Kai įpusėjus vasarai ima žydėti liepos, unikali Dzūkijos vieta – Leipalingio dvaras – visus, kuriems mielas šis kraštas, ir tuos, kurių širdyse vis dar išlikusi nepaaiškinama trauka protėvių šauksmui, jau ne vienerius metus kviečia kartu susiburti ir dar kartą patirti slėpingą šios vietos dvasią. Paskutinį liepos šeštadienį Leipalingio dvaro papėdėje jau šeštą kartą vyko Jotvingių šventė. Išpuoselėtas ir prikeltas naujam gyvenimui dvaras turi dar daug ką papasakoti šiandieniams jotvingiečiams – skambant poetiniam žodžiui, jausmingai muzikai, tyrinėjant raižinius ar pasitinkant namo sugrįžtančius paukščius.
Leipalingio miestelis, kurio pavadinimas kilęs iš jotvingiško žodžio „leipa“, ir šimtamečių liepų alėja apsuptas dvaras ne tik garsėja čia sklandančia jotvingių dvasia, bet yra apipinti įvairiomis istorijomis ir legendomis, menantys daugybę tikrų istorinių veikėjų, savo išskirtine praeitimi ir dvasia įkvepiantys menininkus kurti ir dalintis kūryba, sužadinančia ypatingus emocinius potyrius.
Jotvingių šventės programos pradžią paprastai paskelbia įvairios tautodailės parodos. Projekto partneris Dusetų amatų centras šiemet pristatė tradicinį medžio drožybos amatą drožinėtų paukščių parodoje „Paukščiai grįžta“.
Paroda išties simboliška, nes meno kalba perteikia mūsų poreikį grįžti į gimtąsias vietas ir dar kartą išgyventi bendrystę su vietos bendruomene. Būtent bendruomeniška vienybė yra viena iš pamatinių Jotvingių šventės idėjų ir prasmių. Parodą Leipalingio dvaro oranžerijoje bus galima apžiūrėti iki rugpjūčio 9 d.
Šeštadienį Leipalingio dvaro rūsyje buvo atidaryta meno kūrėjos, tautodailininkės Dianos Lukošiūnaitės erdvinių raižinių paroda „Liepų alėja“. Šešis didžiulius, apie pusantro metro ilgio, meniškus raižinius Diana sukūrė specialiai šiai šventei, įkvėpta jotvingių paslapčių ir dvasių, slypinčių istorinėse dvaro liepose. Mistiškas šviesų žaismas juvelyriškame raižinių ažūre, atspindžiai istorinėse rūsio sienose, empatiškai parinkta muzika
parodos lankytojus panardina tarsi į kosmoso platybes ir užgniaužia kvapą. Tai – tikrai nepakartojama! Apsilankiusieji parodoje galėjo patys išbandyti raižymo techniką ir čia pat, vedami
parodos autorės, kartu sukurti septintą bendrą parodos kūrinį.
Kadangi šventė skirta visoms amžiaus grupėms, nepamiršti buvo ir patys mažiausieji, jų Leipalingio dvaro prieigose laukė „Džiaugsmo pieva“, kurioje vaikai kartu su tėveliais galėjo pinti juostas, žaisti etnografinius žaidimus, piešti ir spalvinti ar tiesiog padūkti batute.
Jotvingių šventės koncertinė programa prasidėjo poetiniais pasinesusikalbėjimais su aktore Aldona Vilutyte ir jos dueto partneriu, roko grupės „Arbata“ lyderiu Andriumi Zalieska-Zala. Tai atlikėjas, kuris lyg akrobatas balansuoja tarp brandaus žodžio ir gaivališko veiksmo.
Poezijos ir muzikos programa „Pasinesusikalbėjimai“ sukurta pagal Jotvingių premijos laureatės Daivos Čepauskaitės eilėraščius ir A. Zalieskos dainas. Tai muzika ir poezija, dainos ir eilėraščiai. Du balsai – vienas dainuoja, kitas kalba. Atrodytų, kitaip ir negali skambėti eilės ir muzika, tačiau tokių duetų nėra daug.
Jotvingių šventę vainikavo dvi charizmatiškos, nuoširdumu ir begaliniu atvirumu klausytojus pakerinčios atlikėjos – Viltė Ambrazaitytė ir Gabrielė Vilkickytė – pristačiusios savo muzikines programas. Ar jų kūryboje esti jotvingių dvasios atspindžių, galėjo spręsti kiekvienas iš tą vakarą buvusių prie Leipalingio dvaro – mėnulio atspindžiuose, šnarant šimtametėms liepoms, panirus į galingą muzikos tėkmę.
Viltė Ambrazaitytė, iš Druskininkų kilusi atlikėja ir dainų autorė, koncertavusi su grupe „Žalvarinis“, šįkart pristatė praėjusiais metais sukurtas savo autorines dainas. Jose daug gamtos spalvų ir atspalvių, žmogiškojo ryšio bei savęs paieškų motyvų. Akustiniame koncerte Viltei talkino grupės nariai – muzikantai Marius Meilūnas ir Slavomiras Stankevičius.
Jotvingių vakarą užbaigė Lietuvoje sparčiai populiarėjanti dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė su grupe, kuri savo koncerte sukūrė unikalų muzikos pasaulį, klausytoją panardinusį į bekraštes gelmes. Tą šeštadienio vakarą pabuvojusieji toje pačioje erdvėje su G.Vilkickyte, jautėsi pakylėti. G. Vilkickytės kūryba išsiskiria itin asmeniškomis istorijomis, o gyvi pasirodymai – lengvu ir betarpišku bendravimu, tai ji dar kartą įrodė ir Leipalingyje.
Muzikos ir prasmingų žodžių vaizdinius sustiprino medžiuose klajojančios šviesų projekcijos, o puikus šeštadienio vakaro oras suteikė šventei dar daugiau pilnatvės.
Jotvingių šventė yra pagrindinė miestelio šventė, jau šeštąjį kartą suburianti miestelio gyventojus ir iš jo išvykusius, praturtinanti gyventojų ir svečių kasdienybę kultūrinėmis veiklomis, praplečianti jų akiratį ir stiprinanti miestelio identitetą. Kadangi šventė sutampa su tradiciniais Oninių atlaidais, todėl Jotvingių šventė tampa jaukių susitikimų vieta čia gyvenantiems ir į kitus miestus ar šalis išvykusiems leipalingiečiams.
Kiekvienoje Jotvingių šventėje vienoje iš programos dalių prasmingai paminima ir pristatoma Jotvingių premijos laureatų kūryba. Druskininkų savivaldybė yra Jaunojo jotvingio premijos steigėja.
Šventę organizuoja Druskininkų kultūros centras, Leipalingio laisvalaikio salė, Leipalingio miestelio bendruomenė ir Leipalingio seniūnija. „Kartu sukuriame unikalią, aukšto kultūros lygio Leipalingio miestelio Jotvingių šventę, atskleidžiančią Leipalingio senųjų gyventojų – jotvingių dvasinį palikimą kintančiame pasaulyje ir Lietuvos žmonių gyvensenoje“, – pastebi R. Čeriauskaitė-Kėrienė.
Parengė Ramunė Tarandė