįžimas į Vilnių. Be to, galima pasidžiaugti ir tuo, kad čia vietos atsiranda ir lietuviškai operai „Lokys“, ir paslaptingosioms „Hofmano istorijoms“. Apie šias ir kitas operas daugiau informacijos rasite internete adresu: https://pickvibe.lt/lt/p/renginiai/opera.
Kodėl operos gurmanams būtina Vilniuje susitikti su „Aida“?
Po dešimties metų pertraukos LNOBT scenoje vėl atgijo „Aida“. Atsisakyta bet kokio beždžioniavimo, tariamo operos moderninimo, nes ji parašyta genialiai. Todėl pasistengta nepakeisti nė vienos gaidelės, nė vieno takto, nė vienos pauzelės, kokias buvo paskyręs šiam kūriniui Džiuzepė Verdis.
O kostiumų ir scenografijos autorei Sandra Straukaitei pavyko sukurti stulbinančiai vientisą scenos aplinką. Pagrindinės jos spalvos – auksinė ir juoda. Joje egiptiečių personažai puikuojasi baltais, juodais, žalsvais ir auksaspalviais apdarais, o jų priešams etiopiečiams palikta molio spalvos apranga. Tad žiūrovams tikrai nėra sudėtinga atskirti, koks personažas kuriai stovyklai priklauso.
Kokia lietuviška opera yra verta išskirtinio dėmesio?
Išskirtine lietuviška opera, kurią režisavo Gintaras Varnas, yra pripažintas kompozitoriaus Broniaus Kutavičius kūrinys „Lokys“, kuriam panaudota Prospero Merimė to paties pavadinimo novelė. Operoje pilna pagoniško magiškumo, kuris formuoja siaubu dvelkiančią atmosferą.
Čia viena greta darniai žygiuoja sudėtingi meilės santykiai ir tai, kas į mus žvelgia iš anapus bei formuoja neišvengiamus įvykius. Kaip mano operinės muzikos analitikas Jonas Sakalauskas, ši opera meniniu atžvilgiu yra ryškiai pakilusi virš kitų šiuolaikinių lietuviškų operų.
Kokia opera garsėja giliu psichologiškumu ir rafinuotumu?
LNOBT 2024 metų pradžioje operos meno gerbėjams padovanojo įspūdingą dovaną – Žako Ofenbacho kūrinį „Hofmano istorijos“. Šios operos muzika yra labai subtili ir rafinuota, itin jautri, nes ja mėginama papasakoti apie šalia išprotėjimo atsidūrusį rašytoją Hofmaną, kurį kankina dvasiniai sopuliai, vaizduotę svilinančios erotinės fantazijos, stumiančios į juodą neviltį.
Pirmą kartą ši opera Lietuvoje buvo pastatyta beveik prieš šimtą metų, o parašyta prieš porą šimtų metų. Anot operą Vilniuje dabar pastačiusio režisieriaus F. Gracinio, šis kūrinys – tai istorija apie menininką, įkalintą nesveikų fantazijų pasaulyje ir beviltiškai besiblaškantį tarp meilės ir beprotiško apsėdimo.