Vaclovas Goštautas – 65-erių grynas alytiškis, Alyčio seniūnaitijos seniūnaitis. Groja akordeonu ir vadovauja Alytaus kapelai „Dzūkija“. Fiziškai ir dvasiškai aktyvus senjoras tvirtina, kad liūdėti nėra kada, nes niūrias mintis išsklaido muzika ir kapelos nariai. „Ir futbolą žaidžiu grupėje 60+“, – pabrėžia Vaclovas.
V. Goštautas gimė ir užaugo Alytuje, prie Alytaus piliakalnio. Dabar gyvena vos 150 metrų nuo Alytaus aerodromo. Baigė Alytaus Piliakalnio vidurinę mokyklą. Svajojo apie aktoriaus karjerą, bet praverti šios mokymo įstaigos duris jam nebuvo lemta. Ir mokyklos laikais, ir jau suaugęs vyras ant scenos pasirodydavo dažnai. Jei ne su akordeonu rankose, tai tuometinėse populiariose tarp žiūrovų agidbrigadose.
Akordeonas iš šampano butelio
Muzikos mokslų pašnekovas nebaigė, savamokslis muzikantas. Įgijo vairuotojo specialybę Alytaus DOSAF‘e. Jo muzikos mokytojas ir įkvėpėjas buvo tėtis. Į muziką V. Goštautas pasinėrė nuo vaikystės. Iš pradžių grojo armonika, vėliau akordeonu. „Viskas prasidėjo nuo dainelės, kurią išmokė groti tėtis: „Ateik pas mane paslapčia, įlipsi per langą, paliksi kaliošus lauke“, – šypsosi pašnekovas, valdantis kelis muzikos instrumentus. Aktyvesnis muzikavimas prasidėjo jam grįžus iš kariuomenės. „24-erių sukūriau šeimą. Vedžiau Valentiną iš kitos Nemuno pusės“, – sako Vaclovas, gimęs ir augęs prie Alytaus piliakalnio. Jaunutę žmoną Vaclovas sutiko grįžęs po karinės tarnybos. Jų akys ir žvilgsniai susitiko Alytaus Dainų slėnyje šokių festivalio metu. Ji buvo kito kolektyvo narė. Muzika juos sujungė, o likimas poros nepaleidžia jau 41-erius metus. Beje, Valentina savo kraitį padovanojo Vaclovui per vestuves. Tuo metu buvo populiaru taupyti pinigus šampano butelyje. Pro šampano butelio kaklelį lengvai praslysdavo 10 kapeikų. Vestuvių proga jaunoji Valentina sudaužė butelį, kuriame buvo sutaupyta apie 300 rublių. Už tuos pinigus jaunikiui nupirko juodą akordeoną, kuriuo Vaclovas groja iki šiol.
Muzikanto kelias
Jaunystėje pašnekovas grojo vestuvėse, jubiliejuose. „Senas, geras laikas. Bet per tą laiką labai pavargau. Visi savaitgaliai būdavo užimti. Sunkios aparatūros pakrovimas ir iškrovimas“, – atsidūsta vyras, turėjęs galimybę pažinti daug įvairiausių žmonių. „O ir tradicijos buvo kitokios, vestuvininkai prikibdavo su taurele. Jeigu negersi, sakydavo: koks gi tu muzikantas?“ – prisiminimais dalijosi vyras. Jis atviras: kurį laiką muziką buvo trenkęs, palikęs, bet nepamiršęs. O išėjęs į pensiją, pakalbintas pažįstamų prisijungė prie kapelos „Dzūkija“ ir tuo labai džiaugiasi. Šiuo metu kapeloje muzikuoja 10 žmonių. Vaclovas groja akordeonu ir yra laikinas kapelos vadovas, pavaduojantis Meilutę Miliauskienę. Neseniai koncertavo Alytaus aerodromo bagažinių turgelyje. Vaclovas dėkingas kolektyvui, kuris jam labai padeda ir noriai koncertuoja. Kapela turi savo dainų repertuarą, bet papildo ir naujomis melodijomis. Kaip skleidžiasi jaunas žiedas, taip plečiasi ir kapelos koncertinis laukas. „Dzūkija“ koncertuoja bočių ir kituose renginiuose, jau pakviesta ir į Alytaus naktišokius. Vaclovas prasitaria, kad priklauso dar vienam kolektyvui – „Eglynėlis“. Energijos vyras nestokoja ir sako: „Kol Dievas duoda, tol naudojuosi. Jeigu sėdėsiu – apsamanosiu“.