Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Alytuje iš buvusios gaisravietės „Ekologistikoje“ išgabentos paskutinės atliekos
Baigtos tvarkyti padangų atliekos bendrovės „Ekologistika“ gaisro vietoje Alytuje, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Jo teigimu, praėjusią savaitę išvažiavo paskutinis savivartis su padangų atliekomis.
Šių metų sausį, teismui panaikinus „Ekologistikai“ taikytus tam tikrus turto apribojimus, bendrovei „Ekobazė“ buvo perduotos tvarkyti po Alytuje kilusio gaisro likusios padangų atliekos.
Iš buvusios gaisravietės iš viso išvežtos 3857 tonos visų rūšių gumos atliekų.
„Ši sutvarkyta teritorija – kartu pasiektas rezultatas. Turime vienu padidintos rizikos objektu mažiau. Panašių objektų priežiūra ir toliau išlieka mūsų prioritetu“, – pranešime sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Aplinkos apsaugos departamentas pernai balandį ir šiemet vasarį „Ekologistikai“ teikė du privalomuosius nurodymus dėl atliekų tvarkymo.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Gaisro priežastis tyrę ekspertai konstatavo, kad tiksliai jų nustatyti nėra galimybės. Vis dėlto jie patvirtino tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo daugiau nei 5 tūkst. tonų.
Dėl šio gaisro Alytaus apylinkės teismas „Ekologistikos“ vadovui Juozui Cicėnui pirmadienį skyrė daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, iš jo ir dviejų įmonių priteisė per 6,6 mln. eurų žalos atlyginimo, baudų ir civilinių ieškinių.
J. Cicėnas nuteistas dėl sistemingo aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, turto sunaikinimo dėl neatsargumo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo.
LB siūlo 2025-ais MMA didinti 10 proc. iki 1016 eurų, 2026-ais – 10,5 proc. iki 1123 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
„Kadangi susiformavęs atotrūkis iki formuluotės rodomo MMA lygio yra reikšmingas, tai yra 15,7 procento, siūlome apsvarstyti strategiją priartėti prie siektino MMA ir VDU santykio palaipsniui, pavyzdžiui, per dvejus metus“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį teigė A. Dabušinskas.
Šiemet MMA siekia 924 eurus iki mokesčių.
Lietuvos paštas už 1,4 mln. eurų parduos pastatą Druskininkuose
Valstybės valdomas Lietuvos paštas už pradinę 1,4 mln. eurų kainą ketina parduoti buvusį pašto pastatą Druskininkuose.
V. Kudirkos gatvėje esantis 3,5 tūkst. kv. metrų ploto trijų aukštų pastatas su 38 arų valstybinės žemės sklypu bus parduodamas aukcione liepos 11–12 dienomis, antradienį pranešė Lietuvos paštas.
Pasak Lietuvos pašto Turto valdymo departamento vadovo Ernesto Šmerausko, įmonė nori atsisakyti perteklinio ir nebenaudojamo turto.
Kariuomenės vadą G. Nausėda sako atsirinksiantis iš keturių kandidatų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis naują kariuomenės vadą atsirinkti iš keturių kandidatų, teigia pozicijas derinantis su Seimu bei Vyriausybe.
„Šį kartą mes turime bent keturis kandidatus, su dviem iš jų aš jau susitikau neformaliai – kalbėjome apie kariuomenės viziją“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ tvirtino G. Nausėda.
Jis pripažino, kad, pagal ligšiolinę tradiciją, kariuomenės vadas būdavo pasirenkamas iš dviejų kandidatų – kariuomenės Gynybos štabo viršininko arba Sausumos pajėgų vado. Kariuomenės Gynybos štabui šiuo metu vadovauja generolas majoras Mindaugas Steponavičius, Sausumos pajėgoms – brigados generolas Artūras Radvilas.
„Šįkart scenarijus bus ne toks, nes aš tikrai turiu ir didesnį pasirinkimą, ir turiu savo įsivaizdavimą, koks kariuomenės vadas galėtų būti. Žinoma, aš privalau kalbėtis ir su kitomis valdžios institucijomis, ir šiuo klausimu tikrai kalbėsime, jau iš esmės kalbamės tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe taip, kad kandidatas būtų visiems priimtinas“, – sakė G. Nausėda.
„Bent jau šiuo metu du kandidatai yra tikrai yra labai rimti ir tikrai verti šitos pozicijos“, – pridūrė jis.
Dabartinio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio penkerių metų kadencija baigiasi šių metų liepą.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Po verdikto M. Sinkevičiui G. Nausėda tikisi simetriško kitų politikų išlaidų vertinimo
Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui sulaukus nepalankaus teismo sprendimo byloje dėl savivaldos išmokų, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog ir kitų vadinamajame čekiukų skandale atsidūrusių politikų veikla bus „įvertinta simetriškai“.
„Kiek žinau, Mindaugas Sinkevičius ketina kreiptis ir apeliuoti šį sprendimą, bet pirmos instancijos sprendimas yra būtent toks. Norėtųsi, kad šitoje čekiukų skandalo verpete atsiradusių politikų veikla būtų įvertinta simetriškai, kad nebūtų kalbama tik apie vienos partijos atstovus arba vienus atpirkimo ožius, o kiti sau ramiai patyliukais šypsotųsi“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.
Jis taip pat sakė apgailestaujantis dėl to, jog M. Sinkevičiui sprendimas sujaukė politinę karjerą.
„Sprendimas dėl pono Sinkevičiaus, kuris bent jau šiuo metu užbraukia jam galimybes siekti politinės karjeros rudenį – gaila, tai perspektyvus, jaunas žmogus, tikrai pajėgiantis daug ir, kiek man teko įsitikinti, turintis ir Jonavos žmonių pasitikėjimą. Bet politikas privalo priimti atsakomybę už savo veiksmus“, – tvirtino prezidentas.
Kauno apygardos teismas M. Sinkevičių pirmadienį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo pasinaudojant jam skirtomis savivaldos išmokomis. Politikui taip pat skirta bauda ir draudimas daugiau nei trejus metus eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru. Šis sprendimas dar nėra galutinis, pats M. Sinkevičius sakė svarstantis jį skųsti, taip pat neketinantis trauktis iš mero pareigų.
Savo ruožtu G. Nausėda priminė, kad vadinamasis „čekiukų skandalas“ palietė ir daugiau politikų, įskaitant tris Kauno savivaldybės taryboje dirbusius Vyriausybės narius – po kritikos dėl galbūt nepagrįstų išlaidų atsistatydinusią švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, kultūros ir finansų ministrus Simoną Kairį ir Gintarę Skaistę.
Kartu G. Nausėda pripažino, kad politikų situacija panaudojant išmokas yra skirtinga, tad „turime ir skirtingą jos vertinimą“.
Prezidentas gegužės viduryje lankėsi Jonavoje bei susitiko su M. Sinkevičiumi. Jis TV3 laidai tvirtino, jog tai buvo jo plano aplankyti kuo daugiau Lietuvos regionų dalis ir atmetė kritiką, kad tai galėjo būtų spaudimas teismui.
„Tai neatsitiko, matome principingą teismo sprendimą, jokios įtakos tas vizitas nepadarė ir negalėjo padaryti. Mano giliu įsitikinimu, mūsų teismų sistema yra tokia nepriklausoma, kokia galbūt niekada nebuvo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Dalis žemdirbių atstovų tikisi, kad G. Nausėda pakeis ministrą, kiti nemato prasmės
Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog organizacija jokio kito kandidato nesiūlo, tačiau realiausiu ministru laikytų ministerijai jau vadovavusį konservatorių Kazį Starkevičių.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) prezidentas Arūnas Svitojus sako, kad dėl K. Navicko reikėtų remtis valstybiniu požiūriu – turėti rimtų argumentų, kodėl K. Navickas turėtų trauktis baigiantis Vyriausybės kadencijai. Jo teigimu, apie galimą K. Starkevičiaus kandidatūrą nesvarstoma.
Pasak I. Hofmano, G. Nausėda yra leidęs suprasti, jog vėl tapęs prezidentu jis siektų K. Navicką pakeisti.
„Prieš maždaug du mėnesius prezidentas organizavo diskusijas su žemės ūkio sektoriaus atstovais (…) ir pažadėjo, kad kels žemės ūkio ministro klausimą. Ir leido suprasti, kad netvirtins K. Navicko, jei bus perrinktas antrajai kadencijai“, – pirmadienį BNS sakė I. Hofmanas.
„Žemdirbių pozicija nepasikeitusi – kaip nebuvo to pasitikėjimo prieš trejus metus (K. Navicku – BNS), taip jo nėra ir šiandien“, – teigė jis.
A. Svitojus teigė manantis, jog turi būti labai rimti argumentai keisti Vyriausybės narius, kuriems dirbti liko nedaug laiko.
„Turime vertinti protingai – ką tai duos, reikia pagalvoti, koks bus sekantis rezultatas. Žinome, kad po spalio vėl tikrai keisis visa Vyriausybė ir visa politika“, – BNS pirmadienį teigė A. Svitojus.
„Žinome, kokia ta politika yra, kokie rezultatai yra. Ir manau, kad jei bus keitimas, turi būti labai rimti argumentai“, – pridūrė jis.
Jo vertinimu, joks rimtas specialistas, tikėtina, nesiimtų vadovauti ministerijai žinodamas, kad darbą šiame poste baigs po kelių mėnesių.
Pasak I. Hofmano, LŽŪT jokių konkrečių kandidatų į ministro postą su G. Nausėda aptarusi nebuvo, o Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, jo teigimu, būtų realiausias kandidatas tapti žemės ūkio ministru – jis ūkininkų laikomas vienu geriausių buvusių ministrų.
„Buvo keista, kodėl K. Starkevičiaus nepatvirtino nuo pat Vyriausybės darbo pradžios. Galbūt šitą asmenį greičiausiai ir matytume kaip realiausią kandidatą eiti tas pareigas“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Pasak jo, taryba dar nėra svarsčiusi ir priėmusi oficialaus sprendimo išreikšti palaikymą K. Starkevičiui ar kokiam kitam potencialiam žemės ūkio ministrui.
A. Svitojaus teigimu, apie galimą K. Starkevičiaus kandidatūrą nesvarstoma: „Šito klausimo nieks nekelia, nėra kam čia pritarti, galima dešimt pavardžių išvardinti.“
K. Starkevičius sako, jog apie ministro keitimą kalbėti dar anksti, bet pridūrė, kad sutiktų vėl vadovauti ministerijai, jei toks poreikis būtų.
„Žinau, kaip reikia požiūrį iš green deal (žaliasis susitarimas – BNS) keisti į food security (maisto sauga – BNS). Nes tai tendencija, kuri bus Europos Sąjungos darbotvarkėje. Pakeisčiau mūsų politiką šiuo klausimu, žinočiau, kaip pereiti, žinau kaimynų pozicijas“, – BNS sakė K. Starkevičiaus.
Pasak jo, ministrų kaita galėtų įvykti ir greičiau nei Vyriausybė prezidentui grąžins įgaliojimus.
„Kuo anksčiau pasikeitimai, tuo geresnių rezultatų galima sulaukti“, – BNS teigė jis.
G. Nausėda spaudos konferencijoje pirmadienį tikino turįs konkrečius kandidatus į kai kurių ministrų kėdes, tačiau jų kol kas neatskleidė. Jis tikino matantis prasmę pakeisti dalį ministrų po jo inauguracijos liepą, nepaisant artėjančios Vyriausybės darbo pabaigos.
Šalies vadovas balandį viešai teigė pasigendantis K. Navicko lyderystės bei žadėjo sėkmės rinkimuose atveju po inauguracijos liepą kelti ministro tinkamumo klausimą.
I. Šimonytė: didesnės kitų metų pajamos atiteks pensijoms, mokytojų algoms didinti
Prezidento rinkimus antrajame ture pralaimėjusi konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad planuojamos didesnės kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus skirtos Vyriausybės įsipareigojimams vykdyti – indeksuoti pensijas, socialines išmokas, didinti mokytojų atlyginimus, padengti valstybės skolos išlaidas.
„Jeigu žiūrėsime iš dabarties taško, tas pajamų prieaugis, kuris ateinančiais metais bus gautas dėl ekonomikos augimo, augančių mokestinių bazių, jis jau dabar yra padalintas prisiimtų įsipareigojimų arba tų nuostatų, kurios yra įstatyme“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė, atsakydama į klausimą dėl būsimo 2025 metų biudžeto gairių.
„Tai nereiškia, kad vaizdas nė kiek nesikeis, nes jis vis tiek keisis, kaip keisis makroekonominės projekcijos. (…) Bet didžiąja dalimi galime sakyti, kad ateinančių metų pajamų prieaugis yra jau dabar išdalintas tų įsipareigojimų (vykdymui – BNS)“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, kitų metų valstybės biudžeto rengimas prasideda jau dabar, o nominalus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) artimiausiu metu stabiliai augs apie 5 proc.
„Reiškia, galime įsivaizduoti, kad panašiai tiek, kai kur galbūt daugiau, (…) augs ir mokesčių pajamos“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministerija kovą prognozavo, kad nominalus šalies BVP šiemet padidės 5 proc., o 2025 metais – 5,2 proc.
Valstybės pajamos šiemet turėtų siekti 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų, deficitas – 3 proc. BVP.
Pacientų pavėžėjimą iš savivaldybių nuo liepos perima Greitosios pagalbos tarnyba
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.
Iki šiol tuo rūpinosi kiekviena savivaldybė atskirai.
„Nuo liepos 1 esminis pokytis yra tas, kas pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. (…) Savivaldybių lygmens pavėžėjimui priskirtas tik hemodializuojamų pacientų pavėžėjimas. Visais kitais atvejais pavėžėjimas yra priskiriamas valstybės lygmeniui“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė.
Pavėžėjimo paslaugą galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Taip pat ji bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresniems žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Norėdami gauti šią paslaugą, žmonės turės kreiptis telefonu 1808. Už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė GMP tarnyba.
„Girdime nuogąstavimus, kad dėl to gali nukentėti GMP tarnybos paslaugų teikimas. Tai ne, GMP tarnyba pavėžėjimą organizuos, pirkdama išorės tiekėjų paslaugas, ji savais automobiliais iš esmės turėtų teikti paslaugas, tik jei yra asmuo tam tikroje gulimoje padėtyje. Tačiau tokių pacientų yra nedaug“, – sakė SAM atstovė.
Pasak R. Janonienės, ar pacientui reikalingas pavėžėjimas, drauge su juo pačiu sprendžia šeimos gydytojas.
Prieš priimant šiuos pokyčius, maždaug trečdalyje savivaldybių ilgiau nei pusmetį buvo vykdytas bandomasis projektas.
„Anksčiau šios paslaugos buvo teikiamos fragmentuotai. Net ir tos pačios savivaldybės jos turėjo tokią pavėžėjimo galimybę ir atskiros savivaldybės turėjo savo tvarkas, bet tokių visuotinių standartų nebuvo“, – kalbėjo R. Janonienė.
Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.
Planuojama, kad ateinančiais metais nespecializuoto pavėžėjimo paslaugoms finansuoti reikės 7,13 mln. eurų, o specializuoto – 8,79 mln. eurų. Taip pat skaičiuojama, kad šių paslaugų poreikis ilgainiui augs, todėl ir lėšų tam reikės daugiau.
Darbo užmokestis Lietuvoje per ketvirtį augo 2,4 proc., per metus – 10,3 proc.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,16 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 2,4 proc. daugiau nei paskutinįjį 2023-ųjų ketvirtį ir 10,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,25 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 2,1 proc. mažiau nei paskutinįjį 2023-iųjų ketvirtį ir 12,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, privačiame – 2,12 tūkst. eurų – atitinkamai 4,5 ir 9,3 proc. daugiau, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 2 proc.: viešajame sektoriuje mažėjo 2,1 proc., privačiame – padidėjo 4,1 procento.
Per metus jis padidėjo 8,9 proc.: viešajame sektoriuje – 11 proc., privačiajame – 8,2 proc.
Vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 7,4 proc. finansinės ir draudimo srityse iki 13,8 proc. žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos srityse.
Vidutinis užmokestis „į rankas“ sausį–kovą siekė 1,33 tūkst. eurų – 2,2 proc. daugiau nei spalį–gruodį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje jis mažėjo 1,9 proc. iki 1,38 tūkst. eurų, privačiame – augo 4,3 proc. iki 1,31 tūkst. eurų.
Per metus vidutinis užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje augo 11,6 proc., privačiajame – 8,7 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas.
Metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją