Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į premjeres
Antradienį Seimas išreiškė pasitikėjimą Ingrida Šimonyte ir patvirtino politikės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą.
Už nutarimo projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš pasisakė 30, balsuojant susilaikė 25.
I. Šimonytė pasitikėjimą parlamente tikrinosi po to, kai penktadienį prisiekus perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybė grąžino šalies vadovui įgaliojimus. Antradienį prezidentas Seimui pateikė politikės kandidatūrą.
Ir nors Seimas palaikė I. Šimonytę, antradienį vykusio posėdžio bei konservatorės susitikimų su opozicinių frakcijų atstovais metu netrūko diskusijų, kurių metu Vyriausybė sulaukė aštrios kritikos.
Diskusijos Seimo salėje metu kalbėjęs konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas ragino paremti I. Šimonytės kandidatūrą. Politikas pabrėžė – vertinant politikės vadovauto Ministrų kabineto darbus bei tai, jog apskritai nėra alternatyvos dabartinei centro-dešinės valdančiajai koalicijai, nėra prasmės kelti bereikalingo chaoso valstybėje.
„Tam, kad šiandien susiformuotų kokia nors nauja Vyriausybė, turi būti alternatyvi valdančioji dauguma. Kitaip neįmanoma nieko kito padaryti – galima panirti nebent į chaosą“, – aiškino A. Vyšniauskas.
„Neturiu abejonės, kad niekas šiandieną valstybėje nenori to chaoso sukelti, niekas nenori konstitucinės ar dar kažkokios krizės. Juo labiau, kai nėra jokios aiškios alternatyvos Ingridai Šimonytei ir šiai valdančiajai daugumai, šiai Vyriausybei. Jeigu klystu – prašau kolegų, kurie toliau dalyvaus diskusijoje, pasakyti, kokia ta alternatyva“, – ragino jis.
Politikas taip pat vardijo per pastaruosius pusketvirtų metų Vyriausybės atliktus darbus ir reformas, gyrė tinkamus sprendimus.
Savo ruožtu remti I. Šimonytės kandidatūrą žadėjo ir koalicijos frakcijų atstovai. Nors pagyrų Vyriausybei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas negailėjo, Seimo posėdžio metu jis įvardijo ir didžiausias dabartinio Ministrų kabineto klaidas.
„Net ir opozicija pripažįsta, kad nepavydėtinai daug iššūkių teko šiai Vyriausybei. (…) Nėra tų, kurie neklysta – nebuvo taip, kad neklystų ir ši Vyriausybė bei premjerė Ingrida Šimonytė“, – Seimo posėdyje antradienį kalbėjo E. Gentvilas.
„Nesuvaldyta sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizė 2021 metų pabaigoje. (…) Kaip nesusipratimą ir pačios I. Šimonytės klaidą taip pat reikėtų pripažinti ir pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvą – nevykusi iniciatyva“, – įvardijo jis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė pripažino, jog opozicijos atstovai kadencijos pradžioje į I. Šimonytės Vyriausybės darbą žiūrėjo atlaidžiau. Deja, apgailestavo ji, matant, anot jos, suskaldytą Lietuvą, akivaizdu, jog „valstiečiai“ suklydo.
„Pripažįstame, kad valdžia jums į rankas nukrito ne pačiu lengviausiu momentu – kai pasaulį krėtė ir kovido pandemija, o ir vėliau iššūkių valstybėje netrūko. Tai ir migrantų, ir energetikos kainų krizės, karas Ukrainoje. Tikrai kiekvienai Vyriausybei tokie iššūkiai būtų nemenkas išbandymas. Todėl mes, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, atlaidžiau žiūrėjome į jūsų formuotos Vyriausybės ministrų kandidatūras, mažiau priekabiai narstėme jūsų Vyriausybės programos detales“, – frakcijos vardu kalbėjo A. Norkienė.
„Jausdami atsakomybę prieš valstybę, jos žmones, iššūkių akivaizdoje jautėme ir politinę pareigą nekaišioti pagalius į Vyriausybės darbo ratus – bet priešingai, palaikėme ne vieną jūsų sprendimą ir reformą, tikėdami, kad sprendimai mus visus suvienys ir sutelks, o jūsų duota priesaika taikyti aukštesnius nei iki tol buvę politikos standartus sau ir savo komandai teikė vilčių, kad prisiimsite politinę atsakomybę, kai jos prireiks. Deja, šiandien turime pripažinti, buvome patiklūs ir naivūs“, – teigė ji, pažymėdama, jog dėl to LVŽS frakcija negali palaikyti I. Šimonytės kandidatūros.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tikino, kad socdemai I. Šimonytės kandidatūros nepalaikys.
„Socialdemokratai sako tikrai ne kandidatei į ministrus pirmininkus Ingridai Šimonytei“, – Seimo posėdžio metu sakė LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Ji akcentavo, kad I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė neįdėjo pastangų, kad Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės gyventų taip, kaip sostinėje.
„Jeigu premjerė Ingrida Šimonytė būtų Vilniaus miesto respublikos premjerė, socialdemokratai tikriausiai palaikytų jos kandidatūrą, bent jau nebalsuotų prieš, gal susilaikytų kaip opozicinė frakcija. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė yra teikiama kaip mūsų Lietuvos Respublikos kandidatė į ministres pirmininkes“, – teigė R. Budbergytė.
„Šita Vyriausybė, šitas Ministrų kabinetas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, tikai nepadarė, kad Lietuva gyventų taip, kaip gyvena šiandieną Vilnius ir kiti didmiesčiai“, – pridūrė ji.
Nepalaikyti kandidatūros ragino ir Mišriai grupei atstovavęs Aidas Gedvilas.
„Pagalvokime, pridėję ranką prie širdies, ar dabartinėje situacijoje mes galime turėti tokią prabangą atiduoti valstybės vairą į netinkamo žmogaus rankas. Juk net prezidentas pasiuntė signalą, kad šią kandidatūrą teikia avansu, išsukiotomis rankomis, neturėdamas kito pasirinkimo“, – dėstė parlamentaras.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama frakcija netrukdys Vyriausybei baigti kadencijos ir balsuojant susilaikys.
„Žinant šios procedūros esmę, žinant, kad liko nedaug laiko iki eilinių Seimo rinkimų, mūsų frakcija netrukdys šiai Vyriausybei pabaigti savo kadencijos. Turime viltį, kad ministrai, kurie net ir 3 mėnesiams turėtų būti pakeisti, premjerė su prezidentu tai suderins. Frakcija elgsis taip, kaip privalo elgtis opozicinė frakcija. Mes susilaikysime balsuojant dėl kandidatūros“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo S. Skvernelis.
Smulkusis verslas ir ūkininkai planuoja įrengti beveik 58 MW bendros galios saulės elektrinių
Nuo kovo pradžios Lietuvos energetikos agentūra (LEA) gavo 742 paraiškas dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje. Smulkusis verslas ir ūkininkai planuoja įrengti beveik 58 MW bendros galios saulės elektrinių.
„Sąlygų pakeitimai suteiks galimybę teikti paraiškas dėl paramos saulės elektrinėms sausumoje įsirengti vidutinėms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos bei piliečių energetikos bendrijoms, o ne tik mažoms ir labai mažoms įmonėms – kaip iki šiol“, – pažymi Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
LEA duomenimis, iki liepos 15 d. Lietuvos energetikos agentūrai pateiktose paraiškose bendra prašoma paramos suma saulės elektrinėms įsirengti – apie 23,85 mln. Eur. Pagal pateiktus mokėjimo prašymus jau išmokėta apie 47,7 tūkst. Eur ir jau įrengta 0,15 MW galios saulės elektrinių.
Aktyviausiai paraiškas paramai gauti teikė labai mažos ir mažos įmonės – agentūra gavo 551 jų paraišką. Taip pat aktyvūs ūkininkai, pateikę 178 paraiškas.
Pagal projektus planuojama įrengti įvairios galios saulės elektrinių. Didžiausias – 500 kW galios saulės elektrines planuoja įsirengti 13 pareiškėjų, 10 kW elektrines – 29 pareiškėjai, mažiausią – 5 kW galios saulės elektrinę įsirengs vienas ūkininkas. Vidutinė įsirengiamų saulės elektrinių galia yra apie 80 kW.
Valstybės teikiama finansinė parama skatina saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje – jų įrengtoji galia sparčiai auga ir šiuo metu siekia 1 563 MW.
Per pastaruosius penkerius metus saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje padidėjo beveik 15 kartų. Per pirmąjį šių metų pusmetį saulės elektrinės pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus – 0,70 TWh.
Į Paryžiaus olimpines žaidynes išlydėti Lietuvos sportininkai
Antradienį Prezidentūroje į Paryžiaus olimpines žaidynes išlydėti Lietuvos sportininkai.
Kreipdamasis į sportininkus šalies vadovas padėkojo visiems treneriams, pagalbininkams, sporto federacijų vadovams, kurie metai iš metų palaiko gyvas Lietuvos olimpines viltis, o olimpiečiams palinkėjo stiprybės ir motyvacijos, akcentuodamas, jog juos palaiko visa Lietuva.
„Tegul kiekviename olimpinės kelionės metre Jus lydi didžiausia sėkmė!“ – linkėjo šalies vadovas.
Prezidentas į Olimpines žaidynes išvykstantiems sportininkams tradiciškai įteikė Lietuvos vėliavą, olimpiečiams sėkmės taip pat linkėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kartu su 50 sportininkų į Paryžių išlydėti ir 49 treneriai bei aptarnaujančio personalo nariai. Paryžiuje su rinktine dirbs 11-os medikų komanda iš Lietuvos.
Vasaros olimpinėse žaidynėse plaukime Lietuvai atstovaus Danas Rupšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Andrius Šidlauskas.
Į Paryžių taip pat vyksta lengvosios atletikos sportininkai Mykolas Alekna, Andrius Gudžius, Ieva Gumbs, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kilty, Martynas Alekna, Gabija Galvydytė, Modesta Justė Morauskaitė, Diana Zagainova, Airinė Palšytė ir Edis Matusevičius.
Irklavimo varžybose pasirodys Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė, Giedrius Bieliauskas ir Domantas Stankūnas.
Šiuolaikinėje penkiakovėje kovoti siunčiamos Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Gintarė Venčkauskaitė.
Baidarių ir kanojų irklavime Lietuvai atstovaus Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja ir Andrej Olijnik.
Žirgų sporte pasirodys Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab, taip pat Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns.
Buriuodami Paryžiuje savo jėgas išbandys Viktorija Andrulytė ir Rytis Jasiūnas.
Breiką šokti siunčiama Dominika Banevič.
Tuo metu imtynių sporte kausis Mindaugas Venckaitis ir Gabija Dilytė, sportinėje gimnastikoje – Robert Tvorogal, dviračių sporte – Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel, paplūdimio tinklinyje – Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, o 3×3 krepšinyje – Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys ir Šarūnas Vingelis.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.
Seimo rinkimams buriama koalicija „Kelkis Lietuva“: jungiasi trys partijos, Šeimų sąjūdis
Europarlamentaro Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga, politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ ir Lietuvos šeimų sąjūdis buria koaliciją artėjantiems Seimo rinkimams.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, koalicijos „Kelkis Lietuva“ būrimosi darbą Briuselyje pradėjo P. Gražulis. Politikas tikina, kad kartu su Rimanto Jono Dagio vedama Krikščionių sąjunga, Kęstučio Juknio pirmininkaujamu „Profesinių sąjungų centru“ bei Raimondo Grinevičiaus vadovaujamu Lietuvos šeimų sąjūdžiu „bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui“.
Skelbiama, jog kartu su koalicija rinkimuose dalyvaus ir atlikėjas Romas Dambrauskas, įvairūs visuomenininkai.
Neatmetama, jog prie koalicijos jungsis ir daugiau partijų – nurodoma, jog derybos su dar keliomis politinėmis jėgomis tebesitęsia.
Apie tai, jog mažosios partijos svarsto apie koaliciją, ELTA skelbė birželio pabaigoje. Tuomet politikai svarstė pakartoti kvietimą advokatui Ignui Vėgėlei vesti susitelkusių politinių jėgų sąrašą.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
G. Nausėda: apie kai kurių ministrų darbą esu susidaręs pakankamai neigiamą nuomonę
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina apie kai kurių ministrų darbą susidaręs labai aiškią ir pakankamai neigiamą nuomonę. Todėl šalies vadovas tikina Vyriausybėje ketinantis pakeisti „vieną kitą ministrą“.
„Mes jau kalbėjome apie tai preliminariai su ministre pirmininke. Tikrai nekalbu apie masinį kabineto keitimą – tam ne laikas ir ne vieta. Bet apie kai kurių ministrų darbą esu susidaręs labai aiškią ir pakankamai neigiamą nuomonę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tikrai nereikėtų dangstytis argumentais, kad liko nedaug laiko, pakentėkime ir panašiai. Manau, kad turėtume padaryti tuos sprendimus ir tikiuosi, kad sutarsime ir tuos sprendimus padarysime be kolizijos“, – pridūrė jis.
Visgi šalies vadovas neatskleidžia, kuriuos ministrus norėtų pakeisti.
„Negalėčiau įvardinti tų pavadžių“, – lakoniškai atsakė prezidentas, neatskleisdamas ir to, kiek ministrų norėtų pakeisti.
„Kalbame apie vieną kitą ministrą“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas kol kas neįvardina ir to, kuo jam netinkantys ministrai galėtų būti pakeisti.
„Aš norėčiau padaryti pirmą žingsnį, o po to jau dėti antrą žingsnį. Arba, kitaip tariant, pasakyti A, o jau tada sakyti B“, – akcentavo jis.
G. Nausėda žurnalistams patikino, kad jo santykiai su premjere I. Šimonyte yra puikūs ir dalykiški.
„Puikūs tie santykiai, dalykiški. Iš tikrųjų pastaruoju metu daug sprendėme klausimų, keitėmės nuomonėmis – ir sakyčiau, kad santykiai yra visiškai normalūs. Aš nemanau, kad reikėtų daryti kažkokius labai tolį siekiančius apibendrinimus iš vieno ar kito fakto“, – sakė šalies vadovas.
Toliau kritikuoja A. Dulkį
Šalies vadovas ir toliau negaili kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.
„Jeigu jūs pažvelgtumėte, ką aš kalbėjau galbūt net ir prieš ketverius metus, dar skiriant poną Dulkį, ką aš kalbėjau visą šį laikotarpį ir ypatingai šiuo metu, kai matome sveikatos apsaugos sistemoje – tikrai kaupiasi problemos“, – sakė G. Nausėda.
„Ir tai mato absoliučiai visi, galbūt, išskyrus ministrą. Tai, be abejo, problemų yra“, – pridūrė jis.
Pats A. Dulkys praėjusią savaitę Eltai duotame interviu teigė jaučiantis G. Nausėdos palaikymą, mat pastarasis pasirašė jo inicijuotas sveikatos reformas.
L. Kasčiūno atžvilgiu yra „labai geros“ nuomonės
Visgi keisti Vyriausybės sudėtį užsimojęs prezidentas G. Nausėda sako ypač palankiai vertinantis kovo pabaigoje krašto apsaugos ministru paskirtą Lauryną Kasčiūną.
„Apie krašto apsaugos ministrą esu ne geros – esu labai geros nuomonės“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.
ELTA primena, kad šalies vadovas užsiminė, kad turi konkrečias pavardes ministrų, kuriuos, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Prezidentūra leido suprasti, kad labiausiai abejojama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu.
Liepos pradžioje šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė išsakė pastabų ir A. Dulkiui. Ji leido suprasti, kad pastarajam pasitraukus iš ministerijos vadovo kėdės, sveikatos sistemoje atsirastų lyderių, galinčių užimti šią poziciją.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Nuo kitų metų gegužės planuojama uždrausti nemokamai dalinti vienkartinę plastikinę pakuotę kavinėse ir renginiuose
Šią savaitę Seimas ketina priimti įstatymų pakeitimus, kuriais planuoja uždrausti viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose neatlygintinai dalinti vienkartinę pakuotę, turinčią savo sudėtyje plastiko.
Šį draudimą buvo planuojama taikyti jau nuo šių metų lapkričio 1 d., tačiau įstatymų pataisų iniciatorius, Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis siūlo įgyvendinimą atidėti pusmečiui – iki kitų metų gegužės 1 d. Beje, tokiam jo siūlymui pritarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
„Įstatymo derinimas su ES institucijomis užtruko, todėl siūlau pavėlinti naujų reikalavimų įsigaliojimą, nes verslas gali nespėti jiems pasiruošti“, – Eltai sakė K. Adomaitis.
Seimas po svarstymo jau yra pritaręs K. Adomaičio inicijuotiems Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma mažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą.
Jei Seimas galutiniame balsavime pritars, būtų uždrausta viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalinti tokią vienkartinę pakuotę. Kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams gaminiams turės būti pateikiamos daugkartinės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Taip pat siūloma numatyti galimybę laikantis saugos ir higienos reikalavimų atsinešti savo pakuotę, pvz., į kavinę.
Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose siūloma apskritai uždrausti dalyti ar parduoti vienkartinius plastikinius gaminius, tačiau šis draudimas nebūtų taikomas, jei už tokius vienkartinius indus būtų imamas užstatas.
„Užstatas paskatintų vartotojus pakuotę grąžinti, bet ne išmesti kur papuola. Su užstatu atgautą pakuotę galima tinkamai išrūšiuoti ir sėkmingai perdirbti“, – teigė K.Adomaitis.
Aplinkos apsaugos įstatyme siūloma įtvirtinti juridinių asmenų atsakomybę už reikalavimų dėl vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo nevykdymą.
Pagal siūlomą projektą, nemokamas tokių plastikinių gaminių dalijimas, daugkartinių alternatyvių gaminių nepateikimas vartotojams viešojo maitinimo vietose užtrauktų baudą nuo tūkstančio iki 3 tūkstančių eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų 3-5 tūkstančių eurų baudą.
Administracinių nusižengimų kodekse siūloma įtvirtinti atsakomybę ne tik įmonėms, bet ir jų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Projektas numato, kad neatlygintinas gėrimams ir maistui skirtos plastikinės vienkartinės pakuotės dalijimas ir daugkartinės pakuotės nepateikimas viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose užtrauktų įspėjimą arba baudą viešojo maitinimo paslaugų teikėjams nuo 30 iki 60 eurų ir baudą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 100 iki 200 eurų.
K. Adomaitis tikisi, kad Seimas pratęstoje sesijoje pritars jo iniciatyvai mažinti plastikinės vienkartinės pakuotės naudojimą. Anot Seimo nario, Lietuva kol kas nėra įtvirtinusi jokių paskatų mažinti vienkartinių indų naudojimą, tad toks žingsnis yra būtinas skatinant tvaresnį vienkartinių gaminių vartojimą.
Profsąjungos perspėja politikus: mažėjantis policijos pareigūnų skaičius pavojingas visuomenės saugumui
Vidaus reikalų ministerijai (VRM) besididžiuojant sudarytomis prielaidomis didinti policijos pareigūnų motyvaciją darbui, profesinės sąjungos atkerta, jog politikų priimami sprendimai veikiau didina pareigūnų nežinomybę ir kelia daugiau klausimų dėl ateities tarnyboje. Anot jų, profesija darosi nepatraukli tiek jaunimui, tiek pozicijas paliekantiems ilgametę patirtį turintiems pareigūnams.
Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1400 arba 18 proc. policijos pareigūnų. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio duomenimis, per metus pareigūnų trūkumas padidėjo vidutiniškai apie 2 proc.
„Įvairiose apskrityse (policijos – ELTA) pareigūnų trūkumas yra skirtingas – nuo 10 iki 21 proc. Daugiausiai pareigūnų trūksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Taip pat yra rajonų, kur taip pat nemažas trūkumas pareigūnų, pavyzdžiui, Naujoji Akmenė, Raseiniai. Mažiausiai pareigūnų trūksta Kauno, Alytaus, Utenos apskrityje“, – Eltai perduotame komentare nurodė R. Matonis.
Pasak jo, liepos mėnesį į įstaigas bus paskirti 149 Lietuvos policijos mokyklą baigę kursantai, tad pareigūnų poreikis turėtų šiek tiek sumažėti.
Vilniuje pareigūnas dirba už tris
Jau kurį laiką dėmesį į mažėjantį policijos pareigūnų skaičių ir atitinkamai didėjantį darbo krūvį siekiantys atkreipti profesinių sąjungų atstovai pirštu beda į politikų priimamus sprendimus bei jų požiūrį į pareigūnus.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino manymu, sausio 1 d. įsigalioję Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kuriais buvo siekiama mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp pareigūnų, jų gretose veikiau didina nežinomybę ir norą tarnybą palikti nei motyvaciją dirbti.
„Pareigūnai mato, kad situacija negerėja, tik blogėja ir tuomet priima sprendimus palikti tarnybą“, – Eltai sakė V. Jagminas.
„Pareigūnas šiuo metu Vilniuje dirba už tris“, – akcentavo jis.
Jam antrina ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri neslepia, jog tokios socialinės garantijos, kaip galimybė palikti tarnybą ir gauti valstybinę pensiją išdirbus 25 metus, yra viena iš didžiausių paskatų pritraukiant naujus pareigūnus. Deja, kaip pastebi pareigūnų atstovė, tokią garantiją svarstoma panaikinti.
„Iki šios dienos norima tai panaikinti ir tą laiką pratęsti, iki pareigūnas sulauks 55-erių metų. O mes dabar jau aiškiai matome, kad dauguma jų nesulaukia tokio amžiaus, neatitinka fizinių reikalavimų ar net tarnybos metu būna sužalojami“, – dalijosi ji.
„Tai yra pakankamai skaudus smūgis ir dalis patyrusių pareigūnų aiškiai priėmė sprendimą palikti tarnybą, aiškiai parodydami, kad sistemos, socialinių garantijų ir teisės aktų nestabilumas padėjo paskutinius taškus ir jie paliko tarnybą“, – tęsė R. Katinienė.
Padidėjusios algos nekompensuoja išaugusio darbo krūvio
Anot Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės R. Katinienės, didelis darbo krūvis, tenkantis vienam pareigūnui, neatperka ir po naujų teisės aktų priėmimo kilusios algos, kurios, pasak jos, padidėjo vidutiniškai vos iki 30 eurų. Pirminės grandies pareigūnai, pašnekovės teigimu, gauna iki 800 eurų į rankas.
„Atsižvelgiant į visas infliacijas ir kainos šuolius, tai yra tas pats, kas nieko. Tai buvo mažiausias pakilimas visos teisėsaugos sistemoje. Mokant pirminės grandies pareigūnams 700-800 eurų, mes tikrai nepadarysime policijos sistemos patrauklia“, – akcentavo ji.
Jos manymu, savivaldybių iniciatyva pritraukti naujus pareigūnus vienkartinėmis 10 tūkst. eurų dydžio išmokomis yra laikinas sprendimas. R. Katinienė mano, kad pagrindinį dėmesį reiktų sutelkti į pareigūnų darbo sąlygas bei krūvį, kuris, pasak jos, smarkiai atsiliepia tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai ir darbo kokybei.
„Tie atėję jauni žmonės pamatys, kokie yra darbo krūviai, Vilniuje (darbo krūvis – ELTA) keliolika kartų viršija krūvį nei kai kuriuose provincijos komisariatuose. Tai ir 10 tūkst. eurų išmoka neatrodo patraukliai, ir apskritai tarnyba pačioje policijoje neatrodo patraukli“, – teigė R. Katinienė.
Profsąjungos vadovė taip pat perspėja, kad jei vis daugiau patyrusių pareigūnų paliks tarnybą, gali nukentėti ir policijos darbo kokybė, gali padažnėti policininkų daromos klaidos.
„Matau dar didesnes grėsmes, nes tarnybą palieka patyrę. Iki šios dienos mes didžiuosiuose miestuose dažnai girdim iš pareigūnų, kad dar metus neišdirbęs pareigūnas jau apmokina dar nepradėjusį dirbti. Tai natūralu, kad tai lemia klaidas, darbo kokybę, situacijose priimtus sprendimus“, – kalbėjo ji.
Užimtumo tarnyba: vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, vyresnių gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai siekė 69,1 proc. Daugiau nei Lietuvoje vyresniųjų dirba tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose.
„Mūsų šalis išsiskiria didesniu vyresnių moterų aktyvumu darbo rinkoje. Kitose Europos šalyse atvirkščiai – dirba daugiau vyrų. Gali būti, kad dalis vyresnio amžiaus moterų negali sau leisti nedirbti – dažniau dirba dėl materialinių paskatų, pajamų trūkumo nei dėl saviraiškos, socialinių poreikių tenkinimo ar panašių dalykų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Visgi vertinant vyresnių gyventojų užimtumą šalies viduje, situacija yra kiek kitokia – dirbančiųjų mažiau, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pastaruosius penkerius metus vyresnių žmonių užimtumas buvo apie 4 proc. punkto mažesnis nei bendras šalyje. ES šis skirtumas didesnis – svyruoja 7–8 proc.
Lietuvoje darbo ieškantiems 50+ grupės asmenims grįžti į darbo rinką taikomos įvairios užimtumo formos. Patraukliausia darbdaviams – įdarbinimo subsidijuojant priemonė. Tam tikrą laikotarpį kompensuojant dalį darbo užmokesčio pernai tokiu būdu buvo įdarbinti 4 tūkst. vyresnių asmenų. Apimtys šių metų pirmąjį pusmetį išaugo – įdarbinti subsidijuojant 3,6 tūkst. vyresnio amžiaus klientų.
Šios priemonės efektyvumas pirmąjį pusmetį siekia 63 proc. – tai yra pasibaigus subsidijoms, po 6 mėn. toliau tiek liko nuolatiniam darbui, 2023 m. – 69 proc. Panašūs rodikliai išlieka ir po 12 mėnesių.
Šiemet daugiau tokių klientų renkasi ir paramos mokymuisi priemones – jau 1,8 tūkst. įgijo kvalifikacijas ir kompetencijas, kai pernai per visus metus tokių asmenų buvo tik 400 daugiau (2,2 tūkst.).
Pirmąjį pusmetį vyresni nei 50 asmenys dažniau rinkosi individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, apskaitininko, sandėlio operatoriaus, elektriko, virėjo, siuvėjo modulines mokymo programas, taip pat populiari motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.
Dar 264 vyresnio amžiaus klientai įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas klientai – jie mokosi pagal No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformaliąją programą užimtiems asmenims, transporto priemonių remonto techniko, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, duomenų analitikos ir Python programavimo pagrindų (nedirbantiems) programas, e. pardavėjo-konsultanto modulinę.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. darbo ieškojo 60,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Registruotas nedarbas šioje grupėje siekia 10,1 proc., tuo tarpu bendras šalies – 8,5 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje – gerokai didesnė nei tarp jaunesnių klientų.
Pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 28 tūkst. vyresnių asmenų, 2023 m. – 50 tūkst. Kas antras – vidutinės kvalifikacijos darbuose, 35 proc. – nekvalifikuotuose ir 13 proc. – aukštos kvalifikacijos.
Ž. Mauricas: mėgstantiesiems „išlenkti taurelę“ infliacijos šuolis smogė švelniau nei sveikuoliam,
Dėl įvykusio infliacijos šuolio, bet lygiagrečiai nedidintų akcizų alkoholiui, paskutinius ketverius metus degtinės kainos buvo gerokai mažesnės negu maisto produktų, todėl sveikuoliams infliacija „smogė“ stipriau, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot ekonomisto, laikotarpiu nuo 2020 iki šių metų birželio, maisto produktai pabrango labiau nei alkoholis ir tabakas (atitinkamai 48, 29 ir 30 proc.), o degtinė brango mažiau nei vanduo (atitinkamai kainos kilo 21 ir 22 proc.).
„Taip nutiko, nes 2021–2023 metų infliacijos šuolis stipriai pakėlė maisto produktų kainas, tačiau akcizai nebuvo taip sparčiai keliami“, – savo feisbuko paskyroje penktadienį rašė Ž. Mauricas.
„Degtinės įperkamumas Lietuvoje pasiekė visų laikų aukštumas, t. y. už vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1333 eurus) Lietuvoje šiuo metu galima nusipirkti net 138 pusės litro talpos degtinės butelius, kainuojančius 9,63 eurų – tai yra du kartus daugiau nei 2010 metais ir tris kartus daugiau nei 2002 metais“, – aiškino ekspertas.
Anot Ž. Maurico, akcizas degtinei per pastaruosius ketverius metus išaugo 22 proc., alui ir vynui – 33 proc., o akcizui sudarant ženklią alkoholinių gėrimų kainų dalį, bendras alkoholio kainų augimas tapo lėtesnis nei daugelio kitų maisto produktų – pavyzdžiui, pienas pabrango 66 proc., o degtinė – vos 21 proc.
„Sustojęs maisto kainų augimas bei keliami alkoholio bei tabako akcizai artimiausiu metu turėtų sugrąžinti viską į savo vėžes“, – pažymi ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lyginant su birželiu prieš metus, 2024 m. metinė infliacija Lietuvoje sudarė 1 proc., o apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 0,7 proc.
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, 2024 m. birželį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 2,1 proc.
Lietuvoje toliau auga sukčiavimo mastai: šiemet iš gyventojų išviliota per 6 mln. eurų
Lietuvoje auga sukčiavimo mastai – padaryta žala jau siekia daugiau negu 6 mln. eurų. Policijos duomenimis, šiemet, palyginus su praėjusiais metais, pradėta 20 proc. daugiau tyrimų dėl sukčiavimo.
Anot Policijos departamento (PD), šiemet iki liepos 5 d. yra pradėti 2023 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių sukčiavimų. Kaip Eltai teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, sukčių padaryta žala šiemet yra daugiau nei 6 mln. eurų, pernai per tą patį laikotarpį – 4,5 mln. eurų.
Policijos atstovas tvirtino, kad teisėsauga pastebi, jog sukčiavimo mastai po COVID-19 pandemijos ėmė augti kasmet.
PD duomenimis, sukčių iš žmonių išviliotos pinigus sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų.
Apsimetama įmonių darbuotojais, pasitelkiamos susirašinėjimo programėlės
Pasak PD atstovo spaudai R. Matonio, šiuo metu populiariausias sukčių naudojamas būdas yra mėginimas išvilioti iš žmonių pinigus, apsimetant žinomų bendrovių atstovais, bankų darbuotojais.
„Šiuo metu populiariausias būdas, kuomet tariamas konsultantas prisistato „Google“ ar kitos žinomos bendrovės darbuotoju. Kritiškai vertinkite, ar laukėte tokios įmonės skambučio. Dažniausiai sukčiai kalba rusų kalba, bet jie greitai tobulėja ir mokosi – gali pasitaikyti ir kalbančių lietuviškai. Pokalbio metu sukčius pasiūlo sujungti jus su banku ar policija. Toks sujungimas neįmanomas. Skambinantysis prašo atskleisti jautrius duomenis, susijusius su banko sąskaita“, – pasakojo policijos atstovas.
Anot R. Matonio, taip pat labai populiarus sukčiavimo būdas – įvairių nuorodų siuntimas žmonėms. Policijos atstovo teigimu, paspaudę atsiųstą nuorodą, žmonės patenka į netikrą banko, įstaigos ar įmonės puslapį, kur tam tikru metu suveda savo elektroninės bankininkystės duomenis ir praranda pinigus.
Kaip pasakojo R. Matonis, pastaruoju metu išpopuliarėjo ir kitas sukčių metodas – siūlymai investuoti.
„Skambina rusų kalba kalbantys asmenys – dažnai per programėlę „Viber“ – kurie pokalbio metu įtikina, kad verta investuoti, atsiunčia nuorodą, kurioje galima investuoti ir žmonės per kelis kartus jose palieka dideles pinigų sumas“, – dėstė R. Matonis.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad nei policija, nei kredito įstaigos neprašo atskleisti PIN kodų ar prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Patarimas gyventojams – niekada nespauskite gautų nuorodų, netvirtinkite mokėjimo operacijų, kurių neinicijavote, ir niekam neperduokite savo mokėjimo kortelių ar informacijos apie prisijungimą prie banko sąskaitos“, – pridūrė policijos atstovas.
Eltos kalbinta Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė taip pat patvirtino, kad sukčiai, siekdami iš žmonių išvilioti pinigus, ėmė keisti bendravimo kanalus.
„Jeigu prieš keletą metų kalbėjome apie telefoninius sukčius, apie trumpąsias SMS žinutes, elektroninius laiškus, kur „Arabijos princai palikdavo palikimus“, tai dabar naujausi atvejai, kai sukčiai pasitelkia programėles „Messenger“, „Viber“, per jas susisiekia su žmonėmis“, – dėstė LB atstovė.
Jos teigimu, neretai per susirašinėjimo programėles žmonėms siunčiami siūlymai investuoti, taip pat jie raginami paimti vartojimo kreditus ir pervesti pinigus.
V. Dičpinigaitienė ragina visuomenę pasinaudoti LB teikiama paslauga „STOP vartojimo kreditams“, tai yra įsirašyti į specialų LB administruojamą subjektų sąrašą. Asmeniui įsirašius į šį sąrašą, vartojimo kredito davėjai tam žmogui kredito nesuteiks – tokiu būdu užkertamas kelias sukčiams kitų asmenų vardu paimti paskolas.
Sukčiai „gelbėja nuo sukčių“
LB Finansinio raštingumo centro vadovė V. Dičpinigaitienė atkreipė dėmesį, kad sukčiai, siekdami iš žmonių išvilioti pinigus, neretai atvyksta ir į žmonių namus, apsimesdami bankų darbuotojais.
„Banko darbuotojai tikrai niekada neatvažiuos į namus, niekada nerinks duomenų, neims jokių fizinių prisijungimo lapų“, – sakė pašnekovė.
LB atstovė pasakojo, kad pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir kitą būdą – bando „gelbėti“ jų pinigus „nuo sukčių“.
„Žmonėms sakoma, kad jus puola sukčiai, tad „galime jums padėti“, pavyzdžiui, pasiūloma įsirašyti kokią kenkėjišką programėlę. Jūs galvojate, kad programėlė jus saugo, o iš tikrųjų ji nuskaito jūsų duomenis. Sukčiai atvyksta pas žmones į namus, sako, kad „jus bando apvogti, tai duokite savo pinigus, mes kažkur saugiai neva juos padėsime, apsaugosime“, – kalbėjo V. Dičpinigaitienė.
Sukčiai žmones bando užklupti netikėtai
Policijos atstovas R. Matonis, kad paprastai nuo sukčių nukentėję žmones negali tiksliai paaiškinti, kodėl nepažįstamiems atskleidė savo asmeninius finansinius duomenis.
„Dažnai pinigai atiduodami spontaniškai, neapgalvojus, nes sukčiai paprastai verčia sprendimą priimti čia ir dabar, nesuteikia laiko apmąstymams, spaudžia žmogų, neleisdami jam atsitraukti ir pagalvoti“, – sakė R. Matonis.
LB atstovė V. Dičpinigaitienė pasakojo, kad sukčiai bando žmones užklupti tuomet, kai jie kažkur skuba, nėra budrūs, atsargūs.
„Mano draugės pavyzdys. Ji pasakojo, kad rišasi batus, skuba į darbą, tikrina autobusų tvarkaraštį ir tada gauna žinutę, jog pardavinėjant per „Vinted“ suknelę, neva nesuveikė kažkokie kodai ir reikia atnaujinti duomenis. Draugė sako, kad per skubėjimą greitai suvedė mokėjimo kortelės duomenis ir sustingo, supratusi, ką padarė. Vadinasi, žmogus žino, supranta, kas nutiko, tačiau per skubėjimą tiesiog suklydo“, – kalbėjo ekspertė.
Romantiniai santykiai
Kaip Eltai pasakojo LB atstovė V. Dičpinigaitienė, pastebima, kad pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir kombinuotas apgaulės schemas, tarp kurių – ir romantinių santykių užmezgimas.
„Įsivaizduokite, susipažįsti su žmogumi socialiniuose tinkluose, gimsta romantiški jausmai. Jums pasiūloma investuoti ir viskas prasideda investiciniu sukčiavimu. Čia baisiausia, kad jūs investuojate, gaunate grąžą, bet gaunate ją, tarkime, iš kitos sąskaitos. Tada jums siūlo vėl investuoti, pabrėžia, kad gaunate grąžą. Tada vėl investuojate ir tokiu būdu tampate pinigų mulu ir plaunate pinigus“, – dėstė pašnekovė.
V. Dičpinigaitienė tvirtino, kad užmezgęs romantinius santykius su sukčiumi, žmogus lengvai atiduoda jam savo pinigus, kadangi pasitiki juo.
„Taip darote, nes galvojate, kad investuojate, nes pasitikite žmogumi, su kuriuo jus sieja romantiniai jausmai. (…) Čia sukčių naudojami įvairūs veikimo metodai, jie kombinuojami ir auka atsiduria kone paraleliniame pasaulyje, pati nesupranta, kas yra tikra, o kas – ne“, – aiškino LB atstovė.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją